Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-11 · Administracinė byla Nr. A-438-1389-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-11
Bylos Nr.
A-438-1389-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Sigita Rudėnaitė
Trečiasis asmuo
T.Š., Z.P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
M.B., H.B., V.M., S.G.
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A8 – 1389/06Procesinio sprendimo kategorija 11.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovams P.J.,tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims T.Š.,trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams J.V., J.P.,vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M.B., H.B., V.M., S.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M.B., H.B., V.M., S.G. prašymą tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims T.Š., Z.P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu, prašydami atnaujinti jų praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teises atkūrimo į senelės Z.P. (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus apskrityje (šiuo metu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miestas) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 16,3875 ha žemės sklypą.

Pareiškėjai paaiškino, kad visi yra senyvo amžiaus, mažai raštingi, todėl susitarė, kad prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui jų vardu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Z.P. žemę pateiks tretysis suinteresuotas asmuo T.Š. ir ji užsiims nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimu, o kai žemė bus grąžinta, visi ją pasidalins pagal kiekvienam tenkančią dalį. Paaiškėjo, kad T.Š. neįvykdė šio susitarimo, kadangi pateikdama prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Z.P. žemę nenurodė jų pretendentais atkurti nuosavybės teisę į šią žemę. Pareiškėjų manymu, aplinkybės, jog T.Š., piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu, juos suklaidino yra svarbios priežastys dėl kurių jie praleido terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į Z.P. žemę.

Tretieji suinteresuoti asmenys T.Š., Z.P. nesutiko su pareiškėjų prašymu ir prašė atmeti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjų argumentai dėl tariamo susitarimo, jog T.Š. tvarkys visus dokumentus, kad jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į Z.P. žemę yra melagingi, kadangi tokio susitarimo nebuvo. Pažymėjo, kad jie, kaip ir pareiškėjai, yra senyvo amžiaus, tačiau vaikų padedami per įstatymu nustatytus terminus pateikė prašymus bei dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Z.P. žemę. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų manymu, analogiškai galėjo pasielgti ir pareiškėjai, kadangi visi turi suaugusius vaikus, kurie jiems galėjo padėti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nepareiškė konkrečios pozicijos dėl pareiškėjų prašymo ir siūlė spręsti šį klausimą pagal byloje esančius įrodymus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjų prašymo netenkino.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo svarbių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jiems įstatymo nustatytu terminu paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Z.P. turėtą žemę. Pareiškėjų argumentai, kad tretieji suinteresuoti asmenys 1991 metais pateiktuose prašymuose nenurodė jų pretendentais į Z.P. žemę, teismo nuomone, nelaikytini svarbia priežastimi, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymu nustatytą prašymų pateikimo terminą. Teismas pažymėjo, jog įstatymai nenustatė pareigos, kad asmenys, kurie pateikia prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko žemę, įrašytų į savo prašymus visus kitus galimus pretendentus. Pretendentai į buvusio savininko turėtą žemę prašymus galėjo teikti tiek kartu, tiek atskirai. Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėjai, teigdami, kad tikėjosi, jog T.Š. įrašė juos į prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Z.P. turėtą žemę, nepateikė įrodymų, kad patys atliko kokius nors veiksmus ir pasirūpino, jog jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į Z.P. žemę. Priešingai, iš pareiškėjų teismui pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad jie iki 2005 metų net neapsilankė žemės buvimo vietos žemėtvarkos skyriuje ir nepasidomėjo dėl Z.P. turėtos žemės grąžinimo. Teismo nuomone, pagal žodinį pavedimą ar susitarimą kitas asmuo negalėjo atlikti tų veiksmų, kuriuos turi atlikti patys pretendentai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jei jie raštu neįgalioja, kad tuos veiksmus atliktų jų įgaliotas asmuo.

