Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2d. 10 p, 286 str., 290 str.;

V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str;

P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas: 1) 1997-01-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., paleistas atlikęs bausmę 2000-01-19; 2) 2001-07-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 246-1 str.1 d. laisvės atėmimu 3 mėn.; paleistas atlikęs bausmę 2006-03-09; 3) 2013-04-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d. areštu 35 paroms, bausmę atlikęs 2013-04-23, 4) 2013-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baužiamuoju įsakymu pagal LB BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 64 (prim) 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str;

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pasipriešinimą teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-321/2009).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūnai J. B. ir D. L. įvykio metu dėvėjo policijos uniformas, 2013-03-29 atvykę į butą, esantį Laukininkų g. 31-7, Klaipėdoje, pasakė dėl ko jie atvyko. Vaiko teisių tarnybos specialistės J. B. ir I. A. atėjusios į O. F. butą taip pat prisistatė. Taigi kaltinamieji žinojo, kad J. B. ir D. L. yra policijos pareigūnai, o J. B. ir I. A. vaiko teisių tarnybos specialistės. Kaltinamoji J. M. suvokė, jog naudoja smurtą prieš valstybės tarnautojus, kurie vykdo tarnybines pareigas. Kadangi byloje nustatyta, kad J. M. panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūnus ir Vaiko teisių tarnybos specialistes, jos padarytų veikų kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį nekelia abejonių. J. M. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojoms J. B. ir I. A. ir nesunkiai sužalojo I. A. dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, jos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2d. 10 p, 286 str. J. B. ir I. A. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo analogiški, nuoseklūs, specialisto išvados patvirtina joms padarytus sužalojimus-dėl galvos smegenų sukrėtimo I. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji J. M. prisipažino padariusi nusikaltimus. Pripažino, kad panaudojo fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojoms – t.y. nepakluso jų teisėtiems reikalavimams atiduoti vaikus, griebė už plaukų J. B., pargriovė ją ant grindų, po to kumščiu ne mažiau 5 kartų smogė jai į veidą ir ne mažiau 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, taip padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, po to puolė šalia stovinčią I. A., ją stūmė prie sienos, kumščiu ne mažiau 9 kartų smogė į akis bei smilkinį, tuo padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu J. M., panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojoms -Vaiko teisių tarnybos vyresniosioms specialistėms J. B. ir I. A., tiesiogiai vykdančioms savo pareigas. Tarp kaltinamosios J. M. veiksmų ir nukentėjusiosioms padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamoji sumušė nukentėjusiąsias, dėl ko J. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, I. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą J. M. padarė tiesiogine tyčia: suduodama smūgius nukentėjusiosioms ji suvokė, kad naudoja smurtą prieš nukentėjusiąsias dėl nukentėjusiųjų tarnybos pareigų vykdymo ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – I. A. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamosios padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.10 p. Policijos pareigūnų J. B. ir D. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo analogiški, nuoseklūs. Nenustatyta, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Atvykę pagal iškvietimą jie atliko jiems pavestą darbą. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamoji J. M. trenkė policijos pareigūnui J. B. į veidą, suplėšė jo tarnybinę uniformą, V. S. spyrė ir D. L. į koją, priešinosi, vartojo necenzūrinius žodžius, J. M. metė į pareigūnus vazoną, bet jie spėjo pasitraukti, nevykdė teisėtų reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius.

J. M. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį dėl pasipriešinimo Vaiko teisių tarnybos vyresniosioms specialistėms kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir 290 straipsnį kaip ideali nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamasis V. S. panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams J. B. ir D. L., jo veika kvalifikuojama pagal Liretuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 286 str. Kaltinamojo V. S. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str. kaip ideali nusikaltimų sutaptis

P. Ž. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str.

Kaltinamųjų J. M., V. S., P. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamieji pripažino, kad tą dieną jie vartojo alkoholinius gėrimus, apvaigimą nuo alkoholio patvirtina ir alkotesterio parodymai. Kaltinamųjų J. M., V. S., P. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimus.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei – motyvus ir tikslus, kaltininų asmenybes

