Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eAS-846-442/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-27
Bylos Nr.: eAS-846-442/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01493-2024-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
Atsakovas: S. A.
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eAS-846-442/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01493-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei S. A. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl akto teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. aktą Nr. ŽVP-112-(1.4.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ (toliau – ir Aktas) ir jo pagrindu: 1.1) leisti pareiškėjui visuomenės poreikiams paimti atsakovei S. A. (toliau – ir atsakovė) nuosavybės teise priklausantį 0,1722 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir jį įregistruoti valstybės vardu; 1.2) leisti pareiškėjui valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinį – šulinį (duomenys neskelbtini); 1.3) leisti pareiškėjui naudoti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė– Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstrukcijai; 2) nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nutarties patvirtinti Akto teisėtumą įsiteisėjimo momento atsakovei atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą; 3) patvirtinti atsakovei kompensuojamų nuostolių dydį už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą bei kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. 183 823 Eur (111 340 Eur už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą; 72 483 Eur – už kitus patirtus turtinius nuostolius).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir 2013 m. birželio 18 d. Seimo nutarimas) pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (toliau – ir „Via Baltica“ projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Priimdamas minėtą nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas numatė pareiškėjui pareigą užtikrinti tinkamą „Via Baltica“ projekto įgyvendinimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožas nuo 0 km iki 97 km yra „Via Baltica“ projekto sudėtinė dalis.

2023 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ (toliau – ir 2023 m. kovo 22 d. Vyriausybės nutarimas). Minėtu nutarimu Vyriausybė patvirtino magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, kartu pradėdama „Via Baltica“ projekto įgyvendinimui, t. y. visuomenės poreikiams, reikalingos žemės paėmimo procedūrą. Įsiteisėjus 2023 m. kovo 22 d. Vyriausybės nutarimo nuostatoms, 2023 m. kovo 30 d. pareiškėjas raštu Nr. 2ZP-356 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ (toliau – ir 2023 m. kovo 30 d. raštas) kreipėsi į atsakovę, informuodamas apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įvardytu raštu pareiškėjas informavo atsakovę apie pradedamą rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo dalių ribos, atliekamas Žemės sklypo bei su juo susijusio turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas) nuostatose numatyti veiksmai.

Parengęs žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektą (toliau – ir Projektas), 2023 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas raštu Nr. 2ZP-676 „Dėl supažindinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštas) informavo atsakovę apie galimybę susipažinti su Projekto nuostatomis, nurodydamas, kad ji gali teikti siūlymus dėl Projekto sprendinių per 15 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovę apie nepriklausomo turto vertintojo parengtą visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo ir su juo susijusio turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. LJ23/0510/69-2N (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Pareiškėjas pabrėžė, kad, priimdamas Vertinimo ataskaitą, nepriklausomas turto vertintojas nustatė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančio ir visuomenės poreikiams numatomo paimti Žemės sklypo (su gyvenamuoju namu) vertė bei kiti patiriami turtiniai netekimai (nuostoliai) prilygsta 183 823 Eur sumai. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad informaciją apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros eigą jis išsiuntė pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą registruota pašto siunta.

2023 m. liepos 31 d. atsakovė kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, prašydama patikslinti Vertinimo ataskaitos lyginamųjų objektų duomenis. Išnagrinėjęs atsakovės prašymą, nepriklausomas turto vertintojas patikslino Vertinimo ataskaitos lyginamųjų objektų lentelėje nurodytus duomenis ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. įteikė pareiškėjai Vertinimo ataskaitos tikslinimo dokumentą.