Iš pareiškėjų paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai nebuvo išdavę rašytinio įgaliojimo kitiems asmenims, tame tarpe T.Š., atlikti jų vardu ir jų interesais veiksmus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Z.P. turėtą žemę. Todėl pareiškėjų pozicija, kad jie tikėjosi, jog žemės grąžinimo klausimais pasirūpins tretysis suinteresuotas asmuo T.Š., nepateisina daugiau kaip 10 metų trukusio jų nerūpestingumo ir neįrodo, jog buvo objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, kurios jiems sutrukdė per įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Z.P. žemę. Teismas konstatavo, kad tiek pareiškėjai, tiek tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje patvirtino, jog 1991-2005 metų laikotarpiu jie dažnai bendravo. Todėl yra neįtikinami ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad jie tik 2005 metų rudenį sužinojo, jog nuosavybės teisės į Z.P. žemę atkūrimo klausimais turi rūpintis patys, nes tuo nepasirūpino jų pasitikėjimu piktnaudžiavusi T.Š. Pareiškėjai taip pat neįrodė, kad jų amžius (gimę (duomenys neskelbtini)), kuris nežymiai skiriasi nuo trečiųjų suinteresuotų asmenų (gimę (duomenys neskelbtini)), prašymus pateikusių per įstatymu nustatytą terminą, amžiaus, kaip nors įtakojo aplinkybę, jog jie praleido įstatymu nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę pateikimo terminą. Kadangi pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įstatymu nustatytą prašymo atkurti nuosavybės teisę į Z.P. turėtą žemę praleido dėl svarbių priežasčių, teismas prašymo dėl šio termino atnaujinimo netenkino ir termino neatnaujino.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai M.B., H.B., V.M., S.G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepilnai ir neobjektyviai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie tai, jog T.Š. ir Z.P. pateiktuose prašymuose Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nenurodė visų pretendentų, atkuriant nuosavybės teises į senelės Z.P. žemės sklypą. Tai, pareiškėjų nuomone, įrodo, jog suinteresuoti asmenys nuo kreipimosi su prašymu į Žemėtvarkos skyrių atkurti nuosavybės teises į Z.P. žemės sklypą dienos siekė neteisėtai užvaldyti pareiškėjams priklausančią žemės sklypo dalį.Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymus, nurodytus pareiškime, o taip pat pareikštus teismo posėdžio metu apklausti į teismo posėdį atvykusius liudytojus J.B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, L.V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurie teismui būtų paaiškinę, dėl kokių priežasčių pareiškėjai praleido terminą prašymams paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės Z.P. žemę. Tai, anot pareiškėjų, rodo, jog jų teisės buvo apribotos, suvaržytos teikiant įrodymus.Teismas, neleido visiems pareiškėjams pasisakyti teismo posėdžio metu, o nurodė, jog kalbės vienas iš jų tarpo. Tuo tarpu suinteresuotiems asmenims T.Š., Z.P. buvo suteikta teisė pasisakyti. Tai rodo, jog teismas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi. Anot pareiškėjų, tokiu būdu jiems suteikta teisė kreiptis gynybos į teismą buvo pažeista.Pareiškėjams, nemokantiems valstybinės kalbos, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 4 dalį turėjo būti garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Ši įstatymo garantuota teisė, pareiškėjų teigimu, jiems nebuvo užtikrinta. Kaip nurodo pareiškėjai, be jų teismo salėje dar buvo suinteresuoti asmenys T.Š. ir Z.P., kurie taip pat nemoka lietuvių kalbos. Teismo salėje esanti teismo vertėja nesugebėjo tuo pačiu metu atlikti vertimo paslaugas pareiškėjams ir T.Š. bei Z.P.. Todėl pareiškėjai teigia, kad nesuprato, ką kalba teisėja ir ką kalba kiti proceso dalyviai bei negalėjo duoti paaiškinimų teismui, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, o teismas savo ruožtu labai skubėjo baigti bylos nagrinėjimą.Teismo sprendime nurodytas teiginys, kad pareiškėjai, iki 2005 m. nesidomėjo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje apie Z.P. turėtos žemės susigrąžinimą neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas. Pareiškėjai teigia, kad jie nuolat telefonu skambino į Žemėtvarkos skyrių, į metus po keletą sykių apsilankydavo šiame skyriuje, tačiau, užklausus šio skyriaus darbuotojus apie Z.P. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), turėtos žemės sklypo grąžinimą, gaudavo atsakymą, jog nėra suprojektuotas žemės sklypas ir ruošiami atitinkami dokumentai, todėl dar reikia palaukti. Kad šie paaiškinimai yra teisingi, anot pareiškėjų, rodo tas faktas, jog Z.P. valdytas žemės sklypas iki šios dienos (15 metų ) nėra gražintas nė vienam pretendentui. Pareiškėjai nurodo, kad tokio pat turinio atsakymą girdėdavo ir iš T.Š., todėl manė, jog yra tam tikrų sunkumų, gražinant Z.P. žemės sklypą. Tai, kad T.Š. nepateikė Žemėtvarkos skyriui pareiškėjų prašymų, pareiškėjai nieko neįtarė, o ir iš Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų negavo jokios informacijos apie pretendentus.Teismo teiginys, jog pareiškėjų amžius mažai skiriasi nuo suinteresuotų asmenų T.Š. ir Z.P. amžiaus, todėl tai netrukdė laiku paduoti pareiškėjams prašymus dėl Z.P. žemės grąžinimo, yra nepagrįstas. Anot pareiškėjų, teismas, darydamas tokias prielaidas, neįvertino tai, jog T.Š. ir Z.P., kaip rodo byloje esantys dokumentai, jau daug metų dalyvavo žemės sklypų susigrąžinimo procesuose, nuolat turėjo advokatą, todėl jiems žemės susigrąžinimo klausimai buvo aiškesni ir suprantamesni. Esant tokiai padėčiai, T.Š. prisiėmė įsipareigojimus už pareiškėjus paduoti Žemėtvarkos skyriui prašymus dėl Z.P. žemės sklypo susigrąžinimo. Pareiškėjų teigimu, toks susitarimas yra įmanomas ir galimas tarp artimų giminaičių, o Žemėtvarkos skyrius nereikalauja, jog paduodant prašymus, būtų pateikti įrodymai (asmens dokumentai), kas paduoda prašymus. Šie prašymai yra priimami Žemėtvarkos skyriaus raštinėje, nesidomint, kas juos pateikia. Be to, pagal galiojančius įstatymus visos valstybinės institucijos neturi teisės reikalauti iš piliečių, paduodančius prašymus, pareiškimus, skundus, asmens dokumentų. Todėl valstybinės institucijos privalo priimti iš kiekvieno piliečio prašymus, skundus, pareiškimus, nežiūrint, kas juo paduoda ir kas juos pasirašė, o taip pat, nereikalaujant pateikti jokių rašytinių įgaliojimų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji suinteresuotieji asmenys T.Š. ir Z.P. prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Tretieji suinteresuotieji asmenys pažymi, kad rašydami prašymus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė vienas kitą (kaip brolis ir sesuo), tačiau nemanė, jog mūsų pareiga nurodyti visus tolimesnius giminaičius (t.y. pareiškėjus). Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teigimu jokių duomenų nuslėpti jie nesiekė, buvo tikri, kad prašymą rašyti turi kiekvienas pretendentas asmeniškai, t.y. tikėjosi, kad pareiškėjai ar jų vaikai patys atliks, jei pageidaus, savo pareigas - pateiks pareiškimus, kitus giminystės dokumentus ir t.t.Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjai klaidina apeliacinį teismą, teigdami, jog jiems nebuvo suteiktas žodis bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Pareiškėjų vardu kalbėjo vienas jų pačių pasirinktas asmuo, kiti kalbėti atsisakė. Be to, pareiškėjams talkino profesionalus teisininkas, advokatas, tokiu būdu pareiškėjų interesai buvo atstovaujami tinkamai. Vertėjas procese buvo vienas visiems asmenims, todėl buvo verčiama garsiai. Pastabų dėl vertimo nei pareiškėjai, nei jų advokatas neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis ir 81 straipsnis įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, visas bylai svarbias aplinkybes ištirti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjai savo reikalavimą grindžia tuo, kad pagal susitarimą su T.Š., pastaroji turėjo realizuoti jų teisę į nuosavybės atkūrimą. T.Š. šią aplinkybę neigia.

Kolegijos nuomone, ši aplinkybė – minėto susitarimo buvimas ar nebuvimas – gali būti reikšminga bylos išsprendimui, nes priklausomai nuo susitarimo turinio ir apimties bei faktiškai atliktų T.Š. veiksmų, gali priklausyti nustatymas kitos aplinkybės – ar T.Š. veiksmai nebuvo nukreipti prieš pareiškėjų teisėtus interesus, tai yra ar pareiškėjų valiai patiems nesikreipti su prašymais dėl nuosavybės atkūrimo įtakos nepadarė tiek fiziniai, tiek intelektiniai T.Š. veiksmai.

Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iš esmės netyrė, nors pareiškėjai prašė teismo tuo klausimu ištirti įrodymus, apklausiant liudytojais L.V. ir J.B.

Iš to kas pasakyta darytina išvada, kad minėtas pažeidimas galėjo turėti įtakos priimtam teismo sprendimui, dėl ko jis yra naikinamas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas