- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- ATP-490-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Advokatai
- Gitana Gudaitė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria patenkintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. A11-14951-(1.1.47-T1) panaikintas bei byla grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinei komisijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 str. A. J. buvo surašytas dėl to, kad jis 2012-10-10, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negrąžino UAB „V“ (duomenys pakeisti) priklausančios TIR CARNET 14-os lapų knygelės, tuo sukeldamas įmonei nepatogumų ir tiesiogiai ribodamas jos teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimu A. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyrius, nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi skundą patenkino ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. A11-14951-(1.1.47-T1) panaikino bei byla grąžino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinei komisijai.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują nutarimą paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012-11-15 nutarimą Nr. A11-14951-(1.1.47-T1), kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. J. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Apeliantė pažymi, kad teismas nutartyje teigia, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorė R. L. nurodė, jog UAB „Linava" skyrė jai baudą už tai, kad A. J. negrąžino vieno TIR, ir kad ši aplinkybė nebuvo tirta nagrinėjant bylą Administracinėje komisijoje. Atkreipia dėmesį, kad 2012-11-15 nagrinėjant bylą tokių duomenų ir informacijos R. L. Administracinei komisijai nepateikė. Ji Administracinei komisijai pateikė 2012-11-05 UAB „Linava" raštą Nr. 22/1384, kuriame prašoma grąžinti įmonei išduotas TIR knygeles. Jokios informacijos apie tai, kad R. L. už tai yra skiriama bauda - nėra. Todėl, pasak apeliantės, teiginys, kad Administracinė komisija netyrė aplinkybės dėl baudos skyrimo R. L. - neatitinka tikrovės.
Apeliantė nurodo, kad teismo nutartyje teigiama, kad Administracinės komisijos 2012-11-15 nutarime pateikta klaidinga ATPK 188 str. interpretacija dėl to, kad savavaldžiavimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarime byloje N62-887/2010 pabrėžė, kad ATPK 188 straipsnyje įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas gali būti įvykdytas tik veikimu - aktyviais pažeidėjo veiksmais. Teisės jurisprudencijoje, analizuojančioje savavaldžiavimo sudėties objektyviąją pusę, nurodoma, kad „veika savavaldžiavime pasireiškia aktyviais veiksmais - savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu" (žr. J. N., Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis. 2 knyga, 96 psl., Vilnius, Eugrimas, 2001 m.). Todėl manytina, kad Administracinė komisija teisingai interpretavo ATPK 188 str. normas.
Pasak apeliantės, taip pat nesuprantamas pirmosios instancijos teismo motyvas bylą grąžinti Administracinei komisijai, kai tuo tarpu pareiškėjas - protokolą surašiusi institucija (Vilniaus m. 1 PK) prašė bylą gražinti būtent jai dėl to, kad galėtų patikslinti protokolą. Būtent tokiu savo prašymu, protokolą surašiusi institucija netiesiogiai pripažino, kad protokolas surašytas su trūkumais. Kaip pažymėjo Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-444/06, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Dėl to Administracinė komisija vadovavosi LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, apeliantė mano, kad Administracinės komisijos 2012-11-15 nutarimas Nr. A11-14951-(1.1.47-T1) yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau institucija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties nekeisti. Institucija mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta teisėtai ir sprendimas priimtas pagrįstai įvertinus visus įrodymus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. J. atstovė advokatė Gitana Gudaitė (toliau atstovė) prašo patenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują nutarimą paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012-11-15 nutarimą Nr. A11-14951-(1.1.47-T1), kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. J. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties. Nurodo, kad pilnai palaiko apeliacinį skundą, mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino minėtą nutarimą ir grąžino bylą Komisijai.
