- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1-2919-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26840-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, 2018-05-30 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – nepilnametei dukrai, o būtent: ji 2019 m. birželio 24 d., apie 16.05 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia rankomis tampė nepilnametei dukrai V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), už plaukų, bei sudavė vieną smūgį ranka į nugarą, tuo sukeldama V. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji A. G. parodė, kad 2019 m. birželio 24 d. jos nepilnametė dukra V. G. su savo tėvu V. G. išvyko į prekybos centrą „Panorama“ pirkti jai suknelę ir basutes mokyklos išleistuvėms. Po kurio laiko jai paskambino duktė ir pasakė, kad prekybos centre rado jai patinkančius sportbačius, kurie kainuoja 100 Eur. Taip pat pasakė, kad suknelės ir basučių jau nebenori, taip pat pasakė, kad susipyko su tėvu, nes jis atsisakė pirkti jai sportbačius ir iš prekybos centro išvažiavo. Apie 16 val. duktė grįžo namo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nenusipirkusi nei suknelės, nei basučių. Paklausus jos, ką ji ketina apsirengti į mokyklos šventę, jei nieko nenusipirko, duktė ėmė reikalauti, nupirkti jai minėtus patikusius sportbačius, dėl to jos susipyko. Ji šaukė ant dukros, tačiau prieš dukterį nesmurtavo, jos nemušė ir už plaukų netampė. Nurodė, kad jos dukteriai rūpi tik pinigai, drabužiai, grožio procedūros, ji pyksta, kai ko nors negauna. Susipykusi su dukterimi, ji išėjo pas savo draugą O. B.. Savo ruožtu V. G. telefonu pranešė, kad prižiūrėtų dukterį. Jos manymu, duktė galėjo išsigalvoti, jog ji smurtavo prieš ją, kadangi nesutiko nupirkti jai sportbačių, jis negali skirti tiek pinigų jiems, be to, tuo metu jos mokyklos šventei buvo svarbesnių pirkinių. Su dukterimi santykiai nėra geri, ji leidžia sau ją (mamą) įžeidinėti. 2019 m. birželio 24 d. žodinio konflikto metu dukra ją vadino „bomže“ (b. l. 78).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaltinamoji A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kivirčo metu sukėlė fizinį skausmą savo nepilnametei dukrai V. G.. Dukrą augina viena, su vyru yra išsiskyrę. Jos dukrai V. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ji maištaujanti paauglė, su kuria ji sunkiai susitvarko. Dukra jos neklauso, atsikalbinėja. Ji labai gailisi dėl padaryto veiksmo prieš savo dukrą. Šiuo metu su V. yra susitaikiusios, taip pat susitaikiusi ir su savo buvusiu vyru V. G.. Dukra jai atleido. Šiuo metu yra susiradusi darbą, dalyvauja mokymuose, susijusiuose su darbu (b. l. 84).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. G. parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Mama grįžo į namus girta, pradėjo ant jos rėkti, sudavė jai per nugarą su ranka, patampė už plaukų ir, atėmusi iš jos telefoną, pasakė, kad ji jį jai atiduos, kai ji išeis iš namų, ką ji ir padarė. Įvykis įvyko birželio mėnesį. Mama ją paėmė už plaukų, patampė vieną kartą, dėl ko ji pajuto skausmą. Mama ranka pataikė jai į nugarą, tačiau kuria ranka ir į kurią tiksliai nugaros vietą buvo trenkta, nežino. Skausmą juto, tačiau jis praėjo. Telefoną mama paėmė iš jos rankų. Po įvykio ji paskambino tėčiui, kuris iškvietė policiją. Su mama sukonfliktavo, nes mama buvo girta, ji tiesiog pradėjo ant jos rėkti, kai ji jau gulėjo lovoje, tačiau neprisimena, dėl kokių priežasčių. Mama rėkė, kad visi ją užkniso, kad jie kažką daro blogai. Anksčiau yra buvę tokių atvejų, kada konfliktuodavo su mama. Ji pati nekvietė policijos, nes nebūtų atvažiavę. Ji gyvena su mama ir kuomet mama negeria jos sutaria labai gerai, o po įvykių jokių konfliktų nebuvo. Apie šį įvykį su mama nieko nekalbėjo, ji jos neatsiprašė. Ji nežino, kaip jaučiasi po šio įvykio. Įvykio metu ji jautėsi nesuprantamai, bejėgė (b. l. 49-51).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, nepilnametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą, V. G. parodė, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 16.05 val., į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino jo nepilnametė dukra V. G., kuri nurodė, kad ji šiuo metu yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos motinos A. G. vyksta konfliktas. Su dukra dažnai bendrauja per mobilaus ryšio telefono garsiakalbį, todėl ir tą kartą dukra, kalbėdama su juo telefonu, įjungė garsiakalbį ir jis girdėjo, kaip dukra pasakė, kad grįžo jos motina A. G., kuri buvo išgėrusi, ir tarp jų prasidėjo konfliktas, tačiau dėl ko prasidėjo konfliktas, telefonu kalbant jis nesuprato. Girdėjo, kai dukra pasakė, kad ją muša ir numetė telefono ragelį. Po kiek laiko jam dukra perskambino ir pasakė, kad motina atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną ir jei ji nori, kad jis būtų jai grąžintas, ji privalo išeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Dukra