Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamieji:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas: 1) 2002-03-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 1 dalį; 2) 2002-04-24 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 275 straipsnio 2 dalį; 3) 2002-05-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 272 straipsnio 2 dalį; 4) 2006-09-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį; 5) 2006-12-14 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį; 6) 2010-03-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį; 7) 2010-03-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės atėmimo bausme, Marijampolės raj. apylinkės teismo 2011-03-24 nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 mėnesio 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš Marijampolės PN paleistas 2011-03-30, išbrauktas iš įskaitos Trakų r. pataisos inspekcijos 2011-05-03, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį,

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas: 1) 1987-06-16 Vilniaus m. Spalio rajono teismo pagal LR BK 90 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį; 2) 1990-02-21 Vilniaus m. Tarybų rajono teismo pagal LR BK 147 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 1 dalį; 3) 1997-02-10 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 273 straipsnio 2 dalį; 4) 1998-01-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį; 5) 1999-11-04 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį; 6) 2001-07-27 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 271 straipsnio 3 dalį; 7) 2002-02-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį; 8) 2004-07-30 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 214 straipsnį; 9) 2005-11-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 2006-03-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu veikos perkvalifikuotos pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį; 10) 2006-02-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį; 11) 2008-03-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, iš Marijampolės PN, atlikęs bausmę, paleistas 2011-11-09, kaltinamas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji M. V. ir V. S., panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jie 2012-01-16 d., apie 19.30 val., šalia namo, esančio Kauno g. 16, Vilniuje, veikdami bendrai, V. S. sudavus smūgį kumščiu į krūtinę nukentėjusiajam M. Š., kartu nutempė nukentėjusįjį už rankų nuo kelio, pargriovė jį ant žemės, po ko M. V. iš M. Š. striukės kišenės ištraukė vyrišką odinę piniginę 60 litų vertės, su joje buvusiais 50 litų, „Swedbank“ banko kortele 20 litų vertės, vairuotojo pažymėjimu 60 litų vertės, bei nuo rankos piršto numovė auksinį žiedą 900 litų vertės, taip pasikėsindami pagrobti nukentėjusiojo turtą, nes nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi netrukus su minėta pinigine ir joje buvusiais pinigais, kortele ir pažymėjimu buvo abu sulaikyti policijos pareigūnų, o minėtas žiedas pareigūnų buvo paimtas pas M. V. 2012-02-14 Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Kaltinamasis M. V. teisme prisipažino padaręs nusikaltimą bei paaiškino, kad 2012-01-16 d. apie 19.30 val., ėjo su V. S. link Spartos stotelės. Pamatė griuvinėjantį girtą vyrą. Šiam nieko nepasiūlė, tačiau jiedu šį pakėlė, padėjo jam atsistoti. Po ko jiedu nuėjo. Tačiau jiedu palaukė, kol šis kur nors eis. Tačiau šis nugriuvo. Po to jiedu šį paėmė už parankių ir ėjo su juo link duobės, tačiau į šią jie visi įgriuvo. Po ko jis iš minėto vyriškio striukės kišenės ištraukė piniginę. Po ko pamatė, kad šio vyriškio buvo šlapios rankos ir numovė jam žiedą, kurį įsidėjo į savo striukės kišenę. Po to jis su V. S. pamatė, kad pareigūnai bėga link jų. Neigė, jog buvo koks tai nukentėjusiojo atžvilgiu suduotas smūgis. Patikslino, kad nukentėjusįjį jis su V. S. tempė už rankų todėl, kad norėjo šį nuo kelio nuvesti toliau. Tačiau, kaip minėjo, jie visi kartu į duobę nukrito. Be to, jis ištraukė iš nukentėjusiojo striukės vyrišką odinę piniginę, tačiau nespėjo net pažiūrėti kas yra jos viduje. Pagrobto žiedo vertės neginčija. Be to, šį pas jį radus Lukiškių TI-K, šis atiduotas nukentėjusiajam. Be to, jis pats norėjo šį žiedą atiduoti nukentėjusiajam. Tačiau išsigando, kad blogiau bus ir neatidavė. Taip pat patikslino, kad jis žiedą buvo padėjęs pas save vidinėje kišenėje, o pareigūnai jį iš jo paėmė Lukiškių TI-K. Be to, jis norėjo pareigūnams parašyti, kad grąžintų šeimininkui žiedą. Tačiau tai padaryti nespėjo. Be to nežinojo kaip tai padaryti, dėl to klausinėjo kaip būtų galima tai padaryti. Taip pat, jis su savimi žiedą turėjo tris paras. Taip pat atsakė, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, todėl jie jį vos nunešė iki griovio. Be to, kai jį sulaikė pareigūnai, jam pasiūlė atiduoti visus daiktus. Po ko šie pas jį rado kišenėje tą žiedą. Tačiau jis šiems nesakė, jog šį žiedą pagrobė. Po ko, jis nuo sausio 25 d. šį žiedą neatidavė, nes išsigando teisme, kad bus jam blogiau.

