Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-2553-345/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
2A-2553-345/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11965-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
Ilonos Ogurcovos
Atsakovas
UAB „Altas komercinis transportas“
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2553-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11965-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.; 14.4.; 121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ilonos Ogurcovos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ilonos Ogurcovos ieškinį atsakovui UAB „Altas komercinis transportas“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Ilona Ogurcova 2012 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti tikrąją jos atleidimo iš darbo priežastį, priteisti iš atsakovo UAB „Altas komercinis transportas“ 2 917,12 Lt patirtos žalos dėl asmeninių vertybių naudojimo darbo tikslams, 2 proc. dydžio darbo užmokesčio priedą nuo įvykdytų sutarčių vertės, t.y. 58 419,22 Lt, 23 810,77 Lt dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo nesumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų, 10 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad siekė nutraukti su atsakovu darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, su kuo atsakovas iš pradžių sutiko, tačiau vėliau paaiškėjo, kad su ieškove darbo sutartį nutraukė remdamasis DK 125 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas, nepaisant galiojusios darbuotojų skatinimo sistemos, nemokėjo ieškovei darbo užmokesčio priedų (2 proc. nuo įvykdytų sutarčių vertės arba 40 proc. nuo gamybinio pelno) bei vertė ją naudotis darbo reikmėms asmeninius daiktus – mobilųjį telefoną, kompiuterį ir automobilį, tačiau už jų naudojimą neatsiskaitydavo. Po darbo sutarties nutraukimo ieškovė su atsakovu bendradarbiavo pagal šalių sudarytą konsultavimo sutartį, remiantis kuria ieškovė teikė atsakovui konsultavimo paslaugas siekiant pabaigti ieškovės darbo metu nebaigtus projektus. Tačiau atsakovas su ieškove už suteiktas paslaugas iki šiol neatsiskaitė. Atsakovo atlikti minėti veiksmai sukėlė ieškovei išgyvenimus, dėl ko jinai patyrė moralinę žalą.

Atsakovas UAB „Altas komercinis transportas“ nesutinka su pareikštu ieškiniu, laiko jį nepagrįstu bei atmestinu. Nurodo, kad 2009-12-14 ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta neterminuotai dirbti UAB „Altas komercinis transportas“ medicinos projektų vadovės pareigose. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 3 400 Lt darbo užmokestį ir priedus pagal įmonėje patvirtintą darbo užmokesčio sistemą. Sutinkamai su UAB „Altas komercinis transportas“ darbo tvarkos taisyklių 31 punkto nuostatomis be darbo užmokesčio, darbdavio įsakymu, darbuotojui gali būti mokami priedai, atsižvelgiant į darbuotojo darbo rezultatus. Kitokios darbo užmokesčio priedu mokėjimo (skatinimo) sistemos, atsakovo teigimu, UAB „Altas komercinis transportas“ nėra ir niekada nebuvo patvirtinta. Ieškovė 2010-03-15 pateikė atsakovui prašymą dėl darbo sutarties papildymo/pakeitimo. Minėtame rašte ieškovė prašė papildyti darbo sutarties 4 punktą nurodant, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 3 400 Lt darbo užmokestį per mėnesį ir priedus, pagal abiejų šalių atskiru susitarimu sulygtas skatinimo sąlygas. Toks susitarimas yra neatsiejamas šios sutarties priedas. Darbo užmokestis mokamas einamojo mėnesio 25 d. ir nevėliau kaip iki kito mėnesio 10 darbo dienos. Atsakovas nurodo, kad ieškovė žodžiu paaiškino, kad turi abipusiai naudingą pasiūlymą dėl darbo rezultatų pagerinimo, kurio sąlygas išdėstys atskiro susitarimo projekte. Tačiau jokio konkretaus pasiūlymo ieškovė nepateikė. Atsakovas teigia, kad UAB „Altas komercinis transportas“ nustatyta ieškovės darbo apmokėjimo tvarka atitiko įstatymuose nustatytą darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir atitiko ieškovės interesus. Atsakovas mano, kad ieškovės argumentai, kuriais ji teigia, kad atsakovas neišmokėjo privalomų darbo užmokesčio priedų yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su atsakovo bendrovėje galiojančia darbo užmokesčio priedų mokėjimo tvarka ir jokia kita darbo užmokesčio priedų mokėjimo tvarka ieškovės darbo santykių laikotarpyje, atsakovo teigimu, nebuvo patvirtinta. Nutraukus darbo sutartį ieškovė pretenzijų dėl papildomo apmokėjimo nereiškė. Atsakovas nuolat apmokėdavo ieškovės mobiliojo telefono pokalbiu sąskaitas, automobilio remonto ir kuro išlaidas. Be to ieškovė naudojo telefoną ne tik darbo tikslams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, o reikalavimą priteisti delspinigius paliko nenagrinėtu. Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą nustatyti tikrąją jos atleidimo iš darbo priežastį, konstatavo, kad ieškovė neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutarties pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nes ji naudojosi asmeniniu kompiuteriu ir telefonu darbo reikmėms savo iniciatyva, kadangi jai buvo sudaryta galimybė dirbti ne įmonės buveinėje. Tuo pačiu pagrindu teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už darbo priemonių nusidėvėjimą prieštarauja DK 219 straipsnyje įtvirtintos normos prasmei. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovė ir atsakovas darbo sutartį nutraukė nuo 2011 m. kovo 10 d. pagal DK 125 straipsnio 1 dalį. Teismas pabrėžė, jog ieškovei atsakovas pateikė nesutikimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal jos siūlomas sąlygas, tačiau ieškovė priėmė atsakovo 2011 m. kovo 10 d. rašte pasiūlytas darbo sutarties nutraukimo sąlygas.

