Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas kuo skubiau leisti naudotis dalimi asmeninių lėšų. Nurodo, kad nesutinka su antstolio veiksmais, kuriuos antstolis atlieka išieškodamas iš pareiškėjo lėšas.

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.

Remiantis į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57 924 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, paskaičiuotų pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 696 Eur atstovavimo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojo J. J. naudai.

Pagal CPK 510 straipsnio 5 dalį, jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.

Iš antstolio 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymo, kuriuo jis netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui matyti, kad nors antstolis pažymėjo, jog skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą (CPK 512 straipsnis), aiškiai nenurodydamas, ar terminą skundui dėl 2020 m. vasario 12 d. patvarkymo paduoti atnaujina ar atsisako atnaujinti, tačiau iš antstolio 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymo rezoliucinės dalies ir motyvų visumos aiškiai matyti, kad skundą antstolis priėmė ir jį išnagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad antstolis terminą atnaujino.

Pareiškėjas prašo kuo skubiau leisti jam naudotis dalimi asmeninių lėšų, t. y. leisti mokėti būsto kreditą ir palūkanas. Nurodo, kad nesutinka su antstolio veiksmais, kuriuos antstolis atlieka išieškodamas iš pareiškėjo lėšas.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio J. P. padėjėja B. Ž., veikdama antstolio J. P. vardu bei pavedimu, 2020 m. vasario 12 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui A. L. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigoje bei nurodė jas priverstinai nurašyti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Išieškojimą iš fizinio asmens turto reglamentuoja CPK 664 straipsnis, kuriame aiškiai nustatyta išieškojimo iš fizinių asmenų turto tvarka bei šaltiniai, t. y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Priverstinis vykdymas pradedamas, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą jo neįvykdo (CPK 655 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į nurodytas nagrinėjamos bylos aplinkybes bei išieškojimo vykdymo teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą pareiškėjui nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis pagrįstai pritaikė priverstinio vykdymo priemones – areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigoje. Pažymėtina, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo geruoju, pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 688 straipsnio 3 dalis).

CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą (CPK 689 straipsnio 6 dalis). Nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (CPK 689 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 756 straipsnį, iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims. Išieškotas ir paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 758 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, 2020 m. vasario 12 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos. Pagal antstolio nurodymą iš skolininko banko sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos, kurios 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. balandžio 28 d. 2020 m. balandžio 29 d., 2020 m. gegužės 4 d., išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais buvo paskirstytos išieškotojui. Pažymėtina, jog nurodytų vykdymo veiksmų atlikimo (piniginių lėšų nurašymo ir jų paskirstymo) metu vykdomojoje byloje duomenų, jog skolininkas gauna pajamas, iš kurių negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį ar iš skolininko gaunamų pajamų turi būti vykdomos išskaitos CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, nėra.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) 89 punktą, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Pastebėtina, jog vykdymo veiksmus atliekantis antstolis 2020 m. vasario 12 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas, skolininkui pateikė informaciją bei išaiškino skolininkui teisę per 14 dienų terminą nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, jei skolininkas gauna pajamų, iš kurių negalimas išieškojimas arba iš kurių turi būti atliekamos išskaitos. Vykdomosios bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas A. L. antstoliui būtų pateikęs įrodymus, kurie patvirtintų, jog negalima nukreipti skolos išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą į pinigines lėšas, kurios patenka į pareiškėjo asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje.

Teismas sutinka su antstolio pastebėjimu, kad pareiškėjo reikalavimas leisti mokėti būsto kreditą ir palūkanas bei minimalias pragyvenimo išlaidas kelia pagrįstų abejonių. Kaip jau buvo vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, antstolio J. P. padėjėja B. Ž., veikdama antstolio J. P. vardu bei pavedimu, 2020 m. vasario 12 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkui A. L. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigoje bei nurodė jas priverstinai nurašyti į antstolio depozitinę sąskaitą, o pareiškėjas kreipėsi į antstolį tik 2020 m. gegužės mėnesį, t. y. beveik 3 mėnesius buvo nurašomos piniginės lėšos bei gautos piniginės lėšos paskirstomos. Iš vykdomojoje byloje pateikto 2020 m. gegužės 6 d. AB „Šiaulių bankas“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio areštai netrukdo pareiškėjui mokėti kredito bei palūkanų, kadangi paskutinė įmoka kredito įstaigai atlikta 2020 m. balandžio 25 d. Be to, byloje nėra jokių pareiškėjo prašymų dėl leidimo naudotis piniginėmis lėšomis, kurie suteiktų galimybę spręsti klausimą dėl leidimo naudotis piniginėmis lėšomis bei nustatyti jų mąstą. Pažymėtina, kad pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumas turi būti vertinamas pagal pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog vykdomosios bylos eiga privalo domėtis ir bylos šalys ir esant situacijai, kai antstolis gali nežinoti vienų ar kitų duomenų, savalaikiai teikti juos antstoliui. Tokia skolininko pareiga yra įtvirtinta CPK 644 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008 ir kt.).

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo metu – tiek 2020 m. vasario 12 d. priimant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tiek antstoliui nurašytas lėšas paskirstant 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 20 d., 2020 m. balandžio 28 d. 2020 m. balandžio 29 d., 2020 m. gegužės 4 d patvarkymais, antstoliui duomenys, kurie patvirtintų, kad negalima nukreipti skolos išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, į pinigines lėšas, kurios patenka į pareiškėjo asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, pateikti nebuvo. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes, o skolininkui laiku šios pareigos neįvykdžius jam tenka tokio savo elgesio neigiamų pasekmių rizika. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog skolininkas antstoliui neteikė jokių duomenų, prašymų, o vykdomosios bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Minėta, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, skundas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. (A.) L. skundo dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui J. P. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.