Kaltinamasis V. S. teisme prisipažino padaręs nusikaltimą bei paaiškino, kad 2011-01-16 d., jis su M. V. ėjo nuo Aguonų gatvės iki Spartos stotelės. Aguonų gatvėje jiedu pamatė nukentėjusįjį ir kad šis svirduliuoja ir griuvinėja. Jis buvo labai girtas, nestovėjo ant kojų, nieko nesuvokė. Po ko Kauno gatvėje jiedu šį vyrą paėmė už parankės ir vedė link statybinės aikštelės, kur yra griovys. Tačiau jie visi kartu į tą griovį nukrito. Jis nukentėjusiajam smūgio nesudavė, nes jo mušti nereikėjo, nes jis buvo labai girtas. Be to jis šone buvo ir nematė, kas buvo paimta iš nukentėjusiojo. Atsakė, jog jie visi įkrito į duobę, nes šios nepastebėjo. Be to, jis tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kas iš nukentėjusiojo buvo paimta. Viską toliau padarė M. V.. Tačiau jis nematė, kad M. V. ką nors imtų iš nukentėjusiojo kišenės. Taip pat nepastebėjo, kaip šis nuėmė žiedą nuo nukentėjusiojo piršto. Jis, kai įkrito į duobę iš karto valėsi nuo savęs sniegą. Jis iki teismo net nežinojo, kad M. V. nuėmė žiedą. Taip pat atsakė, kad prieš nugriūdami, jis su M. V. poros metrų atstumu stovėjo nuo nukentėjusiojo. Šį stebėjo, tempė, nes norėjo iš šio paimti piniginę. Tačiau jis nematė ant nukentėjusiojo rankos žiedo, nes buvo tamsu. Be to, po įgriuvimo į duobę netrukus prisistatė pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų M. V. ir V. S. prisipažinimo padarius nusikaltimą, jų kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Nukentėjusiojo M. Š. teisme duotais paaiškinimais, kad kiek prisimena po darbo važiavo namo, stovėjo stotelėje, laukė 54 maršruto autobuso. Buvo jau tamsiau. Pajuto, kad jį paima už parankių ir tempia į šoną. Buvo daug išgėręs ir negalėjo priešintis. Vėliau kažkaip jį pargriovė, grįžo namo ir pamatė, kad nėra žiedo. Tačiau jam pasakė, kad piniginę ir dokumentus rado. Be to, po visa tai jo koja buvo mėlyna, ant nugaros buvo raudonos dėmės. Jam krūtinę tik skaudėjo, tačiau žymių nebuvo. Be to, jis ryte pajuto, kad koją skauda, paskui pamatė nugarą, o kitą dieną pastebėjo, kad skauda krūtinę. Atsakė, kad tuo metu, kai atvažiavo pareigūnai, jis gulėjo duobėje. Jis aiškiai pradėjo suprasti, kai jį į skyrių atvežė. Be to, žiedas jam gražintas. Turtinių pretenzinių kaltinamiesiems neturi, atsisako nuo civilinio ieškinio. Pasekmės nuo civilinio ieškinio atisakymo jam žinomos. Taip pat atsakė, kad kaltinamieji jį tempė, jis tam priešinosi. Atsirado dėl kaltinamųjų pas jį nubrozdinimai, nes jis nebuvo tiek girtas, kad prieš tai griuvinėtų. Be to, momento, kaip jį pervertė į duobę neprisimena. Mano, jog kaltinamųjų tikslas buvo jį apiplėšti. Taip pat atsakė, jog du nepažįstami asmenys jį tempė nežinoma kryptimi. Jie jo nemušė. Tačiau šie jam rankas užlaužė, gal po to iškart ir žiedą nuėmė. Jis suvokė, kad kaltinamieji jį tempė nuo autobuso stotelės nežinoma kryptimi, be to, kad jį prievarta traukė. Taip pat suvokė, kad šie jam atėmė galimybę priešintis, nes jį tempė. Be to, šie jį tempė maždaug 50 metrų nuo tos stotelės.

