Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP 0663-0135

2012 m. birželio 12 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Justui Vytautui Paulioniui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., jos atstovei advokatei Vidai Šeikienei, išnagrinėjusi J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios, (duomenys neskelbtini), J. B. IĮ savininkės, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-07 J. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0663-0135 dėl to, kad ji neužtikrino, jog J. B. būtų leista pradėti dirbti J. B. IĮ priklausančioje parduotuvėje–bare, esančioje (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pardavėja, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. 2012-04-26 apie 23.30 val. vykusio patikrinimo metu J. B. dirbo minėtoje parduotuvėje-bare nesudarius darbo sutarties bei neturėdama išduoto darbo pažymėjimo. Tuo J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d. ir 3 d., bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu prašė J. B. paskirti nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. Paaiškino, jog 2012-04-26 atvykę į J. B. IĮ priklausančią parduotuvę–barą rado ten dirbant du darbuotojus – J. G. ir J. B.. J. B. nurodė, kad dirba pirmą dieną nuo 20.00 valandos, ir jei parduotuvės savininkei patiks jos darbas, su ja kitą dieną bus pasirašyta darbo sutartis. SODRAI apie darbuotojo įdarbinimą buvo pranešta tik 2012-04-27, kai tuo tarpu įstatymas numato, kad turi būti pranešta iki darbo pradžios. Jeigu darbas prasideda nuo 8 val. ryto, SODRAI turi būti pranešama iš vakaro. SODRAI galima pranešti ir naktį internetu. Nė vienas norminis aktas nenumato galimybės nesudarius darbo sutarties stebėti ir žiūrėti kaip atliekamas darbas, darbdavys turi užtikrinti, kad darbo vietoje nebūtų pašalinių asmenų.

Liudytoja J. B. parodė, jog ieškojo darbo ir draugė J. G. nurodė, kad J. B. IĮ parduotuvei–barui reikalinga pardavėja. Teigia, kad 2012 m. balandžio mėnesį (tikslios datos liudytoja neatsimena) atvyko į pokalbį darbui su J. B.. Buvo aptartos darbo sutarties sąlygos: užmokestis, darbo laikas. Ta pačią dieną ji pasiliko parduotuvėje iki 24 val., stebėjo ir žiūrėjo, kaip dirba parduotuvėje-bare pardavėja, tačiau pati jokio darbo nedirbo. Tik kitos dienos rytą atvykusi į parduotuvę- barą ji pradėjo dirbti. Atvykus Valstybinės darbo inspekcijos atstovui ji buvo parduotuvėje ir stebėjo kitos pardavėjos darbą.

Liudytoja J. G. parodė, kad dirba J. B. IĮ parduotuvėje–bare pardavėja-barmene. 2012-04-26 apie 23.40 į parduotuvę atėjo Valstybinės darbo inspekcijos atstovai. Tuo metu parduotuvėje-bare buvo J. B., ji norėjo įsidarbinti, todėl stebėjo J. B. darbą, kad galėtų apsispręsti dėl darbo sutarties pasirašymo. J. B. parduotuvėje buvo nuo 20.00 valandos, kitą dieną su J. B. buvo pasirašyta darbo sutartis.

Iš J. B. IĮ darbo sutarčių registravimo žurnalo kopijos matyti, jog sutartis su J. B. buvo sudaryta 2012-04-26, tačiau ši data taisyta, ties J. B. ir J. B. parašais nurodyta data yra 2012-04-27 (b.l. 5-6).

Iš J. B. darbo sutarties Nr. 43 matyti, jog sutarties sudarymo data nurodyta 2012-04-26, sutarties 14 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja 2012-04-26, o 15 p., kad darbuotojas pradeda dirbti 2012-04-27 (b.l. 8).

Iš 2012 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos grafiko matyti, jog J. B. pirma darbo diena nustatyta 2012-04-27 (b.l. 9).

Iš Sodros duomenų bazės išrašų matyti, jog J. B. įdarbinimo pradžia yra 2012-04-27, o 2012-04-26 ji nebuvo įmonės darbuotoja (b.l. 10, 11).

2012-05-07 paaiškinime J. B. nurodė, jog 2012-04-26 J. B. atėjo į parduotuvę prašydama ją priimti į darbą. Paskambinus buhalterei, ši pasakė, kad J. B. turi parašyti prašymą, jokių su darbu susijusių operacijų nedaryti, pažiūrėti darbo grafiką ir pranešti, ar sutinka dirbti ar ne. J. B. parašė prašymą ir turėjo porą valandų pasižiūrėti, ar sugebės dirbti, ir išeiti (b.l. 12).

2012-04-26 paaiškinime J. B. nurodė, jog 2012-04-26 nuo 20.00 val. dirba pirmą darbo dieną, rytojaus dieną turėtų būti sudaryta darbo sutartis. Ši diena yra kaip bandomasis laikotarpis. Šeimininkė „ davė laiko“ padirbti nuo 20 val. iki kitos dienos 8.00 val. ryto (b.l. 13).

2012-04-26 paaiškinime J. G. nurodė, jog J. B. 2012-04-26 atėjo pažiūrėti koks darbas, kaip reikia dirbti ir, jei patiks, pasiliktų dirbti. J. B. į darbą atėjo 20.00 val. ir maždaug už valandos, t.y. apie 01.00 val. eis namo (b.l. 14).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba nepranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo 17.1 punktas numato, kad draudėjas privalo pateikti nurodytos formos pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, nustatytos formos pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad J. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: pačios J. B. parodymais, J. B. parodymais, rašytiniais paaiškinimais, darbo sutarčių registravimo žurnalo kopija, darbo laiko apskaitos grafiku, darbo sutartimi Nr. 43, Sodros duomenų bazės išrašais.

Šios aplinkybės patvirtina, kad J. B. J. B. IĮ priklausančioje parduotuvėje-bare 2012-04-26 dirbo neteisėtai ir nelegaliai, sutarus dėl darbo pobūdžio, atlygio, tačiau nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie J. B. priėmimą į darbą kaip to reikalauja Darbo kodeksas. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. toks darbas laikomas nelegaliu. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog J. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., sudėtis. Jai skirtina administracinė nuobauda. Pažymėtina, jog norint darbdaviui išsiaiškinti ar darbuotojas tinkamas darbui, o darbuotojui- ar jis nori dirbti šį darbą, LR Darbo kodekso 105 str. yra numatyta galimybė, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu sulygti dėl išbandymo, todėl pageidavimas iš pradžių leisti padirbti, kad darbuotojas susipažintų su darbu, o darbdavys - su darbuotoju, negali būti pagrindu leisti dirbti asmeniui nesudarius su juo darbo sutarties ar kitų įstatyme numatytų reikalavimų.

J. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai bus pasiekti J. B. už administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje, 41 str. 5 d. nustatyta tvarka apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbiant per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 41³ str. 1, 41 str. 5 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. už J. B. nelegalų darbą skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.