Alytaus apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Jurgitai Ražanauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., jo gynėjui advokatui D. R., nukentėjusiajam A. R., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities VPK atstovui A. R., išnagrinėjo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), kitas protokole nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2016-07-30 23.30 val. Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį AUDI A4, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, dėl to kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tujas bei kiemo ribas žymintį bortelį, dėl ko buvo apgadintos tujos ir kelio bortelis. Vairuotojas, pažeisdamas kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neneigė, tačiau nurodė, jog nesuprato, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad važiavo naktį, lijo, buvo šlapias kelias. Mašinos galas nuslydo į nedidelį griovį, kur buvo betoninis bordiūras ir augo tujos. Neįvertino situacijos, negalvojo, kad ten kažkas atsitiko, todėl nuvažiavo į namų kiemą už maždaug 20-30 metrų nuo tos vietos, kur įvažiavo į griovį. Iš karto neišlipo iš automobilio, neapžiūrėjo, nes negalvojo, kad kažkas blogo atsitiko. Iš griovio išvažiavo, nes jis neaukštas. Išlipo iš mašinos apsižiūrėjo, kad pažeista padanga ir ėjo link kaimyno R. pažiūrėti, kas ten nutiko. Susitiko R.. Jis ėjo ieškoti, kas atsitrenkė į bordiūrą. Nuėjo į įvykio vietą, apžiūrėjo, kad pavirtęs bordiūras ir nežymiai pavirtę, palenktos tujos. Bortelis buvo pasistūmęs iš savo vietos. Jie su R. pasišnekėjo ir nutarė kitą dieną sutvarkyti, nes buvo jau vėlu. Kalbėjo, kad reikia bordiūrą sutvarkyti, ištiesinti tujas. Sutarė, kad kitą dieną sutvarkys ir nuėjo namo miegoti. Ryte atsikėlęs nerado automobilio. Skambino iš pat ryto į policiją, kad išsiaiškinti, kur automobilis. Pirmadienį išsiaiškino, kad mašina nutempta, kaip pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Automobilį buvo palikęs netoli namų, sekančiam kaimyno kieme, nes norėjo pasikeisti sugadintą ratą. Ieškojo kaimyno, kuris turėjo įrankius, bet jo nerado, todėl paliko mašiną, nes nenorėjo važiuoti su nuleista padanga. Po to bendravo su nukentėjusiuoju, viską sutvarkė. R. pranešė policijai, nes sakė, kad jo kaip kaimyno neatpažino. Jis neįsivaizdavo, kad čia labai rimtas eismo įvykis, nes nepadaryta didelė žala, negalvojo, kad reikalinga policijos pagalba. Dabar tikrai žino, kad negalima pasišalinti iš įvykio vietos, reikia laukti policijos pareigūnų arba spręsti vietoje. Automobilis Audi A4 registruotas jo tėvo R. S. vardu, tačiau jis yra faktinis naudotojas. Automobilis draustas, techniškai tvarkingas. Slėpti nieko nereikėjo, nes nebuvo išgėręs, nebaustas. Parodė, jog jis asmeniškai negirdėjo, kad kviečia policiją. Draugai buvo su juo, tačiau jis nuėjo miegoti, o ką jie darė, nežino. Negirdėjo, kad pareigūnai beldėsi. Pilnai pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau neturėjo jokio pagrindo bėgti, slėptis. Dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis A. R., parodė, kad liepos 30 d. apie 23.30 val. žiūrėjo televizorių, buvo ramu, lynojo, tamsu. Išgirdo mašinos variklį dirbantį nemažom apsukom. Garsas sparčiai artėjo. Ties jo namais subildėjo, pagalvojo, gal bamperį ar duslintuvą pametė. Garsas greit nutilo. Galvojo, gal apsivertė. Išpuolė į kiemą. Sutiko du kaimynus. Pasiėmė prožektorių. Paėjo truputį, kaimyno kieme pamatė automobilį. Kaimynas Č. sakė, kad tas automobilis įvažiavo, nes jis matė. Ėjo link jų. Matė, kad jaunuoliai buvo trise, tačiau jų nepažinojo, nes su kaimynais nebendrauja, bendrų interesų neturi, nežino jų šeimos sudėties. Jaunuoliai lyg tai ėjo link jų, prie mašinos jie nebuvo. Nemanė, kad jam kažką padarė. Galvojo, kad automobilio detalė po dugnu vilkosi. Kaimynui parodžius pamatė, kad sulaužytas jo kiemo bordiūras, tuo betono gabalu pastumta tuja, dvi tujos buvo nubrozdintais kaminais, viena tuja klibėjo. Pernai panašiai buvo, kad nudaužė akmenį ir pasišalino. Šiais metais vėl įvažiavo. Jam sukilo nepasitenkinimas, kad naktimis važinėja, kai laikas miegoti. Jaunuoliams pasakė „arba susitariam, arba kviečiu policiją“. Jam buvo nesvarbu, kuris vairuotojas. Kadangi buvo vėlu, lynojo, sakė, kad ilgai nelauks atsakymo, sakė „arba tariamės, arba kviečiu policiją“. Jie tarpusavy kalbėjo. Nieko konkretaus neišgirdo ir iškvietė policiją, nurodė automobilio numerį. Policiją iškvietė dėl to, kad nesaugiai jautėsi, nes naktį važinėja, įvažiuoja į kiemą, nesitaria, kas kaltas. Pokalbis su jaunuoliais truko keletą minučių. Tada jie nuėjo link savo namų. Nežino, ar vairuotojas norėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jis turbūt buvo šoke, neadekvačioj būsenoj. Jaunuoliai jauni, jie ne viską adekvačiai supranta. Jie buvo pasimetę, trypčiojo, kai jiems pasakė „arba tariamės, arba ne“. Parodė, kad pasirinko paprasčiausią būdą, iškviesdamas policiją. Kitą dieną vairuotojas greičiausiai su savo draugais viską sutvarkė. Žala visiškai atitaisyta, tik tuja kliba, ji gali nudžiūti, bet apie tai pasakė jo tėvams. Patikslino, kad negali teigti, jog jaunuoliai eismo įvykio metu buvo neblaivūs.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2016-07-30 prieš 12 val. nakties buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą, į sodų bendriją (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Nuvykus pasitiko pranešėjas ir paaiškino, kad automobilis Audi A4, kaip jam buvo paaiškinta kito asmens, nes jis tik girdėjo, bet nematė įvykio, įvažiavo į jo mamos ar močiutės tujas ir atsitrenkė į ant žemės patiestą stulpelį. Audi A4 pasišalino iš eismo įvykio, nuvažiavo už kelių namų. Jis sakė, kad buvo nuėjęs pas tuos žmones, bendravo su 3 jaunuoliais, bandė susitarti, bet jaunuoliai nėjo į kalbas. Jis, berods, pastebėjo, kad jie galimai neblaivūs, todėl iškvietė policiją. Apžiūrėjo įvykio teritoriją (duomenys neskelbtini) gatvėje, su prožektoriais švietė, žiūrėjo, kas padaryta tujoms, norėjo nustatyti žalą. Viena tuja buvo nulenkta, stipriai pakrypus, kitos žievė nubraukta, paguldytas stulpas buvo sujudintas iš vietos, dalis jo nuskelta. Aiškiai matėsi važiavimo pėdsakai. Iš pradžių automobiliu buvo įvažiuota į sodybą, paskui jis nuvarytas į kitą gatvę ir dar pavažiuota 500 metrų, gal kilometrą. Atvykę pas jaunuolius, kieme automobilio Audi A4 nerado, pagal pėdsakus aiškiai matėsi, kad buvo įvažiuota ir išvažiuota. Mašina buvo Lauko gatvės pabaigoje. Ten rado automobilį, jis išoriškai beveik visas buvo apgadintas. Grįžo prie tarnybinio automobilio, paėmė paaiškinimus. Nuo pranešėjo namų, kur buvo atsitrenkta į bortelį, dar 50 metrų, beveik iki tų namų, buvo važiuota dešine puse, veja. Buvo pas minėtus piliečius, ten kur vedė automobilio pėdsakai, beldė, niekas neišėjo. Ten aplink vaikščiojo gana ilgą laiką. Apžiūrinėjo įvykio vietą, pašvietė į langus, matė, kad du jaunuoliai buvo ir pasilenkė, kad jų nematytų. Girdėjo, kad name kažkas vaikščiojo. Bandė vairuotoją surasti kelis kartus – beldė, šaukė. Jie jo balsą tikrai turėjo girdėti. Norėjo įforminti eismo įvykį vietoje, tačiau nepavyko susisiekti su automobilio savininku, nei su giminaičiais.

Liudytoja K. K. parodė, kas 2016-07-30 apie 23.40 val. dirbo kartu su R. K.. Iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes ten įvyko eismo įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietą, juos pasitiko R. ir jo kaimynai. Jie buvo trise. R. sakė, kad jam būnant namuose, išgirdo didelį garsą, išėjęs į lauką susitiko kaimynus. Vienas iš kaimynų papasakojo, kad matė, kaip automobilis Audi A4 Avant atsitrenkė į bortelį, tujas ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Juos nuvedė prie to namo, kur anksčiau buvo paliktas automobilis. Kai atvyko, automobilio ten jau nebuvo, jis buvo nuvarytas į kitą gatvę. Apžiūrėjo automobilį, apžiūrėjo įvykio vietą. Buvo nuėję prie to namo, kur iš pradžių buvo paliktas automobilis. Bandė susisiekti su ten esančiais gyventojais, beldėsi, bet niekas jiems durų neatidarė. Nueinant nuo namo, matė, kad prie langų kažkas blaškėsi ir nenorėjo rodytis. Matė, kad kažkas stovėjo prie lango, tačiau pašvietus, atsitūpė. Formino eismo įvykį, paėmė paaiškinimus, automobiliui išvežti iškvietė techninę pagalbą.

Institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolą, Alytaus apskrities VPK atstovas A. R. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti bylos įrodymai įrodo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. S. vairavo automobilį, eismo įvykį padarė – atsitrenkė į tujas ir bortelį, juos apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusysis parodė, kad viena tuja buvo išversta, kita nulenkta, bortelis suskaldytas į kelias dalis, jį sutvarkė, todėl dėl žalos nereiškia pretenzijų, bet žala padaryta ir tai yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. G. S. po eismo įvykio neliko vietoje, nesusitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. A. R. G. S. ir jo bendrų akivaizdoje skambino policijai, pranešė apie įvykį, tačiau G. S. eismo įvykio vietoje neliko, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus policijai, pareigūnai bandė pasikviesti eismo įvykio dalyvius, beldė į duris, į langus. Matėsi, kad namo viduje žmonės yra, bet iš namo niekas neišėjo, nesiteikė paaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Keistas paaiškinimas, kad G. S. patyrė šoką, bet po įvykio taip įmigo, kad negirdėjo beldžiant pareigūnų. Manau, kad patyrus šoką, taip neužmigsi, kad negirdėtum, kaip beldžia į duris. Įrodymų visuma patvirtina, kad protokolas surašytas teisingai, vadovaujantis teisės normomis. Prašau G. S. paskirti nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus sankcijos ribose.

Advokatas D. R. parodė, kad nėra nagrinėjamoje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 130 str. 1 d. ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti, taikant atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d., tai yra dėl padaryto eismo įvykio, nes šis pažeidimas padarytas, to neneigia ir G. S..

Tarnybiniu pranešimu, kuriuo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis R. K. pranešė, jog 2016-07-30 kartu su vyr. patrule K. K. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti į Alytaus rajone esantį (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas A. R., kuris paaiškino, kad būdamas (duomenys neskelbtini) (mamos sodyboje) išgirdo garsų trenksmą. Išėjus į gatvę kaimynas A. P. Č. pasakė, kad matė kaip automobilis AUDI A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po atsitrenkimo į kiemo bortelį nuvažiavo į šalimais esantį (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Abu nuėjo į minėtą kiemą, tačiau pabendravę su trimis jaunuoliais ir pastebėję, kad asmenys yra galimai neblaivūs, iškvietė policiją. Pareigūnai automobilį rado pervarytą į Lauko gatvės pabaigą. Nustatė, kad 23.30 val. automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio apgadino kiemo bortelį, tujas ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bandė susisiekti su automobilio vairuotoju ar jo giminaičiais, tačiau nepavyko. Keletą kartų beldė į (duomenys neskelbtini) namo duris, tačiau durų niekas neatidarė, matė name vaikščiojančius ir besislepiančius jaunuolius. Automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės pagalbos buvo išgabentas į saugojamų automobilių aikštelę. Eismo įvykis nufotografuotas, suformintas (b. l. 3).

Liudytojo A. P. Č. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016-07-30 apie 23.30 val. nuo Lauko gatvės dideliu greičiu atlėkė mašina, kurios vairuotojas nesuvaldė ir trenkėsi į (duomenys neskelbtini) namo sklypo bortelį. Kaimynas A. R. išėjo iš namo ir kartu nuėjo pasižiūrėti prie (duomenys neskelbtini) namo, kur nusuko mašina. Prie mašinos buvo trys jaunuoliai, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Mašinos Audi A4 (Nr. 145), buvo sudaužytas užpakalinis dešinysis ratas. Vėliau jaunuoliai mašiną partraukė į Smėlio gatvę (b. l. 7).

Autoavarijos vietos schema, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės, avarijos schema ir padaryta žala kitam asmeniui – sugadintas kiemo bortelis ir tujos (b. l. 4).

Fotolentelės, iš kurių matosi automobilio ir kelio bortelio apgadinimai (b. l. 5, 6).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeidė KET, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali – atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje išvardintam turtui ir šią žalą turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-54-648-2016).

Visų teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma ir paties pažeidėjo paaiškinimas patvirtina, kad

G. S. 2016-07-30 23.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI A4, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kaimyno R. kiemo bortelį ir tujas (juos apgadino), įvykio vietoje nesustojo, tačiau sustojo nuvažiavęs apie 20-30 metrų (savo namuose). Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo kas nutiko ir matė, kad pažeista jo automobilio padanga. Nuėjo į įvykio vietą. G. S. R. kiemo bortelio ir tujų apgadinimo fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad jis nemanė, jog tai rimtas įvykis ir reikia laukti policijos pareigūnų. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patikino, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti, nes su kaimynu R. kartu apžiūrėjo įvykio metu padarytus kiemo bortelio ir tujų apgadinimus ir pamatęs, kad rimti apgadinimai nepadaryti, sąžiningai tikėjo, kad dėl tokio įvykio nereikia laukti policijos pareigūnų. Pažeidėjas nurodė, kad jis nežinojo, kad kaimynas iškvietė policiją ir nuėjo namo miegoti, o atvykus policijos pareigūnams jis visiškai negirdėjo jų beldimo. Iš pareigūnų parodymų teismo posėdžio metu ir tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykę į įvykio vietą, nuvykę į (duomenys neskelbtini) namą, kur buvo pažeidėjas, jie matė kaip namo viduje vaikščiojo žmonės, tačiau pamatę juos pasislėpė ir durų niekas neatidarė. Nors G. S. nurodo, kad atvykus policijos pareigūnams jis miegojo, tačiau įvertinus jo būseną, kaip jis pats nurodė, kad po eismo įvykio buvo šoke, po įvykio dar kurį laiką bendravo su nukentėjusiuoju ir tai, kad pareigūnai atvyko maždaug po 40 min. nuo įvykio, teismas kritiškai vertina tokius pažeidėjo paaiškinimus. Netikėti šiais pareigūnų parodymais, teismas neturi jokio pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, sutampantys detalėse, užfiksuoti jiems vykdant tarnybines funkcijas. Byloje nenustatyta pareigūnų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar turi jo atžvilgiu priešiškumą ir dėl tos priežasties gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekti jį melagingai apkalbėti. Tokių duomenų nepateikė ir pats G. S..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, išanalizavus nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad G. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., jo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad savanoriškai atlygino žalą, sunkinančių aplinkybių nėra. Turi 1 galiojančią nuobaudą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, jam skirtina administracinė nuobauda – straipsnių sankcijose numatytos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 26, 27, 30, 30², 33, 286, 287 straipsniais,

nutaria:

G. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. skirti 28 Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.