Liudytojos O. P. teisme duotais paaiškinimais, kad 2012-01-16 apie 19.15 val., dirbo, važiavo kartu su specialiste D. M.- Ž. per Šopeno sankryžą. Jos buvo be uniformų. Būdamos kitoje kelio pusėje iš pradžių 50-100 metrų atstumu, pastebėjo, kaip Šopeno-Sodų g. sankryžoje, du įtartini vyrai ėjo iš paskos girtam piliečiui. Girtas pilietis vos ėjo, svirduliavo, rankose vos nulaikė krepšį. Du piliečiai vis prieidavo prie jo, ir už parankių vilkdavo, patemdavo šaligatviu, nors pilietis, atrodė, kad suvokia kas vyksta, priešinosi ir nenorėjo eiti. Kai pradėjo priešintis, jie abu atsitraukė nuo piliečio ir ėjo jam iš paskos. Be to šiedu vis prie jo prieidavo, kažką klausdavo, ir vėl atsitraukdavo. Priėjus Kauno g. 16 pastatą (kitoje kelio pusėje, kur laukas ir duobė), girtas pilietis atsirėmė į medį pailsėti, o tie du asmenys laukė, kur eis tas girtas pilietis. Bet pamatę, kad niekur neina, abu priėjo prie girto piliečio ir tempė jį toliau nuo gatvės, bet asmuo gal suvokė, kad prisikabino, bet kaip minėjo buvo labai girtas, kad vos ėjo. Be to, ji būdama maždaug 50 metrų atstumu pamatė, jog nukentėjusiajam vienas iš asmenų, - žemesnis, su baltos spalvos šaliku, sudavė kumščiu į krūtinę. Po ko nukentėjusysis nuo šio smūgio atsipalaidavo, o vaikinai jį nutempė į duobę. Ji pastebėjo pro šalį važiuojantį patrulių automobilį 1730, patrulius sustabdė, bei paprašė pagalbos sulaikyti plėšikus. Priėjus prie duobės krašto pastebėjo, kad girtas pilietis guli ant nugaros, o abu jį tempę į duobę asmenys krausto girto piliečio kišenes. Be to girto vyriškio kepurė, bei krepšys gulėjo keli metrai nuo jo. Pamatę juos, abu minėti asmenys atsitraukė nuo girto vyriškio ir tada patruliai juos sulaikė. Po to girto vyriškio paklausus, ar jis visus daiktus turi, pilietis pasakė, kad neturi piniginės. Tačiau apie žiedą šis nieko nesakė. Be to, su girtu piliečiu susikalbėti buvo praktiškai neįmanoma dėl jo girtumo. Visi asmenys buvo pristatyti į Vilniaus m. 3 PK. Be to, ji matė kaip pareigūnai pas M. V. rado piniginę. Taip pat, kad patys kaltinamieji negalėjo į duobę įkristi.

Liudytojos D. M. – Ž. teisme duotais paaiškinimais, kad 2012-01-16 apie 19.15 val., ji dirbo kartu su patrule O. P.. Pastebėjo kaip Šopeno-Sodų g. sankryžoje kaltinamieji ėjo iš paskos girtam piliečiui. Girtas pilietis vos paėjo, svirduliavo. Kaltinamieji vis prieidavo prie jo, ir už parankių vilkdavo šį šaligatviu, nors šis priešinosi ir nenorėjo eiti. Kai pradėjo priešintis, jie abu atsitraukė nuo piliečio ir ėjo jam iš paskos. Tačiau kaltinamieji vis prie jo prieidavo, ir vėl atsitraukdavo. Priėjus Kauno g. 16 pastatą (kitoje kelio pusėje) girtas pilietis atsirėmė į medį, o tie du asmenys stebėjo kur šis eis. Po to prie nukentėjusiojo priėjo kaltinamieji, po ko vienas iš jų, su šviesios spalvos striuke, baltu šaliku, - V. S., sudavė kumščiu į krūtinę, tada asmuo atsipalaidavo ir jie nutempė jį į duobę. Kolegė, pastebėjus, kad važiuoja patrulis 1730, sustabdė jį ir paprašė pagalbos. Priėjus duobės kraštą pastebėjo, kad nukentėjusysis guli ant nugaros ir abu jį tempę asmenys, krausto jo kišenes. Be to girto vyriškio kepurė ir krepšys gulėjo kelis metrus nuo jo. Be to, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis buvo snieguoti. Atsakė, jog ji nematė, kad kaltinamieji būtų griovę nukentėjusįjį į duobę.

Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu, kuomet iš M. V. buvo paimta nukentėjusiojo M. Š. piniginė su pinigais, dokumentais, mokėjimo kortelėmis (b.l. 25), kurie buvo apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu (b.l. 18-22), bei grąžinti nukentėjusiajam (b.l. 23).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuomet po M. V. kratos buvo išimtas nukentėjusiojo auksinis žiedas ir Lukiškių TI-K kasininkė O. K. pateikė šį žiedą bei asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akto Nr. 42 kopiją (b.l. 130-132).

