- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-36399-527/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-04086-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- Ž. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo Ž. J. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: I. M. ir valstybės įmonė Turto bankas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad pareiškėjo tėvas A. J. po savo sutuoktinės V. J. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal sutuoktinės valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. J.. Pareiškėjas ir jo sesuo I. M., priėmė tėvo palikimą ir yra jo teisėti teisių bei pareigų perėmėjai. Priėmę tėvo palikimą, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė notarui prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimą ir tada paaiškėjo aplinkybės, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas A. J. po jo sutuoktinės ir pareiškėjo motinos V. J. mirties nuo (duomenys neskelbtini) nėra priėmęs jos palikimo, todėl pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į visą tėvo turtą. Pareiškėjo tėvas A. J. į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po sutuoktinės V. J. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal sutuoktinės valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą, kurį sudaro bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat visi nekilnojamajame turte esantys kilnojamieji daiktai – baldai, indai, nuotraukos, dokumentai ir kita.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos V. J. palikimo perėjimą valstybei bei duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys faktinį V. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo I. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, šiuo atveju byloje, kurioje suinteresuoti asmenys, taip pat turėję teisę priimti palikimą po tėvo mirties, pareiškime nurodytų aplinkybių neginčija, nėra jokios būtinybės žodiniam procesui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad A. J. ir V. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje (duomenys neskelbtini). A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) turėjo du pilnamečius vaikus: Ž. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir I. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl V. J. palikimo priėmimo po jos mirties paveldėjimo byla notaro biure, kurio veiklos teritorijoje turėjo ir turi būti tvarkytinas mirusiojo asmens turto paveldėjimas, neužvesta ir dėl palikėjos palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismo nuomone, pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog A. J. tiek ir iki sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini), tiek ir po jos mirties valdė ir tvarkė savo su sutuoktine santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir toliau iki savo mirties naudojosi juo visu kaip savu. A. J. kartu su sutuoktine įsigytame nekilnojamajame turte gyveno ir vedė bendrą ūkį. A. J. ir jos sutuoktinė V. J. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Po sutuoktinės mirties A. J. ir toliau iki savo mirties gyveno ten pat, prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo komunalinius mokesčius ((duomenys neskelbtini) UAB „Ignitis“ elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Kėdainių vandenys“ raštas dėl informacijos pateikimo, (duomenys neskelbtini) skolos paskaičiavimas už suteiktas paslaugas).
Kadangi A. J. ir jo sutuoktinės V. J. pilnamečiai vaikai, taip pat turintys teisę paveldėti po motinos mirties, neišreiškė jokių prieštaravimų dėl to, jog būtent A. J. yra priėmęs jų mirusios motinos palikimą faktiniu valdymu, teismo nuomone, leidžia daryti visiškai įtikinamą pagrįstą išvadą, jog po palikėjos V. J. mirties jos turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis A. J., kuris po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais perėmė ir valdė sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto dalį. Teismo vertinimu, nurodyti A. J. faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad A. J. priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą A. J. išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.