Ieškovės reikalavimą priteisti 2 proc. dydžio darbo užmokesčio priedą nuo įvykdytų sutarčių vertės teismas atmetė konstatavęs, jog ieškovė neįrodė buvus šalių susitarimą dėl tokio priedo mokėjimo. Teismas nustatęs, jog atsakovas atliko vienintelį neteisėtą veiksmą ieškovės atžvilgiu – pavėluotai išmokėjo dienpinigius ir sąnaudų kompensaciją, laikė, jog ieškovė neįrodė patyrusi neturtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Ilona Ogurcova prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nes nepagrįstai rėmėsi liudytojų Edvardo Radzevičiaus ir Karolio Šimkaus, atsakovo darbuotojų, parodymais, neišnagrinėjo visų ieškovės pateiktų įrodymų. Teismas taipogi tinkamai nemotyvavo savo išvadų.

2. Byloje nustatytos aplinkybės: nuolatinis su darbo santykiais susijusių išmokų vėlavimas, ieškovės vertimas atlikti teisei priešingus veiksmus ir kt., patvirtina, kad ieškovė iš tiesų siekė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Ieškovės prašymas dėl darbo sutarties pakeitimo buvo pakeistas atsakovui siekiant išvengti komandiruotpinigių išmokėjimo ir tinkamų darbo sąlygų suteikimo.

3. Aplinkybę, jog šalys nesusitarė dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 straipsnio pagrindu, patvirtina tai, kad atsakovas šantažavo ir apgaulės būdu – žadėdamas atsiskaityti, vertė ieškovę tęsti pradėtus darbus. Tai patvirtina ieškovės parodymai bei mokėjimo dokumentuose nurodytos atsiskaitymo datos. Nėra aišku, kodėl teismas nusprendė, kad elektroniniu paštu gavusi pažeidžiant DK nustatytus terminus atsakovo raštą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė jam neprieštaravo. Ieškovės prašymas dėl darbo sutarties pakeitimo bei atsakovo vadovo įsakymas dėl darbo sutarties pakeitimo negali būti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai, kad vyko derybos dėl darbo užmokesčio priedo, nes minėtų dokumentų surašymą inicijavo atsakovas, o ieškovė vykdydama jo nurodymus juos pasirašė. Šiuo klausimu liudytojų parodymai dėl jų ryšio su atsakovu nėra patikimi.

4. Atsakovas padarė ieškovei neturtinę žalą įvairiais savo neteisėtais veiksmais: skleista melaginga informacija apie ieškovę ir pan.

5. Teismas neatsakė į prašymą inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo neskaidrios ūkinės – komercinės veiklos bei mokesčių vengimo. Taip pat teismas neištyrė viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvavo atsakovas, dokumentacijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Altas komercinis transportas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškina, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo proceso taisyklių. Sprendimas yra argumentuotas bei pagrįstas įrodymais. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo sutarta darbo apmokėjimo tvarka atitiko įstatymų reikalavimus ir ieškovės interesus. Įrodymų, kad šalys buvo susitariusios dėl darbo užmokesčio priedo, ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei Darbo kodekso materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą LR DK 127 str. 2 d. ir 125 str. pagrindu, atsiskaitymo tvarką, neturtinės žalos priteisimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).

Apeliantė (ieškovė) prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad žodinis procesas leistų jai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, byloje aiškinamos aplinkybės yra aktualios daugeliui dirbančiųjų, todėl žodinis procesas užtikrintų bylos viešumą (CPK 322 str.). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas – skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, taigi teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas raštinio proceso priemonėmis; apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Nustatyta, kad apeliantė nuo 2009 m. gruodžio 14 d. nuo iki 2011 m. kovo 10 d. dirbo atsakovo įmonėje medicinos projektų vadove (t. 1, b. l. 5-6, 24). 2011 m. kovo 7 d. apeliantė pateikė ieškovui pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo remiantis DK 127 straipsnio 2 dalimi dėl atsakovo netinkamai vykdomų įsipareigojimų (t. 1, b. l. 7). Atsakovas 2011 m. kovo 10 d. raštu informavo apeliantę, jog su jos pareiškime minimu darbo sutarties pagrindu nesutinka, kadangi įmonė nėra padariusi jokių darbo sutarties ar įstatymų pažeidimų (t. 1, b. l. 62-63). Pirmosios instancijos teismas nustatęs faktines aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog darbo sutarties nutraukimui nebuvo DK 127 str. 2 d. numatytų pagrindų ir todėl darbdavys pagrįstai nenutraukė su ieškove sudarytos darbo sutarties šiuo pagrindu pagal ieškovės 2011 m. kovo 7 d. prašymą, bei padarė išvadą, jog darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta abiejų sutarties šalių suderinta valia DK 125 straipsnio pagrindu. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš tiesų siekė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi atsakovas vėlavo atlikti mokėjimus, nemokėjo darbo užmokesčio priedų, vertė atlikti priešingus teisei veiksmus, nemokėjo kompensacijos dėl asmeninių vertybių naudojimo darbe, o dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 straipsnio pagrindu šalys nesitarė. DK 127 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Pagal šią įstatymo normą darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, be kita ko, jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį; darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Tuo tarpu, darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (DK 124 straipsnis). Kilus darbuotojo ir darbdavio nesutarimams dėl aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo, jo egzistavimas arba neegzistavimas konstatuojamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas, nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, be kita ko, vertina, ar darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį buvo pagrįstas svarbia priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-282/2010, „Teismų praktika“ Nr. 34). Ieškovė prašydama nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį svarbia priežastimi nurodė tai, jog darbdavys nekompensuoja jai darbo priemonių nusidėvėjimo, t.y. nešiojamojo kompiuterio „LENOVO IdealPad U350“ ir mobiliojo telefono „SAMSUNG SGH-D980“. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė 2010-03-15 kreipėsi į atsakovą dėl darbo sutarties papildymo/pakeitimo, kuriuo ieškovė prašė pakeisti darbo sutarties 3 punktą, jį papildant, jog sutartyje sulygta darbo funkcija bus atliekama ir kitose nei darbovietė, darbuotojui priimtinose vietose (b.l. 58). Pagal šį ieškovės prašymą darbo sutartis buvo pakeista atsakovo 2010-03-15 įsakymu Nr. KF-0000036/a (t.1, b.l. 60). Aplinkybę, jog ieškovė pageidavo dirbti savo kompiuteriu ir savo darbo vietoje bei nereikalavo jai suteikti telefono aparato, nors atsakovas galėjo suteikti jai darbo vietą, kompiuterį ir telefoną, patvirtino tiek pati ieškovė, tiek atsakovas (t. 2, b.l. 47,55,56). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad darbo sutarties sudarymo metu ieškovė prašė leisti jai naudoti darbo reikmėms jos asmeninę SIM kortelę su telefono numeriu, kuris buvo perrašytas įmonės vardu ir priskirtas naudoti darbo reikmėms ieškovei (b.l. 69, 64). Darbdavys buvo aprūpinęs ieškovę kitomis darbui reikalingomis priemonėmis, t.y. ieškovei buvo suteikęs automobilį, kuro kortelę, apmokėdavo telefono pokalbius (t.1, b.l. 68-77, 108-117). Ieškovei viršijus darbdavio nustatytus skambučių limitus, atsakovas neišskaičiavo viršytą ryšio paslaugų limitą (t.1, b.l. 52). Atsakovas apmokėjo automobilio eksploatavimą (t.1, b.l.124-136). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą pagrįstą, jog darbdavys ieškovei nebuvo užtikrinęs darbui reikalingų priemonių, kadangi, kaip minėta, telefono aparatas ir kompiuteris ieškovei nebuvo suteiktas jos pačios iniciatyva ir prašymu ir toks darbo priemonių naudojimas atitiko abiejų šalių interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis bei apeliaciniam teismui šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentus, konstatuoja, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pagrindo nutraukti darbo sutartį ieškovės prašymu pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes bei padaryta tinkamai netaikant DK 127 straipsnio 2 dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslinusi savo ieškinio reikalavimus prašė taikyti alternatyvų jos teisių gynimo būdą: arba pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta DK 125 str. numatytu pagrindu pagal jos 2011 m. kovo 9 d. susitarimo projektą ir priteisti šiame susitarime atsakovo neįvykdytus įsipareigojimus - išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir 2917,12 Lt kompensaciją už įmonės reikmėm naudotas asmenines darbo priemones, arba pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta pagal jos 2011 m. kovo 7 d. prašymą pagal DK 127 str. 2 d. ir priteisti 2917,12 Lt kompensaciją už įmonės reikmėm naudotas asmenines darbo priemones. Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog darbo sutarties nutraukimui nebuvo DK 127 str. 2 d. numatytų pagrindų, ir todėl darbdavys pagrįstai nenutraukė su ieškove sudarytos darbo sutarties šiuo pagrindu pagal ieškovės 2011 m. kovo 7 d. prašymą, pagrįstai sprendė, jog darbo sutartis buvo nutraukta šalių suderinta valia DK 125 straipsnio pagrindu, ką patvirtina, byloje esantys įrodymai: atsakovo UAB „Altas komercinis transportas“ direktoriaus 2011 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. P-00000057/1, kuriuo ieškovė atleista iš medicinos projektų vadovės pareigų nuo 2011 m. kovo 10 d. pagal DK 125 str. 1 d. (t. 1, b.l. 61), atsakovo UAB „Altas komercinis transportas“ 2011 m. kovo 10 d. raštas ieškovei dėl darbo sutarties nutraukimo (t. 1, b.l. 62-63), ieškovės Ilonos Ogurcovos rengtas darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu projektas, kurį pati ieškovė pasirašė, ir kuriame, be kita ko, nurodė, jog 2009-12-14 darbo sutartis nutraukiama DK 125 straipsnio pagrindu (t. 1, b.l. 66), atsakovas apie darbo sutarties nutraukimo datą ir pagrindą pranešė socialinio draudimo įstaigai (t. 1, b.l. 24). Apie šalių suderintą valią bendru susitarimu nutraukti darbo sutartį patvirtina ir tai, kad po darbo sutarties nutraukimo šalys toliau bendradarbiavo, sprendė klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu, 2011 m. kovo 23 d. sudarė Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė toliau dirbo su tais pačiais projektais, kuriuos kuravo ir eidama darbo pareigas (t. 1, b.l. 79). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių suderintą valią atitinka atsakovo UAB „Altas komercinis transportas“ 2011 m. kovo 10 d. rašte ieškovei dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytos sąlygos, pagal kurias darbdavys nutraukdamas darbo sutartį įsipareigojo sumokėti 2 mėnesių dydžio išeitinę išmoką (t. 1, b.l. 62,63), todėl taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, negalima laikyti įrodytu faktu, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė 2917,12 Lt kompensaciją už darbo priemonių nusidėvėjimą, kuri buvo nurodyta ieškovės pateiktame susitarimo projekte ( t. 1, b.l. 66).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui sprendžiant dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo nepagrįstai vadovautasi liudytojų parodymais, kadangi darbovietėje nuolat egzistavo skatinimo sistema, priedus sumokant „vokeliuose“, teismas taip pat nenagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos išvados šiuo klausimu. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad žodžiu su įmonės direktoriumi sutarė, jog darbdavys mokės jai 2 proc. dydžio darbo užmokesčio priedą nuo įvykdytų, ieškovės kuruotų, sutarčių sumos arba 40 proc. nuo gamybinio pelno (t. 1, b.l. 2-4, 150-152). Tuo tarpu atsakovas nurodė, jog nebuvo jokio susitarimo dėl priedo mokėjimo ieškovei, jokie priedai nėra mokami ir kitiems įmonės darbuotojams, darbuotojai paprastai skatinami kitokiais būdais - suteikiant tarnybinį automobilį naudotis asmeniniais reikalais. Pažymėtina, kad pagal CPK 177 straipsnį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 178 straipsnis nustato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovės iniciatyva 2010 m. kovo 15 d. buvo padarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriame buvo numatyta, kad priedas ieškovei gali būti mokamas pagal atskiru susitarimu sulygtas skatinimo sąlygas (t. 1, b.l. 193), tačiau duomenų apie tokio susitarimo parengimą byloje nėra, tokių nepateikė ieškovė ir apeliacinės instancijos teismui. Duomenų apie tai, kad apskritai ieškovei buvo išmokėtas koks nors priedas, byloje taip pat nėra. Priešingai, ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog įmonėje nebuvo kalbama apie priedų skyrimo tvarką (t.2, b.l. 46). Pasibaigus darbiniams santykiams ir ieškovei toliau tęsė bendradarbiavimo santykius pagal konsultavimo sutartį, kurioje atlyginimas nebuvo siejamas su procentine projekto verte. Iš byloje esančių UAB „ALTAS komercinis transportas“ darbo tvarkos taisyklių X skyriaus 59 punkte numatytos skatinimo priemonės: pagyrimas, padėka, premija, dovana, pirmumo teisė tobulintis kursuose, seminaruose, perkėlimas į aukštesnes pareigas (t. 1, b.l. 184), t.y. darbo užmokesčio priedai ir skatinimai bei premijos procentine išraiška nenumatytos. Priešingai nei nurodo apeliantė, liudytojų paaiškinimai papildomai patvirtina, jog nebuvo praktikos skatinti darbuotojus priedais, kurių mokėjimas priklausytų nuo darbo rezultatų. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog ji ir atsakovas buvo sutarę dėl darbo užmokesčio priedo mokėjimo, dėl ko pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 58419,22 Lt darbo užmokesčio priedą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 20012-03-21 rašto nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šio įrodymo nevertino, dėl ko padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to iš minėto rašto matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija tokio pobūdžio darbo ginčų nesprendžia, paaiškindama, jog DK 297 straipsnio pagrindu turi teisę kreiptis į teismą (t. 1, b.l. 168).

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad dėl atsakovo tokių veiksmų kaip melagingos informacijos apie ieškovės savybes skleidimas, netinkamas atleidimas sukėlė nepatogumus, dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jos patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Nenustačius nurodytų įstatymuose ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

Apeliantė taip pat teigia, jog negavo teismo atsakymo dėl atskiro prašymo inicijuoti prokuratūros tyrimą dėl atsakovo neskaidrios ūkinės-komercinės veiklos ir mokesčių vengimo. Teismas taip pat netyrė viešųjų pirkimų procedūrų, kuriuose dalyvavo atsakovas, dokumentacijos. Įstatyme įtvirtinta, jog bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 str.). Šiuo atveju teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo vienareikšmiai spręsti apie UAB „ALTAS komercinis transportas“ nurodytų asmenų neteisėtų veikų požymius, kadangi nepateikti minėtus teiginius pagrindžiantys įrodymai. Ieškovė manydama, kad yra prielaidų atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę savo iniciatyva kreiptis į prokurorą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 98, 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičZita Smirnovienė