Atstovė pritaria apeliaciniame skunde nurodytai ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo interpretacijai, kad savavaldžiavimas gali būti įvykdytas tik veikimu, ir mano, kad teismo išvada, jog savavaldžiavimas gali būti padaromas ir neveikimu, yra akivaizdžiai klaidinga ir prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Pasak atstovės, apylinkės teismas pažymėjo, kad R. L. nurodė, jog gavo kaip įmonės direktorė baudą iš UAB „Linava" už tai, kad A. J. negrąžino vieno TIR. Atstovė pažymi, kad ši aplinkybė tyrimo metu nebuvo tirta, nes jokių įrodymų, nuorodų į ją tyrimo metu nei R. L., nei administracinio teisės apžeidimo protokolą surašęs subjektas nepateikė. Tuo tarpu nutartyje teismui remtis aplinkybėmis, kuriomis nei pareiškėjas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK, nei suinteresuotas asmuo UAB „V“ (duomenys pakeisti) nesirėmė tyrimo atlikimo ir jo vertinimo metu, apie kurias tyrimą atlikusiam subjektui, t.y. Komisijai, pranešta nebuvo, nėra jokio pagrindo. Atstovė taip pat nurodo, kad A. J. draugės, kuri dalyvavo viename iš pokalbių su UAB „V“ (duomenys pakeisti) atstovais, nekvietimas ir neapklausimas, šiuo atveju, nėra nutarimo neteisėtumą galėjęs nulemti veiksnys.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak atstovės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad padarydama išvadą, jog byloje yra prieštaringi įrodymai, komisija prieštaravimų nešalino, detaliai liudytojų ir paties A. J. dėl įvykio aplinkybių neapklausė, tiksliai ir išsamiai neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių. Atstovė mano, kad toks teismo motyvas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Aplinkybė, kad byloje yra prieštaringi įrodymai, teisinga. Tai atspindi prieštaringų A. J. ir jo buvusios darbovietės darbuotojų parodymų buvimas. Tokių prieštaringumų Komisija, akivaizdu, kad objektyviai vertinant, nei paneigti, nei patvirtinti negalėjo. Tiek A. J., tiek UAB „V“ (duomenys pakeisti) darbuotojai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, buvo apklausti tinkamai, laikantis visų, apklausos procesui keliamų reikalavimų. Tuo tarpu apklausų metu subjektų pateiktų parodymų neatitikimo vieni kitiems, akivaizdu, kad Komisija pašalinti negalėjo. Kiek tai priklausė nuo Komisijos, faktines bylos aplinkybes ji ištyrė ir išsiaiškino tinkamai. Todėl, anot atstovės, aukščiau nurodytos teismo išvados, akivaizdu, kad prieštarauja bylos medžiagai. Komisija šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdama įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Savo nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados, išanalizavo ir įvertino tyrimo metu ištirtus įrodymus, apklausė eilę liudytojų bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Atstovė mano, kad Komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, Komisijos išvados dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties ir įvykio nebuvimo pagrįstos ir motyvuotos.
Atstovė pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. J. buvo surašytas pagal ATPK 188 str. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai (.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). Kartu pažymėtina, kad A. J. inkriminuota ATPK 188 str. norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą teisės aktą, tačiau, pasak atstovės, administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas A. J., nenurodyta jokia teisės norma, kurią galimai pažeidė šis asmuo. Įvertinus tai, atstovė daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. J. buvo surašytas netinkami. Todėl Komisija, kaip nurodo apeliaciniame skunde, pagrįstai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atstovė nurodo, kad vienas iš būtinų požymių atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti yra tai, jog asmuo savo teisę vykdo pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2708/2010). Nesant šio požymio, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Taigi nagrinėjamu atveju analizuotina, ar A. J., atiduodamas dokumentus UAB „V“ (duomenys pakeisti), laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos. Įvertinus tai, kad įstatymai ar kiti teisės aktai dokumentų darbdaviui perdavimo tvarkos nereglamentuoja, UAB „V“ (duomenys pakeisti) vidaus taisyklės ar kiti vidiniai įmonės dokumentai to taip pat nedaro, darytina išvada, kad A. J., atiduodamas dokumentus UAB „V“ (duomenys pakeisti), jokios įstatymų nustatytos tvarkos nepažeidė. Kita vertus, šiuo atveju nenustatyta ne tik kad A. J. vykdė savo tikrą ar tariamą teisę nesilaikydamas kokios nors įstatymų nustatytos tvarkos, bet ir kad jis apskritai vykdė kokią nors tikrą ar tariamą teisę.
Atstovė pabrėžia, jog pagal ATPK 188 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai, ko šiuo atveju nėra. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-677/2012). Byloje neginčijamai nustatyta, kad TIR 14-os lapų knygelės savininkė yra UAB „V“ (duomenys pakeisti), o atlikdamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus A. J. nei tikros, nei tariamos savo teisės į TIR 14-os lapų knygelę neturėjo, taigi ir jos negalėjo vykdyti, todėl pagal ATPK 188 straipsnį jis atsakyti negali, nes nėra tinkamas pažeidimo subjektas.