Daiktų parodymo atpažinti protokolu, kuomet nukentėjusysis M. Š. atpažino pateiktą Lukiškių TI-K kasininkės žiedą kaip jam priklausantį (b.l. 136-139). Žiedas pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam (b.l. 140).

Nenustatyta, kad nukentėjusysis M. Š. ir liudytojos O. P., D. M.-Ž. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamuosius M. V. ir V. S.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildantys, patvirtina, tai, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo 900 litų vertės auksinį žiedą, odinę piniginę su joje buvusiais pinigais. Tai neprieštarauja kaltinamųjų teisme duotiems paaiškinimams. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai yra kaltinamųjų M. V. ir V. S. kaltės įrodymai.

Minėti duomenys (protokolai), neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams. Nenustatyta priežasties šiais abejoti, netikėti. Be to šie, papildantys aukščiau nurodys įrodymus, taip pat patvirtina tai, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Todėl ir šie yra kaltinamųjų M. V. ir V. S. kaltės įrodymai.

Pagal teisme apklaustų liudytojų O. P., D. M.-Ž. paaiškinimus nustatyta, kad kaltinamasis V. S. sudavė smūgį kumščiu į krūtinę nukentėjusiajam M. Š., bei kad abu kaltinamieji kartu nutempė nukentėjusįjį už rankų nuo kelio, jį pargriovė ant žemės, todėl svetimo turto grobimo metu buvo vartojamas fizinis smurtas, kuris pagal formuojamą teismų praktiką yra suprantamas, kaip bet koks fizinis - smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Todėl kaltinamųjų veiksmai atitinka plėšimo sąvoką.

Pagal teisme apklaustų liudytojų O. P., D. M.-Ž., kaltinamųjų teisme duotus paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad M. V. ir V. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, po ko M. V. iš M. Š. striukės kišenės ištraukė vyrišką odinę piniginę su joje buvusiais pinigais, „Swedbank“ banko kortelę, vairuotojo pažymėjimą, bei nuo rankos piršto numovė auksinį žiedą, tačiau šio turto kaltinamieji neužvaldė, nepasisavino, juo laisvai nedisponavo, nes netrukus su minėta nukentėjusiojo pinigine ir joje buvusiais pinigais, kortele ir pažymėjimu buvo abu sulaikyti policijos pareigūnų, o vėliau minėtas žiedas pareigūnų buvo paimtas pas M. V. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Todėl kaltinamųjų veika, - pasikėsinimas padaryti plėšimą, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji M. V. ir V. S. nuo pat savo veiksmų pradžios, suvokdami pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo M. Š. turtą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų M. V. ir V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų (įrodymų), pagrindžiančių kaltinamųjų M. V. ir V. S. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamųjų M. V. ir V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam M. V. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, pasikėsinimo stadijoje, bei į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis M. V. teistas 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį, nepanaikintą teistumą, neturėdamas jokio legalaus pragyvenimo šaltinio.

Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. V. nelinkęs taisytis, laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, o linkęs nusikalsti. Todėl bei vadovaujantis LR BK 56 straipsnio 1 dalimi bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisipažino kaltu, parenkant žemiau LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

Skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, pasikėsinimo stadijoje, bei į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. S. teistas 11 kartų, šiame skaičiuje daugiau kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį, nepanaikintą teistumą, neturėdamas jokio legalaus pragyvenimo šaltinio.

Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. S. nelinkęs taisytis, laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, o linkęs nusikalsti. Todėl bei vadovaujantis LR BK 56 straipsnio 1 dalimi bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis prisipažino kaltu, parenkant žemiau LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. Š. pareikšto civilinio ieškinio dėl 900,00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė. Jis, turėdamas teisę, nuo ieškinio atsisakė gera valia, jo atsisakymas nuo ieškinio baudžiamojoje byloje neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, todėl teismas atsisakymą nuo ieškinio šioje byloje priima, civilinio ieškinio dalyje byla nutrauktina (LR BPK 113 straipsnio 2 dalis, LR Civilinio proceso kodekso 140 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti M. V. kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje už pasikėsinimą padaryti plėšimą ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų ir 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į M. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-01-16 iki 2012-05-16 ir šia dalimi jam sumažinti laisvės atėmimo bausmės laiką. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo 2012-05-16.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje už pasikėsinimą padaryti plėšimą ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų ir 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-01-16 iki 2012-05-16 ir šia dalimi jam sumažinti laisvės atėmimo bausmės laiką. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo 2012-05-16.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti nukentėjusiojo M. Š. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir civilinio ieškinio dalyje bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.