Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovui S. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Samutlita” direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T., būdamas UAB „Samutlita“ direktoriumi, leido dirbti nelegalų darbą N. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs nustatytu terminu apie jo darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau – VSDFV), o būtent:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo pavedimu Nr. 197, pagal gautą anoniminį pranešimą, vyriausiajam darbo inspektoriui S. L. 2016 m. balandžio 28 d. apie 10.30 val. atlikus patikrinimą šiltiname pastate, esančiame Vilniaus al. 2, Druskininkuose, nustatyta, jog pastato šiltinimo darbus vykdo UAB „Samutlita“ keturi darbuotojai, kurių trys dirbo legaliai. Darbuotojas N. Š. pripažino, kad darbo sutartis su juo nesudaryta ir jis dirba nelegaliai bei paaiškino, jog įmonėje dirba nuo 2016 m. balandžio 25 d. 2016 m. balandžio 25 d. direktoriaus nurodymu dirbo statybos objekte Vilniuje, o nuo 2016 m. balandžio 26 d. statybos objekte Druskininkuose, su direktoriumi yra sutaręs, jog jam bus mokamas darbo užmokestis ne mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, dirbs įmonėje nustatytu darbo laiko rėžimu 8 valandas per dieną, nuo 8.00 val. iki 17 val., penkias darbo dienas per savaitę. Patikrinus duomenis VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad pranešimas apie darbuotojo N. Š. įdarbinimą įmonėje pateiktas 2016 m. balandžio 28 d. 11.31 val. A. T., būdamas darbdaviu, leido nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. imtinai dirbti statybos darbus N. Š. nesudaręs su juo minėtu laikotarpiu rašytinės darbo sutarties, nepranešęs apie jo įdarbinimą VSDFV Vilniaus skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. neigė padaręs pažeidimą. Paaiškino, kad yra UAB „Samutlita“ direktorius. Įmonė užsiima statybomis, pagrinde pastatų renovacija, fasadų šiltinimu bei apdailos darbais. N. Š. pažįsta apie 7 metus, jis jo vadovaujamoje bendrovėje dirbo nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio. N. Š. iš darbo išėjo 2016 m. balandžio 16 d., nes turėjo problemų dėl alkoholio ir dvi savaites be priežasties neatvyko į darbą. Tuo metu įmonė vykdė darbus objekte Vilniaus al. 2, Druskininkuose. 2016 m. balandžio 29 d. turėjo išvykti atostogauti, reikėjo įmonėje paskirti pavaduojantį asmenį. Nei vienu dirbusiu darbuotoju nepasitikėjo, N. Š. anksčiau dirbo minėtame objekte, savo darbą išmanė gerai, darbo vietoje buvo atsakingas, galėjo jį pavaduoti, todėl N. Š. pasiūlė grįžti į darbą. Tačiau žinodamas N. Š. būdą, tai, kad jis nevengia vartoti alkoholio, dėl ko neateina į darbą, iškart darbo sutarties su juo nesudarė, o nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. N. Š. priėmė dirbti bandomajam laikotarpiui pagal jo vykdomą individualią veiklą. Tuo pagrindu 2016 m. balandžio 22 d. su N. Š. sudarė sutartį dėl fasado šiltinimo darbų atlikimo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Sutarė, kad visus darbus N. Š. vykdys pagal jo nurodymus, dirbs nuo 8 val. iki 17 val., su įmonės įrankiais ir jei šį laikotarpį N. Š. gerai dirbs, su juo sudarys darbo sutartį bei jo atostogų metu bus paskirtas pavaduotoju. 2016 m. balandžio 27 d. su N. Š. sudarė darbo sutartį, apie kurią Sodrai pranešė 2016 m. balandžio 28 d., o kaip UAB „Samutlita“ darbuotojas N. Š. pradėjo dirbti 2016 m. balandžio 29 d. N. Š. nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. statybos objekte dirbo legaliai, nes dirbo pagal sutartį, už išdirbtas dienas gavo 100 Eur atlygį, iš kurio turėjo sumokėti mokesčius.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovas S. L. nurodė, kad Alytaus skyriuje buvo gauta anoniminė informacija dėl statybos objekto, esančio Vilniaus al. 2, Druskininkuose. Atvykęs į objektą rado keturis darbuotojus. Išsiaiškino, kad darbus atlieka UAB „Samutlita“. Trys darbuotojai nurodė, kad su jais sudarytos darbo sutartys, ketvirtas darbuotojas N. Š. pasakė, kad darbo sutartis su juo nesudaryta. N. Š. paaiškino, kad susitarė su direktoriumi A. T. dėl darbo UAB „Samutlita“ ir dirba nuo 2016 m. balandžio 25 d. Apie susitarimą dirbant pagal individualios veiklos vykdymo pažymą nenurodė. Apklausęs N. Š. paskambino įmonės direktoriui, kuriam nurodė pažeidimus. Vėliau gavo informaciją, kad 2016 m. balandžio 28 d. apie 11.30 val. Sodrai buvo pateikta informacija apie N. Š. įdarbinimą. Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Samutlita“ direktorius A. T. leido nelegaliai dirbti N. Š., todėl prašo jam skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Liudytojas N. Š. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2015 m. gruodžio mėnesio kurį laiką dirbo UAB „Samutlita“. Vėliau išėjo iš darbo, bet po dviejų savaičių įmonės direktorius A. T. pasiūlė sugrįžti ir jis sutiko. Grįžus į darbą, darbo sąlygos buvo tos pačios, darbo užmokestis turėjo būti kaip ir kitų darbuotojų, tačiau pirmą savaitę dirbo kaip bandomąjį laikotarpį pagal individualią veiklą, vėliau buvo sudaryta darbo sutartis. Visus dokumentus, susijusius su įdarbinimu tvarkė direktorius, kuriuos jis pasirašė, tačiau į juos nesigilino, todėl kokį dokumentą ir kada pasirašė, neatsimena. 2016 m. balandžio 25 d. direktoriaus nurodymu dirbo Vilniaus mieste, nuo 2016 m. balandžio 26 d. dirbo objekte, esančiame Druskininkuose. Bandomąjį laikotarpį dirbo įmonėje nustatytu darbo laiku nuo 8 iki 17 val., šildė fasadą, darbus atliko įmonės įrankiais, pagal direktoriaus nurodymus. Kuomet buvo sudaryta darbo sutartis, tęsė tuos pačius darbus ir dirbo tomis pačiomis sąlygomis kaip ir dirbdamas bandomąjį laikotarpį. Už pirmą savaitę direktorius sumokėjo 100 Eur. Užmokestis buvo paskaičiuotas pagal atliktą darbą.

Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad 2016 m. balandžio 28 d. atlikus patikrinimą UAB „Samutlita“ statybos objekte, esančiame Vilniaus al. 2, Druskininkuose, nustatyta, jog N. Š. įmonėje dirbo statybos remonto darbus nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV Vilniaus teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą (b. l. 5-6).

Duomenys iš VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatų bei Sodros patvirtina, kad N. Š. UAB „Samutlita“ dirbo nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 8 d., ir dirba nuo 2016 m. balandžio 29 d. (b. l. 10).

Iš VSDFV atsakymo matyti, kad UAB „Samutlita“ direktorius A. T. 2016 m. balandžio 28 d. 11.31 val. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui pranešimą apie N. Š. priėmimą į darbą pagal darbo sutartį (b. l. 12-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad A. T. kaltė leidus dirbti darbuotojui N. Š. nelegalų darbą yra įrodyta. Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4), nelegalaus darbo tyrimo aktas (5-6 b. l.), nuotraukos (b. l. 20-21), 2016 m. balandžio 22 d. sutartis Nr. 16/04/22 Dėl fasado šiltinimo darbų atlikimo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (b. l. 30), liudytojo N. Š. parodymai patvirtina faktą, kad N. Š. nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. realiai dirbo UAB „Samutlita“ statybos objektuose Vilniuje bei Druskininkuose fasado šiltinimo darbus. Šių aplinkybių neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T., tačiau nurodo, kad N. Š. šį laikotarpį dirbo legaliai, nes jis dirbo ne kaip UAB „Samutlita“ darbuotojas, o savarankiškai su UAB „Samutlita“ sudarytos sutarties dėl fasado šiltinimo darbų atlikimo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą pagrindu. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. neigdamas leidęs N. Š. dirbti nelegalų darbą, nurodė, kad minėtu laikotarpiu tarp jo vadovaujamos įmonės ir N. Š. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 straipsnis). Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002). Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, kokie teisiniai santykiai (darbo ir civiliniai) susiklostė tarp A. T. vadovaujamos bendrovės ir N. Š. būtina nuosekliai įvertinti, kaip šie santykiai tarp jų yra susiklostę. Pažymėtina, kad veika gali būti kvalifikuota kaip nelegalus darbas, tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011, N575-858/2010).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. Š. nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. realiai dirbo UAB „Samutlita“ statybos objektuose fasado šiltinimo darbus. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo A. T. teigė, kad šiuo laikotarpiu N. Š. nebuvo įmonės darbuotojas. Tarp įmonės ir N. Š. buvo sudaryta paslaugų sutartis, už šį laikotarpį suteiktas paslaugas įmonė N. Š. sumokėjo 100 Eur užmokestį. Tačiau teismas įvertinęs byloje surinktus bei teismo posėdyje ištirtus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. argumentus, kad jo vadovaujamą įmonę su N. Š. siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, atmeta kaip nepagrįstus. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. nurodė, kad norėdamas, jog N. Š. jį pavaduotų atostogų metu, pasiūlė jam grįžti į darbą, tačiau žinodamas jo būdą nustatė jam bandomąjį laikotarpį, kurio metu su N. Š. sudarė sutartį dėl fasado darbų atlikimo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Siūlydamas grįžti į darbą sutarė su N. Š., kad jis atliks fasado šiltinimo darbus, dirbs įmonėje įprastu rėžimu nuo 8 val. iki 17 val., pagal jo nurodymus, su įmonės įrankiais. Po šio laikotarpio jokių atliktų darbų iš N. Š. nepriėmė, o su juo pasirašė darbo sutartį, pagal kurią N. Š. ir toliau tęsė tuos pačius darbus. Liudytoju apklaustas N. Š. patvirtino, kad įmonės direktorius jam pasiūlė grįžti į darbą ir grįžęs dirbo tomis pačiomis sąlygomis kaip ir anksčiau, t. y., šildė fasadus, nuo 8 val. iki 17 val., dirbo su įmonės įrankiais bei pagal direktoriaus duodamus nurodymus. Po darbo sutarties pasirašymo darbo sąlygos išliko tos pačios ir jis toliau tęsė pradėtą darbą. Visą laiką dirbo tokiu pačiu darbo rėžimu kaip ir kiti įmonės darbuotojai. Taigi, tiek iš administracinės atsakomybėn traukiamo asmens A. T., tiek iš liudytojo N. Š. parodymų matyti, kad N. Š. nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. dirbo UAB „Samutlita“ naudai – atliko tęstinio pobūdžio fasado šiltinimo darbus, kurie buvo ir toliau tęsiami, sudarius su N. Š. darbo sutartį, su įmonės direktoriumi buvo sutarta dėl darbų apimties, apmokėjimo už atliktą darbą, N. Š. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, pagal direktoriaus nurodymus, jam buvo suteiktos darbo priemonės. Nors A. T. nurodė, kad šiuo laikotarpiu N. Š. dirbo savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą, tačiau tai paneigia jo paties bei liudytojo N. Š. parodymai. Liudytojas N. Š. nurodė, kad direktoriaus nurodymu 2016 m. balandžio 25 d. dirbo objekte Vilniuje, o nuo 2016 m. balandžio 26 d. – objekte Druskininkuose, iš darbo vietos be direktoriaus sutikimo ir žinios išeiti negalėjo ir buvo direktoriaus prižiūrimas, kiekvieną rytą prieš darbą pasirašydavo reikiamus dokumentus. Šių aplinkybių neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T.. Taigi, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų bei liudytojo N. Š. parodymų, N. Š. atlikdamas fasado šiltinimo darbus buvo pavaldus jo paslaugas perkančios įmonės vidinei tvarkai, dirbdavo įmonės direktoriaus nurodytoje darbo vietoje, be to, paslaugas atlikdavo įmonės darbuotojams nustatytu darbo laiku. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad N. Š. dirbdamas nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. nebuvo savarankiškas atlikdamas darbus, dirbo paklusdamas įmonės nustatytai darbo tvarkai, už sutartą darbo užmokestį, su įmonės darbo priemonėmis. Tuo pagrindu konstatuotina, kad tarp A. T. vadovaujamos UAB „Samutlita“ ir N. Š. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, atitinkantys visus darbo sutarties požymius, tačiau šie darbo teisiniai santykiai nebuvo tinkamai oficialiai įforminti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju tarp UAB „Samutlita“ ir N. Š. 2016 m. balandžio 22 d. sudaryta sutartis buvo siekiant darbdaviui įsitikinti, kad N. Š. nepraleis darbo dienų ir šia sutartimi nustatytas bandomasis laikotarpis. Tačiau darbuotojo išbandymo institutas yra numatytas DK. Pagal DK 105 straipsnio 1 dalį sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai (DK 105 straipsnio 2 dalis). Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Taigi, darbdavys siekiantis išbandyti darbuotoją, su juo turi sudaryti darbo sutartį, nustatant išbandymo sąlygą. Nors A. T. vadovaujamos bendrovės su N. Š. 2016 m. balandžio 22 d. sudarytą sutartį pagal formą būtų galima priskirti civilinės teisės reguliavimo sričiai, tačiau tarp darbdavio ir šio darbuotojo nustačius darbo teisinius santykius, ši sutartis neturi jokios teisinės reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui. Pažymėtina, kad įstatymuose įtvirtintas sutarčių laisvės principas nėra absoliutus ir jo taikymas negali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, todėl esant darbo teisiniams santykiams turi būti sudaromos darbo sutartys, o ne civilinio pobūdžio sutartys, kuriomis siekiama pagrįsti civilinį teisinių santykių pobūdį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. T., būdamas UAB „Samutlita“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. leido dirbti nelegalų darbą N. Š., nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešęs apie jo darbo pradžią VSDFV, tuo pažeidė DK 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. Tokie A. T. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalies, sudėtį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. T. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, bylos duomenimis neteistas, dirba, nelegalus darbas buvo dirbtas tik kelias dienas, pažeidimas padarytas dėl netinkamo teisinių santykių vertinimo, o ne sąmoningai siekiant nuslėpti darbo teisinius santykius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti A. T. paskiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalies, padarymą skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Druskininkų miesto apylinkės teismui.