2024 m. sausio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1P-1-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės ribos (nuo 16.465 iki 23.32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projekto patvirtinimo“, t. y. patvirtino Projekto nuostatas (toliau – ir 2024 m. sausio 18 d. įsakymas). Remdamasi patvirtinto Projekto nuostatomis, 2024 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnyba priėmė sprendimą Nr. 1SK-2211-(10.1 E.), t. y. suformavo du atskirus žemės sklypus: projektinį žemės sklypą Nr. 69-1 (duomenys neskelbtini) ir projektinį žemės sklypą Nr. 69-2 (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimas). Priėmusi minėtą sprendimą, Nacionalinė žemės tarnybą kreipėsi į viešąją įstaigą Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras), prašydama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Nekilnojamojo turto registras) įregistruoti žymas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros eigą.

Atsižvelgdama į 2024 m. vasario 15 d. sprendimo nuostatas, 2024 m. gegužės 6 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė Aktą, t. y. 1) paėmė Žemės sklypą ir su juo susijusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą bei šulinį – visuomenės poreikiams; 2) numatė pareiškėjui pareigą išmokėti atsakovei kompensaciją dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. 183 823 Eur sumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovė Akto nepasirašė.

Vykdydamas Akto reikalavimus, 2024 m. liepos 12 d. pareiškėjas pervedė Akte nurodytą sumą – 183 823 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą. Apie pervestą pinigų sumą 2024 m. liepos 25 d. pareiškėjas raštu Nr. 2ZP-2512 pranešė atsakovei.

Pareiškėjas pažymėjo, kad, rengdamas Projektą, jis inicijavo tiek Žemės sklype esančių statinių, t. y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir šulinio (duomenys neskelbtini), tiek kitų Žemės sklype esančių, tačiau neregistruotų, statinių rinkos vertės vertinimą. Pareiškėjo pavedimu atlikęs minėtų statinių rinkos vertės vertinimą, nustatytus duomenis nepriklausomas turto vertintojas įtraukė į Vertinimo ataskaitą. Pareiškėjas akcentavo, kad, teikdamas parengtą Vertinimo ataskaitą tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai, jis taip pat pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius, jog Žemės sklype esantys statiniai anksčiau buvo registruoti. Vykdydama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė pareiškėjo nurodytus duomenis Registrų centrui. Atsižvelgdamas į pareiškėjo surinktus duomenis, Registrų centras įregistravo duomenis apie Žemės sklype esančius statinius Nekilnojamojo turto registre, t. y. jau po Vertinimo ataskaitos parengimo ir Akto priėmimo. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybės, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad, nustatydamas atsakovei skirtinos kompensacijos dėl visuomenės poreikiams paimamo atsakovės turto dydį, jis pagrįstai rėmėsi Vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis.

Atsiliepimas

Atsakovė S. A. atsiliepime į pareiškimą prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą. Atsakovė teigė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas. Taip pat atsakovė prašė teismo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki pradėto ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl Akto teisėtumo tvirtinimo. Atsakovė paaiškino, kad, vykdydama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, 2024 m. vasario 15 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą Žemės sklypo vietoje suformuoti du atskirus žemės sklypus, t. y. projektinį žemės sklypą Nr. 69-1 (duomenys neskelbtini) ir projektinį žemės sklypą Nr. 69-2 (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovė nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atliekanti (projektą įgyvendinanti) institucija įgyja teisę kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo tik po to, kai ji tinkamai informuoja apie tai visuomenės poreikiams paimamos žemės savininką ir (ar) naudotoją, ir šis per 30 dienų nuo pranešimo jam įteikimo nepasirašė žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto. Atsakovė akcentavo, kad pareiškėjas jos tinkamai neinformavo nei apie Projekto parengimą ir (ar) galimybę teikti dėl jo pasiūlymus, nei apie Vertinimo ataskaitos parengimą. Atsakovė pabrėžė, kad jos Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – ir E. pristatymo sistema) elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi. Todėl informaciją, susijusią su jai priklausančio nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, pareiškėjas privalėjo įteikti atsakovei registruota pašto siunta.

Atsakovė pažymėjo, kad ji sužinojo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo turinį tik 2024 m. liepos 29 d., kai apie minėtą sprendimą ją informavo jos advokatė, peržiūrėjusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje kaupiamus registro duomenis. Atsakovė nurodė, kad, susipažinusi su minėtais duomenimis, jos advokatė kreipėsi į akcinę bendrovę „Via Lietuva“ bei Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama pateikti visus dokumentus, patvirtinančius pranešimų (informacijos) apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų eigą įteikimo atsakovei faktą (įteikimo šakneles). Atsakydama į atsakovės advokatės prašymą, akcinė bendrovė „Via Lietuva“ atsakovei nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio minėtą faktą.

Teikdama prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo, atsakovė teigė, kad, priimdama 2024 m. vasario 15 d. sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba tikėtinai vadovavosi suklastota dokumentacija. Nekilnojamojo turto registre registruodama Žemės sklypo vietoje jai nuosavybės teise statinius, atsakovė sužinojo, kad 2023 m. balandžio 18 d. Registrų centras, remdamasis jam pateiktais duomenimis, įregistravo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus. Susipažinusi su Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintais Žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentais, atsakovė pastebėjo, kad, registruodamas Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, Registrų centras rėmėsi tikėtinai suklastoto Žemės sklypo plano duomenimis. Atsakovė nurodė, kad jokių Žemės sklypo planų ir (ar) jo korekcijų ji niekam neteikė ir jų nepasirašė. Atsakovė pabrėžė, kad, atsižvelgdama į paaiškėjusią aplinkybę, ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius kreipėsi į atsakovę su pranešimu Nr. IBPS-S-462853-24, informuodamas, kad pagal jos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32149-24 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytos nusikalstamos veikos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, kad, vykdydamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjas įgyvendino visas būtinas žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas, t. y.: 1) pradėdamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjas siekė įgyvendinti 2013 m. birželio 18 d. Seimo nutarimu patvirtintą ypatingos valstybinės svarbos projektą; 2) pradėdamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjas siekė įgyvendinti 2023 m. kovo 22 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintą susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą; 3) išsiųsdamas atsakovei registruotas pašto siuntas, pareiškėjas tinkamai informavo atsakovę apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) pareiškėjas parengė Projektą ir Vertinimo ataskaitą; 5) remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, Nacionalinė žemės tarnyba priėmė Aktą; 6) pareiškėjas pervedė atsakovei skirtą kompensaciją už jai nuosavybės teisei priklausančio nekilnojamojo turto paėmimą visuomenės poreikiams į notaro depozitinę sąskaitą.

Pritardama pareiškėjo argumentams, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad pareiškėjo iniciatyva parengta Vertinimo ataskaita atitinka Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 13 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba laikėsi pozicijos, kad Vertinimo ataskaita laikytina teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Remdamasi išdėstytais argumentais, Nacionalinė žemės tarnyba teigė, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjo pareiškimą iš dalies, t. y.: 1) patvirtino Aktą ir jo pagrindu: 1.1) leido pareiškėjui visuomenės poreikiams paimti Žemės sklypą ir jį įregistruoti valstybės vardu; 1.2) leido pareiškėjui valstybės vardu įregistruoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinį – šulinį (duomenys neskelbtini); 1.3) leido pareiškėjui naudoti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstrukcijai; 2) nustatė atsakovei 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo momento, atlaisvinti visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą; 3) atidėjo administracinės bylos dalies dėl pareiškėjo reikalavimo nustatyti atsakovei priteistino atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto dydį nagrinėjimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė šias pagrindines administracinės bylos aplinkybes:

Žemesnės instancijos teismas

1) Priimdamas 2013 m. birželio 18 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas pripažino „Via Baltica“ projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad magistralinis kelias Nr. A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai yra sudėtinė „Via Baltica“ projekto dalis;

2) Priimdama 2023 m. kovo 22 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino magistralinio kelio A5 „Kaunas – Marijampolė – Suvalkai“ ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr.130 „Kaunas – Prienai – Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą;

3) Įgyvendindamas 2023 m. kovo 22 d. Vyriausybės nutarimą, pareiškėjas pradėjo rengti Projektą bei inicijavo Vertinimo ataskaitos rengimo procedūrą. Pagal pradėto rengti Projekto sprendinius pareiškėjas turėjo paimti atsakovei nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą bei su juo susijusį nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą bei šulinį, visuomenės poreikiams.

