- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-744-80/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- R. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. B. Ž., E. Ž.
- Atsakovas
- I. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gailiūnas, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas ir Bronius Valius, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Ž. ir trečiųjų asmenų A. B. Ž., E. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei I. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės I. Ž. patikslintą priešieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovės I. Ž. priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. B. Ž., nuosavybės teisės perleidimo sandorius ir įpareigojo viešojo registro tvarkytoją atlikti įrašą viešajame registre dėl šio turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinio teisės ir interesai. Teismas įvertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl turto pardavimo, taip pat faktą, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jos atsakovė ir vaikai gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės prašymą tenkino, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas arba pažeisti nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėjimo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas trečiojo asmens vardu, todėl konstatavo, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – LR CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 dalyje, pagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovas R. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens A. B. Ž. nekilnojamam turtui, grubiai pažeidė procesinės teisės normas. Teigia, kad atsakovė tiesioginio reikalavimo A. B. Ž. šioje byloje nėra pareiškusi, neginčijo trečiojo asmens įgyto turto teisėtumo pagrindo, teisinės registracijos bei kitų jo turtui taikytų apribojimų. Turtinis reikalavimas dėl 786000 Lt piniginės kompensacijos pareikštas ieškovui, todėl trečiasis asmuo neprivalo už tai atsakyti, o LR CPK 144-145 straipsniuose numatyti pagrindai gali būti taikomi tik ieškovo turto atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo įregistruotas šeimos turtu, nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvams. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad netaikius laikinųjų pasaugos priemonių bus pažeisti atsakovės ir nepilnamečių vaikų interesai. Nurodo, kad santuokos metu įgijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.
Tretieji asmenys A. B. Ž. ir E. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas tokią nutartį, pažeidė procesinės teisės normas – šioje civilinėje byloje ginčo dėl A. B. Ž. ir E. Ž. namo nuosavybės ir teisinės registracijos nėra. Mano, kad LR CPK 144-145 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.65 straipsnyje numatytos priemonės gali būti taikomos ieškovo ar jo turto atžvilgiu, bet ne trečiųjų asmenų, neprivalančių atsakyti už kitam asmeniui reiškiamus turtinius reikalavimus, turto atžvilgiu. Teigia, kad teismas nutartyje nepagrindė, kaip ir kuo konkrečiai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jų nekilnojamam turtui, būtų pažeisti vaikų interesai. Taip pat akcentuoja, kad namo perleidimas kitam asmeniui negali įtakoti uzufrukto nustatymo arba jį nustačius apsunkinti ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Teigia, kad apribodamas galimybę parduoti namą teismas pažeidė jų, kaip savininkų teises ir galimybę vykdyti su kitais asmenimis susijusias prievoles. Kadangi A. B. Ž. ir E. Ž. nebeišgali grąžinti bankui kreditą, namas yra įkeistas, o yra iškilusi skolos priverstinio išieškojimo grėsmė, namo pardavimas tapo būtinybe. Tokia teismo nutartis finansiškai juos žlugdo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas prašo atskiruosius skundus tenkinti. Nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuosavybės teise priklauso A .B. Ž. ir E. Ž. ir yra įkeistas AB DnB NORD bankui kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti. Teigia, jog teismas nepagrįstai uždraudė disponuoti šiuo namu, nes byloje nėra pareikšti finansiniai reikalavimai į šį turtą. Atsakovė I. Ž. priešieškiniu prašo iš ieškovo R. Ž. priteisti 786000 Lt piniginę kompensaciją, bet ne iš namo savininkų A. B. Ž. ir E. Ž.. Reikalavimas nustatyti uzufruktą šiame name nėra pakankamas pagrindas uždrausti disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimais į atskiruosius skundus atsakovė I. Ž. prašo juos atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių namas, kuriame ji su vaikais gyvena, galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims, o patenkinus jos reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo jį nustatyti būtų nebeįmanoma, kadangi namą valdytų kiti savininkai, nesantys byloje dalyvaujančiais asmenimis. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jai su vaikais netinkamas gyventi, nes yra rekonstruotas į biuro patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. B. Ž., nuosavybės teisės perleidimo sandorius ir įpareigojo viešojo registro tvarkytoją atlikti įrašą viešajame registre dėl šio turto nuosavybės perleidimo draudimo.
Laikinųjų pasaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (LR CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, šios priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti. Taikydamas laikinąsias pasaugos priemones teismas iš esmės bylos nesprendžia.
Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs tai, kad atsakovė su vaikais ilgą laiką gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir reikalauja šiame namie nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams uzufruktą į šeimos gyvenamąjį būstą iki jų pilnametystės, nes namą ieškovas ir tretieji asmenys ruošiasi parduoti. Be to, atsakovė reikalauja iš ieškovo 786000 Lt kompensacijos už sutuoktinių bendrosios nuosavybės sumažėjimą.
Teisėjų kolegija mano, kad paminėtos aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – uždrausti sudaryti namo nuosavybės teisės perleidimo sandorius (LR CPK 145 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovo R. Ž. ir trečiųjų asmenų A. B. Ž. ir E. Ž. argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ieškovo ir jo turto atžvilgiu, bet ne trečiųjų asmenų turtui, kuriems turtiniai reikalavimai byloje nereiškiami, negali būti pagrindu panaikinti skirtą laikinąją apsaugos priemonę, nes atsakovė nurodo ir byloje yra duomenų, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo statomas ir įrenginėjamas iš šeimos lėšų, kad šis namas yra naudojamas kaip šeimos būstas. Be to, atsakovė šiame name reikalauja nustatyti uzufruktą jai ir vaikams gyventi jame iki vaikų pilnametystės. Taigi atsakovė siekia įgyvendinti savo ir nepilnamečių vaikų teises į šį namą. Atsakovės reikalavimų pagrįstumas gali būti nustatytas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir esant ginčui dėl šių teisių įgyvendinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagrįstas. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas remdamasis LR CPK 376 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir savo iniciatyva taikyti vaikų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šių tikslų įgyvendinimas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.).
Vadovaujantis šiais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą.