Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, (duomenys neskelbtini), mokosi – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. O. 2019 m. liepos 13 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), būkle dėl jos mažametystės, liepdamas nukentėjusiajai nusimauti kelnes bei apatines kelnaites ir atsigulti, apžiūrinėdamas jos lytinius organus ir juos liesdamas, atliko veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametę U. M..

Kaltinamasis T. O., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad liepos mėnesį vaikščiojo su U. (U. M.) ir jos broliu M. (M. M.) po miškelį. Tada paprašė U. nusimauti kelnes. Nors mergaitė atsakė, kad negalima, tačiau pakartotinai prašė nusimauti. Tuomet U. M. liepė broliui M. nusisukti. Po to ji nusimovė kelnes ir parodė (duomenys neskelbtini) (lytinius organus). Teigė, kad prašė parodytų, nes jam buvo įdomu. Taip pat prašė mergaitės leisti paliesti jos (duomenys neskelbtini). Teigė, kad lietė visais pirštais, tačiau pirštų nekišo. Po to nuėjo į kitą miškelį ir vėl paprašė parodyti, pažiūrėjo, tada vėl palietė. M. pirmą kartą nežiūrėjo, o antrą kartą matė ir dar pasakė, kad jis taip pat gali parodyti savo (duomenys neskelbtini), bet į tai jam pasakė, jog nereikia. Žino iš biologijos pamokų, kad tokių dalykų negalima daryti. Taip pat prašė U., kad ji nesakytų apie tai tėvams. U. nenorėjo, kad būtų apžiūrinėjami ir liečiami jos lytiniai organai, nes sakė, kad nenori. Gailisi dėl savo poelgio (2 t., b. l. 25, 28- 29).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo T. O. visiško prisipažinimo, jo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

specialisto išvada Nr. G2594/2019, kurioje nurodyta, kad U. M. apžiūros metu sužalojimo žymių išorinių lytinių organų srityje, burnoje, išeinamoje angoje ar jos aplinkoje nėra. U. M. apžiūros metu mergystės plėvėje pažeidimų nėra. Atsižvelgiant į jos mergystės plėvės anatominę sandarą, siaurus (pagal amžių) lytinius takus, galimybė atlikti lytinius santykius, nepažeidžiant jos mergystės plėvės yra neįmanoma (1 t., b. l. 29- 30);

Nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad paklausus apie intymius prisilietimus stebimas U. M. susirūpinimas, daroma prielaida, kad mažametė galimai patyrė seksualinę prievartą (1 t., b. l. 42-43);

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103-MS-229/2019, kuriame nurodyta, kad:

1) objektyvių duomenų, kad U. M., įtarime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Šiuo metu jai taip pat nenustatytas psichikos sutrikimas;

2) U. M. atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai ir vieta), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu;

3) U. M. nenustatyta tokių individualių – psichologinių ypatumų (padidintas polinkis įtaigai, fantazavimui ar kt.), dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus, t. y. būti liudytoja byloje;

4) duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį U. M. parodymams negauta. U. M. elgesys, jos pasisakymai duodant parodymus atitinka jai būdingus individualius ypatumus, aplinkybes ji apibūdina realistiškai, parodymus iš esmės pakartoja ir ekspertizės metu, todėl toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus rekomenduojama remtis jos parodymais ir daugiau jos neapklausti;

5) U. M., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, todėl visiškai negalėjo jiems priešintis. Atsižvelgiant į tai, kad įtariamojo veiksmai U. M. atžvilgiu buvo vienkartiniai, be to, ji neturi žinių apie tokių veiksmų esmę, todėl šiuo metu specifinių požymių indikuojančių seksualinę prievartą nenustatyta. U. M. būsena, kalbant apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu, atitinka jos amžių, įvykio aplinkybes ir gyvenimišką patirtį – ji jaudinasi;

6) U. M. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio, nekonstatuojamas. Tikėtina, jog byloje nagrinėjamo įvykio neigiamas poveikis atsiskleis ateityje, kai tiriamoji pradės suprasti su ja atliktų veiksmų esmę ir tai gali turėti įtakos tolesniam pilnaverčiui tiriamosios asmenybės vystymuisi bei formavimuisi, ateityje gali išryškėti elgesio ir/ar emociniai sunkumai, todėl U. M. rekomenduojama psichologinė pagalba;

7) U. M. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama (1 t., b. l. 143-147);

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti (duomenys neskelbtini) pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), žaidimų aikštelė, supynės vaikams, toliau – medžiais apaugusi teritorija (1 t., b. l. 14-21).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji U. M. parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini), eina į darželį. Teigė, kad sesuo leido jai ir broliui (M. M.) pasivaikščioti kartu su T. (T. O.). Taip pat vedžiojosi šuniuką. Ėjo iki krepšinio aikštės, po to ėjo namo, paleido šuniuką, tada vėl ėjo pasivaikščioti. Kartu visi nuėjo prie mokyklos aikštelės. Čia atsisėdo prie medžio, tada T. O. paprašė jos nusimauti kelnaites ir atsigulti. Teigė, kad nusimovė, tada jis ranka lietė tą vietą, kuri vadinama (duomenys neskelbtini) (lytiniai organai). Kai lietė, ji jautėsi blogai. Po to atsistojo, apsimovė kelnytes. Parodė, kad kai T. lietė jai putę, brolis M. buvo šalia, tačiau jis nežiūrėjo, ką darė T., nes pastarasis liepė nusisukti. T. ranka lietė putę vieną kartą (1 t., b. l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 13 val. 30 min., su kaimyne M. B., išvažiavo į Šakius apsipirkti. Jos vaikai – L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), U. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), liko namuose. Į namus sugrįžo po 17 val. Namuose dukra L. P. papasakojo, kad buvo vaikus išleidusi į netoliese esančią krepšinio aikštelę. Kiek vėliau U. M. papasakojo, kad suposi ant sūpynių prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Taip pat ji užsiminė, kad „T. patinka žiūrėti į (duomenys neskelbtini)“. Tačiau iš karto pasimetė, išsigando. Rytojaus dieną, kai namuose liko dviese, ji viską dukters išklausinėjo. Ši papasakojo, kad prie (duomenys neskelbtini) mokyklos suposi ant sūpynių. Po to ėjo link miškelio. Kartu ėjo jos brolis M., T. ir ji. Prie miškelio T. liepė jai nusimauti kelnes ir kelnaites. Ar ji pati nusimovė kelnes ir kelnaites, ar jas numovė T., tiksliai neišsiaiškino. U. teigimu, T. „žiūrėjo jai į (duomenys neskelbtini) ir lietė rankomis“. Klausė dukros ar daugiau ko nors nedarė, ar jai neskaudėjo. U. atsakė, kad daugiau nieko nedarė ir neskaudėjo. Klausė kur tuo metu buvo M., į tai U. nurodė, kad T. liepė M. nusisukti ir nežiūrėti. Po pokalbio su U., apie tai papasakojo M., kuri apie įvykį informavo psichologę. Psichologė kuri buvo atvykusi, kalbėjo su U. Kurioje vietoje viskas tiksliai vyko, nurodyti negali. Kiek jai atrodo, dėl šio įvykio mergaitė nepatyrė jokios psichologinės traumos, sužalota nebuvo (1 t., b. l. 12-14).

Kaltinamojo T. O. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2019 m. liepos 13 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), būkle dėl jos mažametystės, liepdamas nukentėjusiajai nusimauti kelnes bei apatines kelnaites ir atsigulti, apžiūrinėdamas jos lytinius organus ir juos liesdamas, atliko veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametę U. M..

Teismas kaltinamojo T. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Prokuroras pareiškime prašė kaltinamajam T. O. už nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei auklėjamojo pobūdžio priemones: apriboti elgesį, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., mokytis arba dirbti; dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždrausti bendrauti su U. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Skiriant kaltinamajam T. O. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą – nepilnametis, gydomas psichiatro, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, nedirbantis, neteistas; į tai, kad civilinio ieškinio nukentėjusiosios atstovė nereiškia ir pretenzijų kaltinamajam neturi; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam T. O. skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant T. O. būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., mokytis arba dirbti; dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždraudžiant bendrauti su U. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir auklėjamojo pobūdžio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant T. O. būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., mokytis arba dirbti; dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždraudžiant bendrauti su U. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų.

Kaltinamajam T. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Įvertinus tai, kad T. O. yra nepilnametis, nedirba, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, proceso išlaidos – 23,83 Eur už psichologo paslaugas apklausos metu, iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant T. O. būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., mokytis arba dirbti; dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždraudžiant bendrauti su U. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant T. O. būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., mokytis arba dirbti; dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; uždraudžiant bendrauti su U. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 metrų.

Nepriteisti iš T. O. proceso išlaidų.

T. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.