- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-590-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00284-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė, Evaldas Vanagas
Teisėja Liudmila Kuzmickienė Baudž. byla Nr. 1A-590-337/2012
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2012 m. rugsėjo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. S. gynėjo advokato J. S. skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria G. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Iš G. S. priteistas 670 Lt žalos atlyginimas I. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. atžvilgiu buvo priimta nutartis taikyti priverčiamąją medicinos priemonę už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Zarasų r., išėmęs lango stiklą, slapta įsibrovė į I. R. priklausantį namą, iš kur pagrobė 3 litrų talpos špyžinį puodą - 50 litų vertės, 5 litrų talpos špyžinį puodą - 50 litrų talpos, elektrinį virdulį - 100 litų vertės, pledą - 50 litų vertės, žalios spalvos paplūdimio kilimėlį - 30 litų vertės ir 2 vnt. miegmaišius - 160 litų vertės (vieno miegmaišio vertė – 80 litų).
be to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje vietoje, išėmęs lango stiklą, slapta įsibrovė į I. R. priklausantį ūkinį pastatą, iš kur pagrobė rankinį oblių - 30 litų vertės, metalines reples skardai kirpti - 20 litų vertės, 3 vienetus replių - 30 litų vertės (vienų replių vertė – 10 litų), 20 vienetų įvairių raktų - 100 litų vertės (1 rakto vertė – 5 litai), įvairių dydžių varžtų - 50 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. R. 670 litų turinę žalą.
G. S. gynėjas J. S. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais padarydamas nepagrįstas išvadas, jog nukentėjusysis turėjo nurodytus daiktus, taip pat padarydamas išvadas dėl jų vertės. Nurodo, kad jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Taip pat gynėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino I. R. civilinį ieškinį. CK 6.268 str. 1 d. numato, kad veiksnus asmuo, padaręs žalą tokos būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Pagal BPK 109 str. atlyginama tik ta žala, kuri padaryta nusikalstamas veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padaryta nepakaltinamo asmens nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, ją padaręs asmuo nėra kaltinamasis, todėl, teigia, baudžiamojoje byloje nebuvo galima spręsti žalos atlyginimo klausimo, šis klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas įvykio aplinkybes, kurios pagrįstos išsamiai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, bei pagrįstai G. S. taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kas apeliaciniu skundu iš esmės neginčijama.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl iš I. R. pagrobtų daiktų ir jų vertės yra neteisingos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo I. R. paaiškinimais apie iš jo laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 18 d., pagrobtus daiktus. I. R. detaliai nurodė, kokie daiktai iš jo buvo pagrobti, juos įvertino nurodydamas realią jų kainą ( b. l. 26). 2012-05-15 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis analogiškai kaip ir apklausiamas tyrimo metu nurodė, kad jam padaryta žala sudaro 670 Lt (b. l. 26; 91-93). Be to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam žala padaryta ir dėl turto sugadinimo – ūkiniame pastate buvo išlaužtas naujai įdėtas langas, taip pat nurodė, kad jis neįvertino ir pagrobto metalo. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta 670 Lt dydžio turtinė žala. Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentų dalimi dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo byloje, jog iš G. S., kuris byloje pripažinta nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negalėjo būti priteistas turtinės žalos atlyginimas tenkinat nukentėjusiojo I. R. pareikštą civilinį ieškinį. CK 6.268 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Žala siejama su nusikaltimu ir žalą padariusio asmens kalte. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad G. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas ( b. l. 61-62), todėl jo kaltės, o ir paties nusikaltimo, nėra. Dėl šios priežasties jis už padarytą žalą neatsako. Be to, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą ir priimant nutartį, G. S. nebuvo kaltinamasis, todėl taikyti šioje byloje BPK 109 str. taisykles ir nagrinėti civilinį ieškinį nebuvo galima. Įvertinus tai, kad BPK nereglamentuoja klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, tai yra BPK 115 str. 3 d. 2 p. ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Kartu kolegija pažymi, kad sutinkamai su CK 6.268 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Šiame procese tokios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, todėl nukentėjusysis, pagrįstai manydamas, kad už G. S. padarytą žalą yra atsakingi kiti asmenys, tuo pagrindu gali kreiptis į teismą pareikšdamas civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Apeliacinio skundo prašymas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytų bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui pagrindų nenustatė, jų nenurodyta ir apeliaciniame skunde.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 3 p.,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti.
G. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., I. R. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitos nutarties dalies nekeisti.