Taigi, pasak atstovės, nagrinėjamu atveju nenustatyta administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), todėl bylos teisena A. J. atžvilgiu Komisijos buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. J. 2012-10-10, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negrąžino UAB „V“ (duomenys pakeisti) priklausančios TIR CARNET 14-os lapų knygelės, tuo sukeldamas įmonei nepatogumų ir tiesiogiai ribodamas jos teises ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., kur nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, t. y. savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
A. J. tiek tyrimo metu duodamas paaiškinimą surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 8), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., paaiškino, kad jog jis 2012 m. spalio 10 d., apie 9.30 val., atėjo į įmonės, kurioje dirbo, biurą, nuėjo pas buhalterę, ginčijosi su ja porą valandų dėl pinigų, jį išvarė laukti, kol, neva, pasitars su direktore. A. J. nurodė, kad jis išėjo pusvalandžiui ir paliko savo segtuvą su visais dokumentais ant stalo. Nuėjo į kavinę, išgėrė kavos, grįžo po pusvalandžio. Paklausė, kur jo segtuvas, nes jį paslėpė. Direktorė jam pasakė, kad jis atleidžiamas nuo šios dienos ir išvarė lauk, pasiėmė segtuvą, kuriame buvo visi dokumentai, darbo sutartis ir kiti dokumentai, tarp jų ir TIR knygelė, vienas TIR buvo sugadintas, o du, kur jis vežė krovinius, buvo. Nurodė, kad nežino, ar vėliau atsirado TIR knygelė, jis jos nematė (b. l. 38). Ši A. J. nurodyta įvykio versija nebuvo paneigta.
UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorė R. L. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad A. J. jų įmonėje buvo priimtas į vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas ir turėjo vykti iš Lietuvos į Kazachstaną ir vėl grįžti atgal į Lietuvą. Vienas TIR neatitiko muitinės reikalavimų, jis buvo per mažas. Tada ji nuvežė jam trečią TIR, ir grįžęs po reisų, po šio vienintelio reiso, A. J. turėjo atnešti ataskaitą į biurą, tačiau jis atnešė tik du TIR, t. y. vieno TIR nepristatė. Dėl trečio TIR R. L. nurodė, kad gavo 2000 dolerių baudą. Dokumentus A. J. turėjo pristatyti 2012 m. spalio 10 d. Šią dieną R. L. dalyvavo tik Skype pokalbyje su A. J., nes pati tuo metu biure nebuvo. Tame kabinete buvo tik buhalterė. A. J. segtuvą paliko prie buhalterės. Jis išeidamas iš biuro šaukė, kad neatiduos dokumentų, t. y. to TIR, kol su juo neatsiskaitys jų įmonė. A. J. elgėsi isteriškai ir tą pačią dieną R. L. jam parašė SMS žinutę ir pasakė, kad jis turi pristatyti įmonei priklausančius dokumentus. Po to A. J. buvo atvykęs 2012 m. spalio 16 d., kad pasiaiškintų ir, kad grąžintų dokumentus, nes buvo prieš tai pasiėmęs dar ir automobilio raktus, bet spalio 16 d. atėjęs metė juos ant stalo. R. L. nurodė, kad tuo metu nebuvo tvarkos, jog asmuo pasiimdamas ir priduodamas TIR knygelę pasirašytų atitinkame žurnale. Pasak R. L., A. J. pristatė tik du dokumentus, o ji neturi kaip įrodyti, kad jis turėjo dar ir trečią TIR (b. l. 54-55). Iš esmės tokias pačias aplinkybes R. L. nurodė ir apklausta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos posėdžio metu (b. l. 13). UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterė Ž. S. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. spalio 10 d. A. J. buvo atėjęs į biurą, pateikė kai kuriuos dokumentus, patvirtinančius komandiruotę, ir pasakė, kad vieno TIR negrąžins, kol nebus su juo atsiskaityta. Įvyko konfliktas tarp A. J. ir direktorės, jis rėkė. Su direktore A. J. bendravo Skype programa. Tada Ž. S. paprašė, kad A. J. išeitų kokiam pusvalandžiui apsiraminti. A. J. paliko biure segtuvą, jame buvo automobilio dokumentai. Pasak Ž. S., jam buvo duoti trys TIR, bet grąžino tik du, vienas iš jų buvo anuliuotas. A. J. tik atėjęs pasakė, kad TIR negrąžins, kol su juo įmonė neatsiskaitys. Paskui A. J. buvo atėjęs į biurą gal spalio 16 d., tada Ž. S. su juo nebendravo (b. l. 56). Iš esmės tokias pačias aplinkybes Ž. S. nurodė ir paaiškinime policijai (b. l. 24). UAB „V“ (duomenys pakeisti) darbuotoja L. K. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji šnekėjo su A. J. telefonu 2012 m. spalio 10 ar 11 d. Jis pasakė, kad grąžins dokumentus, kai gaus visus pinigus (b. l. 57). Iš esmės tokias pačias aplinkybes L. K. nurodė ir paaiškinime policijai (b. l. 25).
Nors R. L., Ž. S. ir L. K. nurodė, jog A. J. negrąžino vieno TIR dokumento iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) reikalaudamas atsiskaitymo su juo, tačiau šių UAB „V“ (duomenys pakeisti) darbuotojų nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-09-06 UAB „V“ (duomenys pakeisti) iš Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ įsigijo 14 lapų TIR knygelę Nr. 68606751, kurią priėmė UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorė R. L. (b. l. 15-16). Nors UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorė R. L. nurodė, kad A. J. buvo įteiktos trys TIR knygelės, tačiau paaiškino, kad tuo metu įmonėje nebuvo tvarkos, jog asmuo pasiimdamas ir priduodamas TIR knygelę pasirašytų atitinkame žurnale, todėl byloje nėra neginčytinų duomenų, kad A. J. gavo minėtas TIR knygeles. Nepaisant to, A. J. neneigė, kad minėtos TIR knygelės jam buvo įteiktos, tačiau nurodė, kad grįžęs iš komandiruotės jas visas grąžino įmonei. Pastebėtina, kad byloje yra 2012-10-16 A. J. darytas garso įrašas pokalbio, kuriame dalyvavo UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorė R. L., buhalterė Ž. S., įmonės teisininkas, A. J. ir jo draugė (b. l. 43). Antstolio Andriaus Bublio 2012-11-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytas minėtas pokalbis, iš kurio matyti, kad A. J. nurodė, kad „pusę valandos mane išvarė laukan, atėjau ir naglai pasiėmėt, mano prašymas atiduoti draudimus – sveikatos, Belarusijos ir Rusijos, visi dokumentai buvo ten“, į tai R. L. atsakė „gerai, buvo ten“ (b. l. 17-18). Tokiu būdu R. L. apibendrintai patvirtindama, kad segtuve buvo visi dokumentai, netiesiogiai patvirtino ir tai, kad tarp minėtų dokumentų buvo ir TIR knygelė Nr. 68606751.
Iš 2012-11-05 Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ rašto, skirto UAB „V“ (duomenys pakeisti), matyti, kad įmonė įspėta, jog UAB „V“ (duomenys pakeisti) išduota TIR knygelė Nr. 68606751 nėra grąžinta LNVAA „Linava“ ir prašoma šią TIR knygelę nedelsiant grąžinti (b. l. 14). UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorė R. L. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad dėl TIR knygelės Nr. 68606751 gavo 2000 dolerių baudą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ši aplinkybė tyrimo metu netirta, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, 2012-11-15 nagrinėjant bylą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinėje komisijoje tokių duomenų ir informacijos R. L. nepateikė, ji pateikė 2012-11-05 UAB „Linava" raštą Nr. 22/1384, kuriame prašoma grąžinti įmonei išduotas TIR knygeles, tačiau jokios informacijos apie tai, kad R. L. už tai yra skiriama bauda – nėra, todėl ši aplinkybė ir negalėjo būti tirta institucijoje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, ištyrus šią aplinkybę, nebūtų paneigta ar patvirtinta A. J. pateikta versija, jog įmonės atstovai TIR knygelę paslėpė, kadangi UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorė R. L. buvo nubausta būtent dėl to, kad nepateikė LNVAA „Linava“ minėtos TIR knygelės, todėl šios aplinkybės tyrimas yra netikslingas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad tyrimo metu neiškviesta ir neapklausta A. J. draugė, kuri dalyvavo viename iš pokalbių su UAB „V“ (duomenys pakeisti) atstovais. Pažymėtina, kad minėtas pokalbis, kuriame dalyvavo A. J. draugė, yra užfiksuotas garso įraše, todėl minėtas asmuo negalėtų nurodyti papildomų aplinkybių, reikšmingų šiai bylai, ir šio asmens apklausa yra netikslinga. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad padarydama išvadą, jog byloje yra prieštaringi įrodymai, komisija prieštaravimų nešalino, detaliai liudytojų ir paties A. J. dėl įvykio aplinkybių neapklausė, tiksliai ir išsamiai neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos trūkumus pašalino pats pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu apklausdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorę R. L., buhalterę Ž. S., darbuotoją L. K., A. J., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos posėdžio sekretorę N. J., gaudamas anksčiau minėto pokalbio garso įrašą, atlikdamas kitus veiksmus. Todėl teismo nurodytos aplinkybės nelemia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarime byloje N62-887/2010 pabrėžė, kad ATPK 188 straipsnyje įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas gali būti įvykdytas tik veikimu - aktyviais pažeidėjo veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog savavaldžiavimas gali būti padaromas ir neveikimu, yra klaidinga ir prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. J. bei UAB „V“ (duomenys pakeisti) darbuotojų paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, o kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. J. padarytą pažeidimą byloje nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. Dėl to darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. J. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šis nutarimas paliekamas galioti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis panaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. J. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.