- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-894-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Marjan Gerasimovič Procesinio sprendimo kategorija 94.2.; 106.8.3.;
122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 10 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui dokumentus, patvirtinančius Z. P. nuosavybės teisę į žemės ir miško plotus, esančius Jackonių k., Šalčininkų r., bei dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos ir minėto nekilnojamojo turto savininko giminystės ryšius.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008-08-18 nutartimi atsisakė priimti V. J. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad pagal 1997-07-01 priimtą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę ir giminystės ryšį, turi būti paduodami atitinkamai įstatyme numatytai institucijai. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veiksmų (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Taigi šiame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Nuosavybės teisių restitucijos santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialiųjų įrodinėjimo taisyklių teismo procese nagrinėjant ginčus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu. Pareiškėja pateikė dokumentus apie savo tėvo turėtą nuosavybę. Šių dokumentų juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjai į tokią instituciją nesikreipė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-08-18 nutartį ir perduoti pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pareiškėja 2007-12-27 kreipėsi į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus Šalčininkų agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvo Z. P. žemę, tačiau nuosavybės teisės jai nebuvo atkurtos, kadangi iš archyvo buvo gauta nepakankamai duomenų, dėl pareiškėjos tėvo turėtos žemės reikėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja kreipėsi į VAVA Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių ir pakartotinai prašė atkurti jai nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę, tačiau 2008-01-04 iš šios institucijos gavo atsakymą, kuriame buvo išaiškinta, kad šiuo metu nurodyta institucija nuosavybės teisių į žemę pareiškėjai atkurti negali, nes praleistas nustatytas įstatyme terminas, o šį terminą gali atnaujinti tik teismas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal CPK 31 str. išimtinio teismingumo nuostatas pareiškėjos prašymas dėl nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teismingas Šalčininkų rajono apylinkės teismui (pagal pareiškėjos mirusio tėvo turto buvimo vietą). Todėl, vadovaujantis minėtu straipsniu bei CPK 33 str. 3 d. nuostatomis, pareiškėjos visi prašymai buvo išdėstyti viename pareiškime ir pateikti Šalčininkų rajono apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 7 str. nurodytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Be reikalavimo būti Lietuvos Respublikos piliečiu, asmuo aktyviu veiksmu turi išreikšti savo valią atkurti nuosavybės teises – paduoti prašymą atkurti jas į konkrečius išlikusius objektus. Prašymas turi būti paduotas ne teismui, bet atitinkamai institucijai (1997-07-01 Įstatymo Nr. VIII-359 17 str.). Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte detalizuotos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pilietis turi būti kreipęsis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į VAVA Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė atkurti jai nuosavybės teises į tėvo turėtą žemę, tačiau 2008-01-04 iš šios institucijos gavo atsakymą, kuriame buvo išaiškinta, kad šiuo metu nurodyta institucija nuosavybės teisių į žemę pareiškėjai atkurti negali, nes praleistas nustatytas įstatyme terminas. Kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Kolegija taip pat pažymi, kad tik tada, kai po 2001-12-31 buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą (1997-07-01 Įstatymo Nr. VIII-359 10 str. 1 d., 2004-10-12 Įstatymo Nr. IX-2490 redakcija). Tokiu atveju kyla klausimas, ar bendrosios kompetencijos teismas turėtų nagrinėti prašymą dėl 1997-07-01 Įstatymo Nr. VIII-359 (2001-08-03 Įstatymo Nr. IX-489 redakcija) 10 str. 1 d. nustatyto termino atnaujinimo. Būtina atsižvelgti į tai, jog išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.).
1997-07-01 Įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Tai, kad valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.) ne kartą konstatavo specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (2004-10-22 nutartis, priimta byloje I. Č. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004-12-28 nutartis, priimta byloje A. K. v. V. C., Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2007-06-14 nutartis priimta byloje K. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kolegija nurodo, kad pareiškėja prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo turėtų pateikti administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.), kadangi šiame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.