Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-505-606/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
AN2-505-606/2017
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00110-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-505-606/2017Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00110-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 1.5.3.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo D. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalį nubaustas 90 Eur dydžio bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 35 Eur dydžio bauda, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 11 Eur dydžio bauda, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 1025 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams, pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį – 40 Eur dydžio bauda bei paskirta galutinė nuobauda – 1025 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimu D. B. pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 432 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą, neapdraustą privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybes draudimu motociklą „RIEJU“, nedėvėjo motociklininko šalmo ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. B. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti arba nutarimą pakeisti ir taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę.

Apelianto teigimu, jis nuo policijos nebėgo, tiesiog susiklostė tokia situacija, kad įvykis truko labai trumpą laiką, policijos pareigūnai jį stabdė neįprastai, t. y. iš galo, todėl šviesos signalų jis galėjo nematyti, garso signalo tirai negirdėjo, bet policijos automobiliui privažiavus prie jo vairuotos transporto priemonės, jis sustojo, nes nebuvo jokios prasmės kur nors bėgti ar kitaip vengti policijos. Vaizdo medžiaga nepatvirtina aplinkybės, kad buvo naudojamas garso signalas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad kelias, kuriuo jis važiavo, yra gana trumpas, dulkėtas, matomumo tarp policijos automobilio ir jo vairuotos transporto priemonės santykis gana probleminis. Todėl, apelianto nuomone, skundžiamu nutarimu jam taikyta administracinė atsakomybė už minėtą nusižengimą pakankamai formaliai, tinkamai neištyrus visų su įvykiu susijusių aplinkybių, šios aplinkybės vertintos vienašališkai, daugiau pateisinant policijos veiksmus, teikiant policijos pareigūnų parodymams viršenybę.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindų pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, apelianto nuomone, jam būtų galimybė, taikant ANK 34 straipsnį, sušvelninti paskirtą nuobaudą, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio 7 d. jis registruotas darbo biržoje, pagal 2017 m. balandžio 24 d. trišalę mokymo sutartį jis dalyvavo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programoje pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka C, CE ir D kategorijai. Teismui paskyrus poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, jis nebegalės vykdyti sutarties, be to, privalės atlyginti mokymo išlaidas, apie 3000 Eur. 600 Eur sumokėjo už priverstinį transporto priemonės saugojimą. Apeliantas supranta, kad šios išlaidos nėra nuobaudos, tačiau žmogiškai tai reikėtų vertinti kaip visumą pasekmių dėl to, kas atsitiko. Tai yra nepaprastai skaudžios socialinės pasekmės, ne tik jo prarastos galimybės, bet ir žala visuomenei, nes įgijęs rimtą specialybę, būtų dirbęs Lietuvos įmonėje, mokėjęs mokesčius ir panašiai. Apeliantas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad jo vairuojamos transporto priemonės stabdymas tikrai nebuvo aiškiai išreikštas, įvykis atsitiko ne kur nors eismui pavojingoje vietoje, o kaimo keliuke, pats įvykis truko labai trumpą laiką, jo asmenybė tikrai nėra pavojinga visuomenei ar aplinkai, priešingai, jis kaip jaunas žmogus ruošėsi rimtam ir turiningam gyvenimui. Apeliantas nurodo, kad dėl to, jog jis iš dalies ginčija kaltę dėl nepaklusimo policijos pareigūnų reikalavimui, nereiškia, kad jis nesigaili dėl to, kas atsitiko, tačiau nori, jog apeliacinės instancijos teismas patikrintų apylinkės teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą laikinai vykdantis Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK viršininko funkcijas N. J. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nubaustasis D. B. ginčija kaltę dėl padaryto nusižengimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, mano, kad jam dėl šio nusižengimo administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta arba prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti paskirtos baudos dydį.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Tiek teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde nubaustasis D. B. tvirtino, kad nematė ir negirdėjo, kai jo vairuojamą motociklą stabdė policijos pareigūnai. Sustojo, kai policijos pareigūnai privažiavo prie jo. D. B. tikino, kad jis norėjo pasivažinėti ne keliais, bet laukais, todėl išvažiavo į kelią tam, kad pervažiuotų į kitą pievos pusę (b. l. 25).

Tačiau tokius nubaustojo D. B. paaiškinimus, kad jis nematė ir negirdėjo, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų, paneigia policijos pareigūno I. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, šias aplinkybes I. Š. patvirtino ir teismo posėdyje, taip pat ir policijos pareigūno R. L. parodymai, duoti teismo posėdyje, be to, užfiksuotos aplinkybės vaizdo įraše.

Iš teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo policijos pareigūno I. Š. parodymų nustatyta, kad I. Š. su kolega, stovėdami tuščiame kelyje ir pildydami dokumentus, pamatė atvažiuojančius du motociklistus. Motociklistai, pamatę policijos pareigūnus, apsisuko ir nuvažiavo. Tada policijos pareigūnai juos vijosi iš galo, įsijungė švyturėlius ir garsinį signalą, tačiau motociklistai nestojo, jie buvo be šalmų, be valstybinių numerių, dar labiau padidino greitį. Policijos pareigūnai važiavo motociklistams iš paskos. Motociklistai pradėjo rodyti vienas kitam, kad reikia nusukti į laukus. Vienas nusuko į laukus, o kitam pritrūko įgūdžių ir jis buvo sustabdytas (b. l. 25–26). Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas I. Š. nurodė ir 2017 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas R. L. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas I. Š., patvirtino, kad motociklistai važiavo be šalmų, juos pamatę, staigiai apsisuko ir nuvažiavo priešinga kryptimi, todėl motociklistus vijosi su įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais ir garsiniu signalu, tačiau motociklistai nestojo. Rodė vienas kitam pirštais, kad reikia važiuoti į pievą. Privažiavę prie vieno iš motociklistų, užkirto jam kelią ir taip sustabdė (b. l. 25).

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai I. Š. ir R. L. davė parodymus kaip liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o nubaustasis D. B. už melagingų paaiškinimų davimą neatsako. Įstatymas jam suteikia teisę paaiškinimus naudoti kaip gynimosi priemonę. Akcentuotina, kad šiuo atveju liudytojų I. Š. ir R. L. parodymai visiškai sutampa tarpusavyje, taip pat jų parodymus visiškai patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės, kartu paneigia D. B. paaiškinimus dėl to, kad jis pervažiavo motociklu per kelią tik tam, kad nuvažiuotų į kitą pievos pusę, kad nematė policijos pareigūnų automobilio, nesuprato, kad buvo stabdomas.

Iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad motociklistai ne iš vienos pievos pusės pervažiavo į kitą, kaip teigė D. B., bet dideliu greičiu važiavo būtent žvyruotu keliuku ir niekur nepasuko iki tol, kol prie jų neprisiartino policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis privažiavo motociklistams iš galo ir buvo nuo jų vos per 2-3 metrus. Esant vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms, nėra visiškai jokio pagrindo tikėti tuo, kad D. B., būdamas vos 2-3 atstumu nuo policijos tarnybinio automobilio, juolab, važiuodamas be šalmo, negirdėjo ir garsinio signalo bei nematė, jog iš paskos važiuoja tarnybinis policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, ir nesuprato, kad yra stabdomas. Tačiau D. B. nesustojo, o būtent tada, kai prie jo priartėjo policijos tarnybinis automobilis, pasuko į pievą. Prieš tai, kaip teismo posėdyje ir parodė policijos pareigūnai I. Š. ir R. L., motociklistai parodė vienas kitam pirštais, į kurią pusę pasukti. Būtent į susirodytą pusę abu ir pasuko. Dar kartą akcentuotina, kad abu motociklistai pasuko į pievą būtent tuo metu, kai policijos tarnybinis automobilis visiškai prisiartino prie jų, tačiau net pasukęs į pievą, D. B. dar bandė važiuoti toliau, bet policijos pareigūnai jam užkirto kelią. Tai, jog D. B. važiavo be šalmo, nustatyta tvarka neužregistruotu motociklu, neapdraustu privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, parodo, kad D. B. turėjo pagrindo nepaklusti policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Todėl atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra net mažiausios abejonės, kad A. B. nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, todėl skundžiamu nutarimu jis pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantas jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir sušvelninti paskirtų baudų dydžius ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes yra pasirašęs trišalę mokymo sutartį su A. G. autotransporto įmone ir Klaipėdos teritorine darbo birža, egzistavo ir iki padarant administracinius nusižengimus, už kuriuos D. B. nubaustas skundžiamu nutarimu, todėl jis turėjo būti dar atsakingesnis ir įvertinti galimas pasekmes už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vien administracinės nuobaudos – baudos – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinus, bei sumažinus pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskirtos baudos dydį, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad nors D. B. galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau administracine tvarka baustas du kartus (b. l. 6–7), tačiau šiuo atveju padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. D. B. neabejotinai elgėsi neatsakingai, siekė išvengti jam gresiančios atsakomybės, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo ir privalomumo sumokėti baudą yra jo paties elgesio pasekmė, jis savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nepripažino nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde, o tiesiog interpretavo įvykio situaciją ir taip save teisino, o tai parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir savo elgesio pasekmių nesupranta.

Pažymėtina, kad skirdamas nuobaudą ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas vadovavosi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai), kad jis anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas du kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai už padarytą nusižengimą paskyrė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytos nuobaudos – baudos – bei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – vidurkius.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jos terminą sutrumpinus, bei sumažinus paskirtą baudą arba tik sumažinus paskirtą baudą, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė