- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- I3-3095-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00398-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- C. P. K. N.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. P. K. N. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo. įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas C. P. K. N. skundu prašo:
L Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau - ir NŽT Kauno miesto skyrius) 2019-12-31 sprendimą Nr. 8S-564-( 14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. P. K. N.“;
2. Jpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimą, atsižvelgiant į jo 2019-12-19 nuomonę;
3. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl valstybės institucijų vilkinimo nuo 2002-04-26 vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-27 sprendimą (b. 1. 18-20).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jam atkurtos nuosavybės teisės j jo tėvo K. N. nuosavybės teise valdytą žemės sklypo dalį 0.1200 ha, esančią (duomenys neskelbtini)atlyginant pinigais 2669,00 Eur. Paskirta piniginė kompensacija yra simbolinė, neatitinka realios sklypo rinkos kainos. Ginčijamu sprendimu atsakovai pažeidė Lisabonos sutarties, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kad kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę. Nacionalizuotas nekilnojamasis turtas. į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, išlieka neteisėtai nusavintas prieš savininko valią iki to momento, kol nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį turtą. Toks turtas yra ginčo objektas ir jis negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims, nes tai reikštų buvusio savininko nuosavybės teisių pažeidimą. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Šiuo atveju ginčo nekilnojamasis turtas yra neteisėtai nusavintas daugiau kaip prieš 17 metų, todėl yra pagrindas pareiškėjui mokėti 500 000 Eur piniginę kompensaciją. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai su skundu nesutinka, atsiliepime (b. 1. 58-64) nurodė ir atsakovų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2003-07-03 sprendime konstatavo, jog persikėlėlių sąrašo duomenimis pareiškėjo tėvas K. N. 1941 metų kovo mėnesį persikėlė gyventi į Vokietiją. 1941-01-10 sudaryto Susitarimo tarp TSRS Vyriausybės ir Vokietijos Vyriausybės dėl Vokietijos piliečių ir vokiečių tautybės asmenų perkėlimo iš LTSR į Vokietiją, o taip pat apie Lietuvos piliečių ir lietuvių, rusų ir baltarusių tautybės asmenų perkėlimo iš Vokietijos (buvusios Memelio ir Suvalkų srities) į LTSR pagrindu asmenų perkėlimas buvo tik savanoriškas, kartu susitarimas reglamentavo persike!?ančių asmenų turtines teises, t. y. jo 18 ir 19 straipsniai numatė, kokį turtą asmenys turi teisę išsivežti, kad turtas, viršijantis išvežimo normą, pereina valstybės, kurios teritorijoje jis yra, žinion. Pastaroji aplinkybė leidžia vertinti, kad pareiškėjo tėvas K. N., 1941 metais kovo mėnesį persikeldamas gyventi į Vokietiją, atsisakė Lietuvoje likusio turto, todėl pripažintina, kad pareiškėjas neturi teisės reikšti reikalavimų dėl jo tėvo Lietuvoje palikto 1941 metais nekilnojamojo turto sugrąžinimo.
Atsakovė, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau - ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - ir Tvarka).
Vienas iš pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005-12-13 raštu Nr. 40-2-1634 informavo, kad (duomenys neskelbtini), buvusio savininko K. N. turėtoje žemėje, preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Atsakovė sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o jų nesant - NŽT negali atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, grąžinant žemės sklypą natūra.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai. kad pareiškėjo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - natūra - teisės aktų nustatytais terminais nebuvo pakeista, atsakovė ginčijamu 2019-12-31 sprendimu Nr. 8S-564-( 14.8.3.) atkūrė pareiškėjo vardu nuosavybės teises už likusį žemės plotą - 0.1200 ha, atlyginant pinigais. Žemės vertė apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 ,.DėI žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika.
Pažymėjo, jog pareiškėjas nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. t. y. statinių, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) prie kurių galėtų būti suformuoti atitinkami žemės sklypai, į kuriuos galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės. Todėl atkūrimo procedūrą vykdyti natūra buvusio savininko K. N. turėtoje žemėvaldoje šiuo metu prie kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių nėra jokių galimybių. Prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyrius 2019-12-31 sprendimo Nr. 8S-564- (14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui C. P. K. N.“, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo nuosavybės teise valdytą 0,1200 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais (2669,00 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo dėl vilkinimo vykdyti 2001- 11-27 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 1997-09-15 Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje pateiktas C. P. K. N. prašymas, reg. Nr. 7303, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. N. iki 1940 m. nuosavybėje turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Prašymą atkurti nuosavybės teises 1992-03-31 taip pat pateikė K. N. vaikaitis C. S.. Pretendentas pateikė Lietuvos valstybinio archyvo 1994-02-13 pažymėjimą Nr. 7-N, kuriame nurodyta, kad jo tėvas K. N. 1940 m(duomenys neskelbtini), turėjo nuosavybėje 2723 kv. m. žemės sklypą ir statinius. 2000-01-11 Kauno miesto valdyba sprendimu Nr. 32. nusprendė neatkurti pareiškėjo nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2001-11-27 sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus į jo tėvo K. N. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą. Byla dalyje dėl reikalavimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į visą neišpirktą žemę nutraukta, kadangi teismas nustatė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini)pagal galiojančius įstatymus yra įsigyti privačion nuosavybėn.
