Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RV-25-2433,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi A. J. leista pradėti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia - 2019 m. sausio 1 d., bausmės pabaiga - 2028 m. sausio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. liepos 20 d. - 4 metai 5 mėnesiai 12 dienų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 24 d. gautas nuteistojo A. J. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RV-25-2433 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skunde nuteistasis pažymi, kad Komisija, priimdama Nutarimą, neakcentavo, jog jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kelis kartus ir visais atvejais pripažinta maža. Pasak A. J., Komisija netinkamai įvertino jo asmenybę, kadangi išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybėms, prieštaraujančioms socialinio tyrimo išvadai, t. y. remtasi abejotina informacija apie tariamą A. J. polinkį pratrūkti. Nuteistojo vertinimu, tai rodo, kad Komisijos motyvai dėl lygtinio paleidimo netaikymo yra deklaratyvus. Skunde pažymima, kad Komisija nevertino asmens teigiamos darbinės motyvacijos, galimybės užsiimti darbine veikla būnant laisvėje, ryšių palaikymo su šeima, neatsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo skatintas ir nebuvo baustas. Taip pat A. J. nurodo, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepateikė jokių rekomendacijų, tik nurodė vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, kurias, pasak nuteistojo, jis ir taip vykdo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbu nustatyti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus. Teisės aktuose nenustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant, ar asmenį paleisti lygtinai, įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo asmenybė, elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesys bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas ir kt. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus.

Teismas, susipažinęs su A. J. skundu, išnagrinėjęs Nutarimą ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2023 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. RV-25-2433 nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir rekomendavo asmeniui vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. J. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, kaip minėta, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad A. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas neblaivus, tačiau pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nefiksuota nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis atvejų. Akcentuotina ir tai, kad A. J. galimo lygtinio paleidimo atveju patvirtino galimybę gyventi pas tėvus. Bausmės atlikimo metu su tėvais, broliu ir mažamete dukra palaiko glaudžius ryšius reguliariai bendraudamas. Nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. A. J. pradėjo dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o atvykęs į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nuo 2023 m. vasario 6 d. A. J. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku. Pažymėtina ir tai, kad teismui kartu su skundu nuteistasis pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutikimą, jog lygtinio paleidimo atveju jie A. J. įdarbintų. Teismo vertinimu, teigiama asmens darbinė motyvacija vertintina kaip vienas iš A. J. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, kadangi tai patvirtina, jog asmuo gali turėti legalių pajamų šaltinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai, du Komisijos nariai išreiškė atskirąją nuomonę, kurioje akcentavo jau minėtas aplinkybes, t. y. nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimą pirmą kartą, darbinę motyvaciją, glaudaus ryšio su šeima palaikymą. Nors atskiroji Komisijos narių nuomonė neįpareigoja teismo nuteistąjį paleisti lygtinai, kadangi lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, tačiau ši aplinkybė, kitų A. J. apibūdinančių aplinkybių kontekste, vertintina teigiamai. Teismas pažymi, kad glaudaus ryšio su artimaisiais palaikymas, pastovios gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atveju išties gali atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog A. J. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nors ir gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, A. J. vengia destruktyvių grupių. Bendraujant su nuteistuoju apie jo praeities nusikaltimus, A. J. kalba apie tai nesididžiuodamas, neteisina savęs, supranta ir remia įstatymų besilaikančius asmenis. Teismo vertinimu, tai leidžia pagrįstai teigti, jog A. J. išties keičia savo mąstymą teigiama linkme, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad bausmės atlikimo vietoje A. J. aktyviai dalyvavo organizuojamose veiklose, pozityvaus užimtumo programose, elgesio pataisos programose, pavyzdžiui dailės terapijos programoje ,,R.A.K.T.A.S.“, ,,Adaptacijos programoje“, skaitmeninio raštingumo mokymuose ,,Bendravimas TAU. Bendrauk ir dalykis turiniu internete: dokumentų kūrimas internete ir dalijimasis su kitais“ ir kt. Toks nuteistojo elgesys rodo A. J. vidinę motyvaciją. Nuteistasis stengiasi plėsti savo žinias, tikslingai dalyvauja programose, kuriomis nuteistieji ruošiami integracijai į visuomenę, tokiu būdu įrodydamas, jog yra naudingas visuomenei ir gebės į ją tinkamai integruotis. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu A. J. buvo perkeltas į lengvąją grupę, o 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už įstaigos ribų. A. J. laisvės atėmimo metu įstaigos vidaus tvarkos nepažeidė, drausminėms nuobaudomis nebaustas, 3 kartus buvo skatintas. Pažymėtina, jog tai išties reikšminga aplinkybė, rodanti, kad nuteistasis kryptingai stengiasi, jog jo pastangos būtų matomos ir stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, kad sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas A. J., jokių pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, tai išties reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo. Tai, kad nuteistasis nedaro pažeidimų būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. J. pasiryžęs laikytis taisyklių, supranta juo išreikšto pasitikėjimo svarbą bei savo elgesiu rodo realų norą taisytis. Pažymėtina ir tai, kad toks nuteistojo pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu suponuoja, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Nors Nutarime pažymima, kad nuteistasis susidūręs su nekomfortabiliomis emocijomis ir situacijomis linkęs pratrūkti ūmiu ilgainiui nuslopstančiu nepasitenkinimu, tačiau akcentuotina, kad Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, jog emocinė gerovė nėra A. J. kriminogeninis veiksnys, be to, nėra duomenų apie nuteistojo agresyvaus-kontroliuojančio elgesio pobūdį, stebimas progresas impulsyvumo, tikslų siekimo srityse. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad tuo atveju, jei kartais A. J. aplinka sukelia asmeninio nepasitenkinimo, vis tiek nuteistasis aplinką priima draugiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi nuteistojo konkretūs veiksmai bei pastangos siekiant keisti savo elgesį ir spręsti turimas elgesio problemas. Taigi, teismo vertinimu, A. J. aktyviai dalyvaudamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje organizuojamose programose, laikydamasis įstaigoje nustatytos tvarkos, stengiasi siekti elgesio pokyčių, kas leidžia daryti išvadą, kad yra susiformavęs asmens pozityvus požiūris į socialinės reabilitacijos procesą bei stebimas pasiryžimas keistis teigiama linkme.

Teismo vertinimu, Komisija išskirtinę reikšmę suteikė A. J. savitvardos stokai, visapusiškai neįvertindama duomenų, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, o tik skatintas. Komisija iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodama, kad nuteistasis pasižymi savitvardos trūkumu. Tokie Komisijos nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Iš to kas aptarta seka išvada, kad A. J. elgesys bausmės atlikimo metu, nuolatinis darbas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, glaudaus ryšio su artimaisiais palaikymas, kritiškas savo nusikalstamo elgesio vertinimas patvirtina išvadą, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jam turėjo reikšmingos įtakos, dėl ko A. J. pakeitė mąstymą ir požiūrį tinkama linkme. Teismo vertinimu, teigiama aplinka, t. y. buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, o ne tolesnis buvimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, darytų teigiamą įtaką tiek siekiant pozityvaus A. J. elgesio ateityje, tiek kuo sėkmingesnės jo resocializacijos. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgtina į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas atlikęs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nėra besąlyginis asmens atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, bus kontroliuojamas probacijos tarnybos nustatytų įpareigojimų ir draudimų vykdymas. Nepateisintas teismo pasitikėjimas ir nustatytų sąlygų pažeidimas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Taigi, iš to kas aptarta, seka išvada, jog teismas nepritaria Komisijos nuomonei, kad nėra pagrindo išvadai, kad A. J. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo lygtinis paleidimas neužtikrins bausmės paskirties. Išanalizuotų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad paleidus A. J. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paleidus A. J. lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

patenkinti A. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RV-25-2433.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.