išėjo ir pasakė, kad raktus paliko namuose. Kadangi tą dieną jis dirbo, neturėjo galimybės atvažiuoti pas dukrą, todėl iškvietė policiją, tačiau jo dukra jau buvo išėjusi pas savo draugę ir jos minėtu adresu, atvykus pareigūnams, nebuvo. Tą dieną su dukra jis bendravo telefonu. Vėliau kalbant su dukra telefonu ji jam nurodė, kad jos motina A. G. jai sukėlė fizinį skausmą, tiksliau tampė už plaukų ir vieną kartą ranka sudavė per nugarą. Dukra jam nurodė, kad tarp jų prasidėjo konfliktas dėl to, kad dukra pamatė, kaip jos motina, susitikusi prie parduotuvės su neaiškiais žmonėmis, dukra motiną pavadino ,,bomže“, dėl ko A. G. supyko ir grįžusi į namus dukrai pasakė, kad ji pati yra ,,bomžė“, kad jos pačios kambarys netvarkingas ir tarp jų įvyko konfliktas (b. l. 30-31).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad pranešėjui paskambino jo dukra ir pranešė, kad ją muša mama. Pranešėjas kartu negyvena, skambino iš darbo. Nelaukia, prašo patikrinti (b. l. 19).
Protokole – pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuota, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 16.05 val., į pareiškėjo mobilaus ryšio telefoną paskambino jo nepilnametė dukra V. G., kuri nurodė, kad ji šiuo metu yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos motinos A. G. vyksta konfliktas bei ji yra mušama motinos, kuri jai sukėlė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes A. G. smurtauja prieš dukrą jau nebe pirmą kartą (b. l. 1).
Pranešime apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuota, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 16.05 val., į pareiškėjo mobilaus ryšio telefoną paskambino jo nepilnametė dukra V. G., kuri nurodė, kad ji yra mušama mamos A. G.. Pareiškėjas apie tai nedelsiant pranešė policijai bendruoju pagalbos telefonu. Kol atvyko pareigūnai, jo dukra buvo išstumta iš buto į laiptinę. Apie tai, kad mama yra girta, jis sužinojo iš dukros, kai ji jam paskambino antrą kartą. Dukra taip pat pasakė, kad mama jai trenkė su ranka ir tampė už plaukų. Po to dukra nuėjo pas draugę. Atvykę pareigūnai, adresu (duomenys neskelbtini), dukros nerado. Buto durų niekas neatsidarė (b. l. 7).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-06-27 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu reikšmingų nusikalstamos veikos aplinkybių nenustatyta. Užfiksuotas butas ir jo kambariai, koridorius (b. l. 20-24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019-06-27 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. G. apžiūros metu išorinių sužalojimo žymių kūne nėra (b. l. 56).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 – ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu leista V. G. atstovui V. G. pagal įstatymą dalyvauti procese (b. l. 34).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 – ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu V. G. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 35).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. G. savo dukrai V. G., su kuria kartu gyvena, sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. G. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. G. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – nepilnametei dukrai, o būtent: ji 2019 m. birželio 24 d., apie 16.05 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia rankomis tampė nepilnametei dukrai V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), už plaukų, bei sudavė vieną smūgį ranka į nugarą, tuo sukeldama V. G. fizinį skausmą. Todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes A. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. G. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 87-89).
Kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta prieš šeimos narį – nepilnametę dukrą, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, į tai, kad žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji atleido kaltinamajai ir jos susitaikė. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją A. G. – gana jauno amžiaus, išsiskyrusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti (b. l. 67), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota (b. l. 68), administracine tvarka bausta (b. l. 60-64), neteista, tačiau 2018-05-30 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 65), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie A. G. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 9 mėnesių laisvės apribojimas su teismo įpareigojimu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamoji prisipažino esanti kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinama (b. l. 86).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti šioje byloje (b. l. 52).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Išaiškinti A. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, esantį byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.