Kauno apskrities viršininkas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2002-04-19 įsakymu Nr. 02-01-2099 ..Dėl nuosavybės teisės atkūrimo C. P. K. N.“ netenkino pretendento prašymo perduoti neatlygintinai žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (2004-02-12 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu šis įsakymas buvo panaikintas).
Kauno miesto apylinkės teismo 2003-05-14 sprendimu (civ. b. Nr. 2-4827/2003) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. N. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos papildomai nuosavybės teise valdė 283 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini)t. y. nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos iš viso į 0.3006 ha ploto žemės sklypą. Kauno apygardos teismas 2003-07-03 sprendimu atmetė pareiškėjo ieškinį dėl išreikalavimo iš neteisėtų turto įgijėjų ir perdavimo jo nuosavybėn statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei sandorių, susijusių su statinių nuosavybės teisės perleidimu panaikinimo (civ. b. Nr. 2-146/2003). Lietuvos apeliacinis teismas 2003-10-30 minėtą sprendimą paliko nepakeistą (civ. b. Nr. 2A-312/2003).
Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003-12-12 raštu Nr. 02-03-2126 „Dėl sklypo plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu parengti laisvos (neužstatytos) K. N. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtos 0.3006 žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Pakartotinai kreipėsi 2005-11-15 raštu Nr. 02-03-2376. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005-12-13 raštu Nr. 40-2-1634 informavo, kad (duomenys neskelbtini), buvusio savininko K. N. turėtoje žemėje, preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Vadovaujantis Atkūrimo Įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, ši žemė yra valstybės išperkama, todėl nuosavybės teisės pretendentui gali būti atkurtos kitais įstatyme numatytais būdais. Apie atlyginimo būdus pretendentas buvo informuotas 2002-05-30 NŽT raštu Nr. 131 l-N-843. Pareiškėjas 2005-09-29 ir 2006-01-18 raštais atsisakė laukti naujo žemės sklypo eilės tvarka ir prašė grąžinti tėvo žemę natūra, kito įstatyme numatyto atlyginimo būdo nenurodė.
Kauno apskrities viršininkas 2007-07-13 įsakymu Nr. 02-01-8202 neatkūrė nuosavybės teisės C. S., kadangi jis nepateikė Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento.
Kauno apskrities viršininko administracijos 2007-07-13 sprendimu Nr. 7435 pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos į dalį nekilnojamojo turto - 0,3006 ha žemės atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Sis sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo 2008-02-29 sprendimu buvo panaikintas (adm. b. Nr. 1-68- 414/2008), o skundas dalyje dėl įpareigojimo atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant piniginę kompensaciją 4 981 157 Lt sumai atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-03-30 nutartimi (adm. b. Nr. A-261-75/2009) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2009-11-02 raštu Nr. SI-1788( 1.10) informavo pareiškėją apie galimus atlyginimo būdus už valstybės išperkamą žemę.
Žemesnės instancijos teismas
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013-12-10 sprendime byloje N. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 1417/05) konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimus dėl neįvykdyto Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-27 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-9- 451-2001, kuriuo buvo pripažinta pareiškėjo vykdytina teisė gauti kompensaciją žeme arba pinigais ir priteisė pareiškėjui 7800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimas įsigaliojo 2014-03-10.
NŽT Kauno miesto skyriaus 2014-06-20 sprendimu Nr. 8S-( 14.8.3.)-235 nuspręsta už 0,1806 ha žemės atlyginti pareiškėjui pinigais, t. y. 13 870 Lt, o 2014-11-04 NŽT Kauno miesto skyrius išsiuntė raštą Nr. 8SD-(14.8.94.)-6134 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“, informuodamas pareiškėją apie galimybę po teisės aktų pakeitimų pasinaudoti teise pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Elektroniniu paštu 2015-11-30 gautas pareiškėjo prašymas „Dėl kompensavimo rinkos kaina“, kuriuo pareiškėjas prašo priimti sprendimą už natūra negrąžintą sklypą (duomenys neskelbtini)mokėti kompensaciją - 920 000 Eur. NŽT 2015-12-28 rašte Nr. 8SD-6971 -(14.8.94.) nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl kompensavimo rinkos kaina. 2016-01-15 gautas pareiškėjo skundas dėl natūra neatkurtos žemės kompensavimo rinkos kaina, į kurį 2016-02-24 NŽT atsakė, kad apskaičiuojant už miesto teritorijoje turėtą kitos paskirties žemę atlyginant pinigais, taikoma Valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika ir pretenzija dėl valstybės išperkamos žemės vertės nustatymo rinkos verte yra nepagrįsta. 2016 m. sausio - kovo mėnesiais vyko surašinėjimas su pareiškėju dėl pinigų pervedimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-07 atmetė pareiškėjo skundą dėl NŽT 2014-06-20 sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)235 panaikinimo ir įpareigojimo NŽT priimti naują sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į visą tėvo turėtą žemės sklypą bei paskirti pareiškėjui piniginę kompensaciją pagal 2007-02-28 Vį Registrų centro įvertinimą (adm. b. Nr. 1- 304-968/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-02-06 nutartimi pareiškėjo sklindą atmetė ir paliko galioti minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (adm.
b. Nr. A-60-261/2019).
NŽT Kauno miesto skyrius 2018-10-12 raštu Nr. 8SD-5290-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti j komisijos posėdį'¹ informavo pareiškėją apie 2018-11-22 planuojamą komisijos posėdį, kuriame jis turi išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo. Pareiškėjas 2018-11-22 elektroniniu laišku informavo, kad kvietimas yra neleistinas, nes dar neišnagrinėtas pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme.
NŽT Kauno miesto skyrius 2019-03-08 raštu Nr. 8SD-1341-(14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį" informavo pareiškėją apie 2019-04-11 planuojamą komisijos posėdį, kuriame jis turi išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo. NŽT 2019-08-13 išsiuntė pareiškėjui pažymą Nr. 8PAŽ-108-(14.8.33.) apie 2019-08- 09 piniginės kompensacijos 4017,03 Eur pervedimą į jo sąskaitą, o 2019-09-06 NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-4659-( 14.8.94.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ informavo pareiškėją apie 2019-10-14 planuojamą komisijos posėdį, kuriame jis turi išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo.
NŽT 2019-11-07 raštu Nr. 1SS-2153-(7.5.) atsakė pareiškėjui ir Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijai dėl galimos korupcijos parduodant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui už valstybės išperkamą žemę atlyginant pagal rinkos vertę. Rašte nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra parduotas, o yra išnuomotas. Pareiškėjas 2019-12-23 išreiškė nesutikimą su kompensacijos už 0,1200 ha žemės dydžiu. Pareiškėjui neatvykus rinktis naujo žemės sklypo individualiai statybai Kauno mieste už 0,1200 ha žemės ginčijamu sprendimu atkurtos nuosavybės teises atlyginant pinigais (2669 Eur). o 2020-02-27 NŽT išsiuntė pareiškėjui pažymą Nr. 8PAŽ-69-( 14.8.33.) apie 2019-02-14 piniginės kompensacijos 2669 Eur pervedimą į jo sąskaitą (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga).
Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę. mišką ir vandens telkinius tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997- 09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu.
Taigi, tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus (statymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus (statymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią tuo atveju, kai (statymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo. kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame ?statyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vieno iš esminių aspektų - būtent pareiškėjo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra). Taip pat teismas nepasisako dėl ankščiau minėtuose teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės, jog šioje ginčo situacijoje nėra galimybės pareiškėjui atkurti nuosavybės teises natūra.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nuostata, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina į tai. kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą - atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; yra dvi teisingumo atkūrimo, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.
Atitinkamai Konstitucinis Teismas akcentavo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu. kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai ( Konstitucinio Teismo 2013-09-11 nutarimas).
Iš esmės toks vertinimas dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) pozicija. EŽTT 2003-03-04 sprendime Janlner prieš Slovakiją konstatavo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnis neapriboja susitarančiųjų šalių laisvės nustatyti nuosavybės restitucijos mastą ir pasirinkti sąlygas, kuriomis jos sutinka atkurti buvusių savininkų nuosavybės teises. Valstybėse, kuriose vyksta restitucijos procesas, teisė į restituciją nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų (žr. EŽTT 2010-10-12 sprendimą M. A. ir kt. prieš Rumuniją). EŽTT 2005- 03-02 nutarime dėl priimtinumo Maltzan ir kt. prieš Vokietiją. kurioje pareiškėjai už neteisėtai nusavintą negrąžintiną žemę siekė gauti gerokai didesnę kompensaciją, atitinkančią tikrąją šios žemės vertę, konstatavo, kad nei įstatymais, kuriais buvo nustatyti kompensacijos dydžiai, nei Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimais, kuriuose buvo tiriama žemės reformos įstatymų atitiktis Pagrindiniam įstatymui, nebuvo pažeista pareiškėjų teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Šiame nutarime EŽTT taip pat pažymėjo, kad, jeigu valstybė apsisprendžia pašalinti tam tikrų aktų. kurie nesuderinami su demokratinės santvarkos principais, pasekmes, už kurias ji nėra atsakinga, valstybė įgyvendindama tokią politiką turi plačią veiksmų laisvę. EŽTT 2007-05-15 nutarime dėl priimtinumo Leuschner prieš Vokietiją pažymėjo, kad pareiškėjas, kuris ginčijo kompensacijos už neteisėtai nusavintą negrąžintiną žemę dydį. neturėjo teisėto lūkesčio gauti didesnę kompensacijos sumą nei nustatyta įstatyme, todėl jis negali remtis Konvencijos
Protokolo Nr. 1 1 straipsniu. Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje negarantuojama teisė j visišką kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą (žr. EŽTT 2004-06-22 sprendimą Broniowski prieš Lenkiją). EŽTT taip pat pažymi, jog pertvarkydama savo teisinę sistemą ir ekonomiką valstybė gali priimti sprendimus, kuriais nustatytas atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą yra gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė (žr. EZTT 2011- 11-15 sprendimą Sivova ir Koleva prieš Bulgariją). Taigi, kaip matyti iš pateiktų išaiškinimų, pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į restituciją - nuosavybės teisių atkūrimą - taip pat nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama laikantis įvairių sąlygų ir apribojimų; Konvencija negarantuoja teisės į visišką kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą; atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė.
Pažymėtina, jog nuo 2012-02-01 įsigaliojusiame Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo aiškinamajame rašte taip pat yra nurodoma, kad atlyginant pinigais valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal aktualią Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 (toliau - ir Metodika), t. y. nekeičiant šiuo metu galiojančios valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimo tvarkos (žr. Aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10. 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XlP-3356. XlP-3357).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į priimtą teisinį reguliavimą, pateiktus Konstitucinio Teismo, EŽTT išaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju Lietuvos valstybė neprisiėmė besąlyginio įsipareigojimo atlyginti už turėtą žemę rinkos verte. Šiuo atveju pareiškėjas konkrečios žemės vertės apskaičiavimo pagal Metodiką iš esmės nekvestionuoja, o savo argumentus sieja su tuo, kad sprendime numatyta žemės sklypo vertė neatitinka žemės rinkos vertės, tačiau dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui atlygintina suma už žemę turi atitikti rinkos vertę, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės kildina iš itin ilgai užtrukusio nuosavybės teisių atkūrimo į atitinkamą žemės dalį (0,1200 ha) proceso.
Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK
6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK
6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada. kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimą) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-642-858/2015).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip. kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Šioje ginčo situacijoje svarbu ir tai. kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013-12-10 sprendime byloje N. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 1417/05) konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimus dėl neįvykdyto Kauno apygardos administracinio teismo 2001-11-27 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-9-451-2001, kuriuo buvo pripažinta pareiškėjo vykdytina teisė gauti kompensaciją žeme arba pinigais ir priteisė pareiškėjui 7800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimas įsigaliojo 2014-03-10.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų, tame tarpe ir asmenų pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1432-858/2015).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. teismo įvertinti pinigais. Aiškindama išvardytų nuostatų visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos patyrimo faktas teismo nustatytinas remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytais neturtinės žalos apibūdinimo kriterijais. Todėl, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos buvimo fakto, be kita ko, yra būtina įvertinti ir paties pareiškėjo elgesį nuosavybės teisių atkūrimo procese ta prasme, ar vienoks arba kitoks jo pasirinktas elgesys iš tikrųjų parodo (patvirtina) jo nurodytų neigiamų išgyvenimų bei kitų neigiamų pasekmių buvimo faktą.
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog NŽT. iš kurios neveikimo pareiškėjas kildina neturtinę žalą, įgyvendindama pareiškėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemės valdos dalį - 0,1200 ha, veikė taip, kaip tai numatė teisės aktų nuostatos: teikė pranešimus dėl valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, administracija teikė duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę, NŽT bendradarbiavo su pareiškėju bei siūlė pagal faktinę situaciją pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuos pareiškėjas skundė teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai. kad pareiškėjo skundų nagrinėjimo procedūros užėmė pakankamai daug laiko ir tokiu būdu užtęsė procesą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovas po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įsigaliojimo (2014-03-10) atliko neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atitinkamai nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų (nesant vienos iš privalomų sąlygų, dėl kitų pasisakyti netikslinga) - konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė nekyla, o prašymas priteisti iš jo veiksmų kildinamą žalą nepagrįstas visa apimtimi.
Atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, ši skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.