Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-150-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
1S-150-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08465-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
L. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-150-317/2019Proceso Nr. 1-01-1-08465-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Š. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2016 m. gruodžio 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos bausmės dalies dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas. Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 7 d.

2. Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, 2018 m. gruodžio 21 d. nutarime priėmė sprendimą netaikyti L. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija įvertino tai, kad nuteistasis nors ir vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose skirtos socialinės reabilitacijos priemones, tačiau atsižvelgė į nusikalstamo elgesio bei smurtinio elgesio riziką, padarytų veikų pobūdį, nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, ir suabejojo jo galimybėmis gyventi dorai, pagal įstatymus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilkaviškio apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutartyje teismas konstatavo, kad nors nuteistasis L. Š. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus lygtiniam paleidimui, tačiau nėra tokia ryški nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis L. Š. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

4.1. Skunde jis nurodo, kad teismas Komisijos nutarimo negalėjo pripažinti teisėtu ir palikti jį galioti vien todėl, kad jis visiškai nemotyvuotas, nes jame išdėstytos tezės neatitinka BVK 157 straipsnyje numatytų kriterijų, kurių sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Teismas, vadovaudamasis BVK 8 straipsnio nuostatomis, pasisakė priešingai įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes ši norma apibrėžia bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataiso procese principus, ir tai neturi nieko bendra su BVK 157 straipsnyje apibrėžtu lygtinio paleidimo institutu.

4.2. Skunde pažymi, kad teismas neteisėtai ėmėsi vertinti kriterijus, nepatenkančius į BVK 157 straipsnyje numatytą baigtinį vertinamųjų kriterijų sąrašą, taigi, įstatymą aiškino plečiamai, ir toks vertinimas sudaro Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje uždraustą asmens baudimą pakartotinai, tokiu būdu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Nuteistasis nesutinka su nutarties teiginiu, kad lygtinis paleidimas yra taikomas išimtinais atvejais, nes tai prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijai, kuri įpareigoja valstybes nares taikyti lygtinį paleidimą visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus, ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka šių kriterijų. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad L. Š. neatitinka lygtiniam paleidimui BVK nustatytų sąlygų, tačiau toje pačioje nutartyje išdėstė BVK nustatytas sąlygas, kurias jis atitinka. Nuteistojo įsitikinimu, tokios prieštaringos ir neteisėtos nutarties priėmimas tiesiogiai pažeidžia jo teisę į teisingą ir kompetentingą teismą.

4.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarimas ir teismo nutartis jo atžvilgiu yra diskriminaciniai. Konstitucijoje numatyta, kad teisės aktai visiems asmenims turi būti taikomi vienodai, diskriminaciją draudžia ir Žmogaus Teisių Konvencija, o Komisija ir apylinkės teismas yra taikę lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas buvo aukštesnis už jo, todėl Komisijos nutarimas ir teismo nutartis, kaip prieštaringi Konstitucijos 29 straipsniui, privalo būti panaikinti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo L. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo L. Š. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iš pataisos įstaigų gali būti lygtinai paleisti nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema bei (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra vertinama atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta. Ji turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimas ir skundžiama 2019 m. sausio 21 d. apylinkės teismo nutartis priimti nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos įstatymų, nei Tarptautinių teisės aktų, susijusių su lygtinio paleidimo instituto taikymu. Nuteistasis skunde akcentavo BVK 157 straipsnyje išdėstytą baigtinį vertinamųjų kriterijų sąrašą, kuris, pasak jo, tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje buvo išplėstas ir todėl netinkamai suprastas. Tačiau, kaip matyti iš BVK 157 straipsnio 1 dalies formuluotės, šiame BVK straipsnyje nurodyti kriterijai tik suteikia galimybę taikyti Lygtinio paleidimo institutą, o ne įpareigoja Komisiją dėl lygtinio paleidimo ar teismą besąlygiškai jį taikyti. Minėtoje teisės normoje viena iš būtinų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, laikantis šios normos reikalavimų, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukštesnė nei žema, ypatingas dėmesys turi būti teikiamas nuteistojo pažangai, siekiant šią riziką sumažinti. Priešingai nei skunde nurodė L. Š., tiek Komisijos nutarime, tiek ir teismo nutartyje yra išdėstyti pakankami motyvai, pagrindžiantys išvadą, dėl ko nuteistajam L. Š. atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Vien tai, kad buvo priimti nuteistojo lūkesčių nepateisinę sprendimai, neduoda pagrindo juos laikyti neteisėtais ir nepagrįstais.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią tik formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 72. Be to, iš šių nustatytų rizikos veiksnių didesnę pusę – 47 balus sudaro kintami veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu dar gali sumažinti. Pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dalyvauja adaptacijos programoje, mokosi, įgijo statybininko-apdailininko specialybę, buvo skatinamas už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, yra teigiamos darbinės motyvacijos, pataisos namuose dirba kūriku, neturi nuobaudų. Tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kelia L. Š. asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvėje nuolat pasirinkdavo situacijas, skatinančias jo nusikalstamumą. Jis supranta, jog alkoholis įtakoja jo nusikalstamą elgesį, tačiau sumenkina su tuo susijusias problemas, nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo elgesio pasekmių. Nuteistojo agresyvus elgesys yra tiesiogiai susijęs su jo savikontrolės problemomis, jis dažnai praranda savitvardą, ypatingai apsvaigimo nuo alkoholio metu. Nustatyta pakankamai daug nuteistojo elgesį nulemiančių kriminogeninių veiksnių: ankstesni nusikaltimai, su išsilavinimu susijusios problemos, socialinių ir prognostinių įgūdžių, savikontrolės stoka, savikontrolės, problemos, impulsyvumas, negebėjimas atpažinti bei įvardinti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, negebėjimas išsikelti konkrečių ilgalaikių planų, motyvacijos stoka savo elgesio keitimui.

12. Pagrįstai Komisija bei apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo kriminalinę praeitį – jis teistas šešis kartus. Anksčiau jam tris kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, vieną kartą lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis vėl nusikalto. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, parodo jo požiūrį į nusikalstamas veikas ir jam paskirtas sankcijas. Toks elgesys parodo, kad L. Š. problemų sprendimo įgūdžiai yra silpni, o priimdamas sprendimus, jis ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju L. Š. bausmę atlieka už dviejų tyčinių smurtinių nusikaltimų, susijusių su žmogaus sveikata ir gyvybe, padarymą. Nusikaltimai įvykdyti alkoholio poveikyje. Ankstesniais nuosprendžiais jis ne kartą buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog asmuo sistemingai linkęs pažeidinėti įstatymus, nerodantis noro pasikeisti ir gyventi pagal nustatytas teisės normas. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, apie jo padarytas nusikalstamas veikas pasisakė vertindamas jo asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad vertinant šias aplinkybes, pagal SARA metodinę programą, išlieka didelė pakartotinės prievartos (smurtinio elgesio) tarp sutuoktinių rizika, ir tai taip pat duoda pagrindo abejoti sėkminga jo probacija.

13. Kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas lygtinio paleidimo galimybės klausimą L. Š. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, o padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis. Komisija ir teismas padarė teisingą sprendimą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, Priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, jis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. L. Š. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. Š. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDanguolė ŠiugždinytėRimas Švirinas