Kaltinamoji J. M. padarė tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteista, dirba. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai J. M. paskyrus LR BK 138 str. 2 d. 10 p. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos terminą žymiai mažesnį nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkis. Už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. dėl pasipriešinimo vaiko teisių tarnybos specialistėms skirtina bauda, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pagal BK 286 str. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams skirtina minimali laisvės atėmimo bausmė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį skirtinas areštas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straispnio 2 dalies 10 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo Vaiko teisių tarnybos vyresniosioms specialistėms bendrintinos apėmimo būdu esant ideliai nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams bendrintinos apėmimo būdu esant ideliai nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu subendrintos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, įvertinant tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, dirba, viena augina vaiką, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant jam LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis V. S. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, dirba. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. S. paskyrus LR BK 286 str. ir 290 str. sankcijose numatytas baudas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės bendrintinos apėmimo būdu esant ideliai nusikalstamų veikų sutapčiai.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis P. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, nedirba. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam P. Ž. paskyrus LR BK 290 straipsnio sankcijoje numatytą baudą, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9d., 65 str. 2d. paskirta bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2013-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baužiamuoju įsakymu paskirta bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2013-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baužiamąjį įsakymą.

P. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji I. A. prašo priteisti iš kaltinamojo 110,31 Lt turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už procedūras gydymo įstaigoje ir vaistams. Nukentėjusioji pateikė į bylą šių išlaidų dydžius patvirtinančius dokumentus, šios išlaidos tiesiogiai susijusios su kaltinamosios J. M. padaryta veika. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamosios J. M. veiksmų patyrė materialinę žalą – ji gydymo įstaigose atliko procedūras, pirko vaistus, todėl turėjo išlaidų, ir tokia patirtos žalos suma yra reali. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau aptartais kaltinamosios kaltės įrodymais, darytina išvada, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kaltinamoji J. M. privalo nukentėjusiajai I. A. atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą 110,31 Lt turtinę žalą.

Taip pat I. A. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, kad sužalojimo pasekmės iki šiol nepraėjo, dėl kaltinamosios J. M. nusikalstamų veikų ji iki šiol jaučia nugaros skausmą, patyrė fizines ir dvasines kančias, buvo subjaurotas, sužalotas veidas, sutrenktos smegenys, 1,5 mėn. ji buvo nedarbinga. Nukentėjusioji nurodė, kad paūmėjo stuburo skausmai, ji anksčiau turėjo negalavimų dėl stuburo, bet jie nebuvo tokie žymūs ir skausmingi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamosios padarytų tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresą, fizinį skausmą, kurį laiką ji buvo nedarbinga. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai I. A., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 110,31 Lt turtinė žala nukentėjusiajai, taip pat atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį – nurodė, kad šiuo metu dirba, viena augina vaiką. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 10000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios J. M. nukentėjusiajai I. A. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Nukentėjusiosios prašymas priteisti iš kaltinamosios 1000 litų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateikto kvito matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatei, dalyvavusiai teisme kaip jos atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1000 litų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos ir atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad ji dirba, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamosios (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 248,50 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios J. M. priteisti nukentėjusiųjų I. A. ir J. B. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais ( t.1, b.l 42, 43). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamoji J. M., neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas 2985,92 Lt civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamosios J. M. priteisti už nukentėjusiosios I. A. laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos pašalpą ir mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išlaidų dydis patvirtintas nelaimingo atsitikimo darbe aktu, pažyma apie asmens gautas išmokas, nedarbingumo pažymėjimais ( t.1, b.l47-58). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamoji J. M., neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo Vaiko teisių tarnybos vyresniosioms specialistėms ir paskirti 20 MGL dydžio ( 2600 litų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir paskirti areštą 20 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo Vaiko teisių tarnybos vyresniosioms specialistėms subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir J. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir paskirti 20 MGL dydžio ( 2600 litų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir paskirti 15 MGL dydžio ( 1950 litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 20 MGL dydžio ( 2600 litų) baudą. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

P. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir paskirti 15 MGL dydžio ( 1950 litų) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 3 d., 9d.. 65 str. 2d., paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2013-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baužiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir 15 MGL dydžio ( 1950 litų) baudą. Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baužiamąjį įsakymą.

P. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamosios J. M. 110,31 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai I. A.. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš J. M. nukentėjusiajai I. A. 1000 litų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą 248,50 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamosios J. M. 248,50 litų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 2985,92 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamosios J. M. 2985,92 litus Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.