4) 2023 m. kovo 30 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę raštu Nr. 2ZP-356, informuodamas ją apie pradėtą rengti Projektą ir galimybę teikti siūlymus dėl Projekto sprendinių per 15 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovę apie kitus planuojamus atlikti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo nuostatose numatytus veiksmus, t. y. visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo ir su juo susijusio nekilnojamojo turto vertinimą. Pranešimą apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pareiškėjas išsiuntė atsakovei registruota pašto siunta, naudodamasis uždarosios akcinės bendrovės „Samus“ paslaugomis;

5) Vadovaudamasis parengta Vertinimo ataskaita, pareiškėjas užbaigė Projekto rengimo procedūrą. Atsižvelgdamas į Vertinimo ataskaitos duomenis, pareiškėjas nustatė, kad visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo bei su juo susijusio nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamojo namo bei šulinio, rinkos vertė prilygsta 183 823 Eur sumai;

6) 2024 m. gegužės 6 d., remdamasis Projekto bei Vertinimo ataskaitos duomenimis, Nacionalinė žemės tarnybos direktorius priėmė Aktą, t. y.: 1) paėmė Žemės sklypą bei su juo susijusį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą bei šulinį, visuomenės poreikiams; 2) numatė pareiškėjui pareigą išmokėti atsakovei kompensaciją dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams – 183 823 Eur sumą;

7) 2024 m. gegužės 10 d. akcinė bendrovė „Via Lietuva“ kreipėsi į atsakovę raštu Nr. 2-7137 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“, informuodama ją apie Akto priėmimą. Minėtu raštu akcinė bendrovė „Via Lietuva“ taip pat pateikė atsakovei Akto kopiją bei pakvietė ją per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio rašto įteikimo dienos pasirašyti Aktą bei nurodyti banko sąskaitą, į kurią pareiškėjas turėtų pervesti atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą. Šis raštas atsakovei buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir įteiktas 2024 m. gegužės 15 d;

8) Siekdamas įvykdyti įsipareigojimus pagal Akto nuostatas, pareiškėjas sumokėjo atsakovei kompensaciją dėl jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. 183 823 Eur sumą, į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės depozitinę sąskaitą.

Remdamasis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, teismas įvertina, ar: 1) galioja Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) galioja Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, teikdamas pareiškimą, pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų apie tai, jog jis asmeniškai ir pasirašytinai įteikė atsakovei pranešimus apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią. Tačiau, remdamasis rašytine administracinės bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė žinojo apie pareiškėjo vykdomą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad 2023 m. gegužės 22 d. pati atsakovė elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama visuomenės poreikiams paimti ne tik Žemės sklypą, bet ir kitą toje pačioje teritorijoje esantį ir atsakovei priklausantį žemės sklypą su jame esančiais statiniais ir inžineriniais įrenginiais. Be to, 2023 m. liepos 31 d. atsakovė kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, prašydama patikslinti Vertinimo ataskaitos duomenis. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė žinojo apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros eigą.

Spręsdamas klausimą dėl atsakovės galimybės pateikti pasiūlymus dėl Projekto sprendinių, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, turėdama pareigą aktyviai ir rūpestingai domėtis savo teisėmis ir pareigomis, atsakovė nesinaudojo teise dalyvauti Projekto sprendimų svarstyme bei teikti savo pasiūlymus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, prašydamas patvirtinti Akto teisėtumą, pareiškėjas įvykdė visus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies numatytus reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos tenkino pareiškėjo pareiškimą.

Nagrinėdamas atsakovės prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad, konstatavęs Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose nustatytas sąlygas, teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pažymėjo, kad atsakovės argumentai, susiję su galbūt neteisėtais veiksmais, t. y. dokumentų klastojimu, yra aktualūs nagrinėjant klausimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto dydžio nustatymo.

III.

Atsakovė S. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo pareiškimą. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir tenkino pareiškėjo pareiškimą. Taip pat atsakovė prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl Akto teisėtumo tvirtinimo. Vadovaudamasi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo nuostatomis, atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl Akto teisėtumo tvirtinimo tik informavęs atsakovę. Atsakovė pažymi, kad jos E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi. Dėl šios priežasties pranešimus bei kitą informaciją, susijusią su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros eiga, pareiškėjas privalėjo įteikti jai registruota pašto siunta. Tačiau, vykdydamas minėtą procedūrą, pareiškėjas nei karto tinkamai neinformavo atsakovės. Remdamasi Pašto paslaugos teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1V-332, nuostatose įtvirtintais reikalavimais, atsakovė įvardija, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė jokių patikimų dokumentų, patvirtinančių registruotų pašto siuntų įteikimo aplinkybes. Atsakovės vertinimu, pareiškėjo pateikti elektroninių pašto paslaugų teikėjo duomenų bazės duomenys negali būti laikomi kaip pagrindžiantys registruotų pašto siuntų įteikimo faktą.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji žinojo apie pareiškėjo vykdomą Žemės sklypo ir su juo susijusio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Atsakovė paaiškina, kad informaciją apie pradėtą paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jai nurodė jos sūnus. Tačiau, atsakovės vertinimu, ši aplinkybė savaime negali sudaryti pagrindo teigti, kad pareiškėjas tinkamai informavo ją apie vykdomą Žemės sklypo ir su juo susijusio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Atsakovė kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad, turėdama pareigą aktyviai ir rūpestingai domėtis savo teisėmis ir pareigomis, ji sąmoningai nepasinaudojo teise dalyvauti Projekto sprendinių svarstyme bei teikti savo pasiūlymus. Atsakovė teigia, kad, tinkamai neinformavęs jos apie pradėtą rengti Projektą, pareiškėjas užkirto jai kelią pasinaudoti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo nuostatose numatyta teise dalyvauti Projekto sprendinių svarstyme bei teikti pastabas Dėl Projekto sprendinių. Atsakovė nežinojo apie Projektą ir apie tai, kuriuo metu vyko jo sprendimų svarstymas.

Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad, Nekilnojamojo turto registre registruodama Žemės sklypo vietoje esančius statinius, ji pastebėjo, kad remdamasis jam pateiktais duomenimis, Registrų centras įregistravo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus. Susipažinusi su Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintais Žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentais, atsakovė pastebėjo, kad, registruodamas Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, Registrų centras rėmėsi tikėtinai suklastoto Žemės sklypo plano duomenimis. Atsakovė nurodo, kad jokių Žemės sklypo planų ji nesudarinėjo ir jų nepasirašinėjo. Atsižvelgdama į paaiškėjusią aplinkybę, atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius kreipėsi į atsakovę su pranešimu Nr. IBPS-S-462853-24, informuodamas, kad, remdamasi atsakovės pareiškimu, ikiteisminio tyrimo įstaiga pradėjo vykdyti tyrimą Nr. 01-1-32149-24 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytos nusikalstamos veikos. Atsakovės vertinimu, minėtas Žemės sklypo planas yra neatsiejama Žemės sklypo ir su juo susijusio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams dokumentacijos dalis, turinti esminę reikšmę Akto teisėtumo tvirtinimui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad, teikdama atskirąjį skundą, atsakovė nurodo tuos pačius teiginius kaip ir teikdama atsiliepimą į pareiškimą. Pareiškėjas pažymi, kad, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, jis pateikė išsamius papildomus paaiškinimus dėl visų atsakovės nurodytų argumentų. Remdamasis šia aplinkybe, pareiškėjas prašo teismo atsižvelgti į minėtuose papildomuose paaiškinimuose pateiktą informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas pabrėžia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai nustatė bei įvertino visas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytas sąlygas, būtinas teismui priimti nutartį dėl Akto teisėtumo tvirtinimo.

Pareiškėjas kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad pareiškėjas netinkamai informavo atsakovę apie vykdomą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjas nurodo, kad, įvertinęs administracinės bylos metu surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė „Via Lietuva“ tinkamai įteikė atsakovei visus privalomus pranešimus apie vykdomą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Remdamasis administracinės bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas bei uždaroji akcinė bendrovė „Via Baltica“ papildomai dėjo pastangas, siekdami užtikrinti atsakovės galimybę žinoti apie vykstančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo apie Projekto rengimo procedūrą ir neturėjo galimybės realiai dalyvauti Projekto sprendinių svarstyme bei teikti savo pasiūlymus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, teikdama atskirąjį skundą, atsakovė pati pripažino, kad jos sūnus perduodavo jai visą informaciją, susijusią su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Taip pat atsakovė aktyviai teikė prašymus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros tikslingumo, kreipėsi į pareiškėją dėl Projekto rengimo, jos sūnus asmeniškai dalyvavo Žemės sklypo kadastrinių duomenų matavimuose. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju teikdama atskirąjį skundą atsakovė tik siekia užvilkinti ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas - Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnis įtvirtina, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės atskirojo skundo ribos, bei nenustatyti nutarties negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovės atskirojo skundo ribų.

Pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalį teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, nustato, jog priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, teismas įvertina, ar žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nustatytais atvejais institucijos pranešimai ir informacija žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam yra siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta: 1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijai žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių; 2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui. Minėto Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dienos, kai institucija įsitikina, kad pranešimo nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pranešimas įteikiamas viešo paskelbimo institucijos interneto svetainėje būdu. Tokiu atveju pranešimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo institucijos interneto svetainėje dieną.

Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pateikė registruotų pašto siuntų išsiuntimo faktą patvirtinančius dokumentus. Remdamasis šiuose dokumentuose pateikta informacija, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pranešimai atsakovei buvo siunčiami registruotu paštu. Nors, pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjas į bylą nėra pateikęs konkrečių duomenų apie tai, kad atsakovei asmeniškai pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog, priešingai nei nurodoma atsakovės atsiliepime, atsakovei buvo žinoma apie pareiškėjo vykdomą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi. Taigi, nustatęs, kad atsakovei jos gyvenamosios ar kitos institucijai žinomos jos buvimo vietos adresu siųsta registruotoji pašto siunta nebuvo įteikta jai asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su atsakove gyvenančių pilnamečių šeimos narių, pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar pareiškėjo pranešimas buvo įteiktas atsakovei viešo paskelbimo institucijos interneto svetainėje būdu, kaip numatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl Akto teisėtumo patvirtinimo panaikinama, o klausimas dėl Akto patvirtinimo teisėtumo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą, išskyrus nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (šio straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu atveju), administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

ABTĮ nuostatos nenumato, kad teismo nutartys, kuriomis atsisakoma tenkinti proceso šalies prašymą sustabdyti administracinę bylą, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Be to, tokios nutartys neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Taigi, atsakovė neturėjo teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti tenkinti jos prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo.

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Šio straipsnio 8 dalis nustato, kad, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Todėl apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, nutraukiamas.

Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl Akto teisėtumo patvirtinimo panaikinama, o klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šioje byloje nagrinėjimo stadijoje atsakovės prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi bei 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės S. A. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. akto Nr. ŽVP-112-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas–Prienai–Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumas, ir leista valstybės vardu įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą S. A. nuosavybės teise valdomą 0,1722 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); leista valstybės vardu įregistruoti S. A. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinį – šulinį (duomenys neskelbtini); leista pradėti 0,1722 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas–Prienai–Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti; nustatytas atsakovei S. A. 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimtą 0,1722 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. akto Nr. ŽVP-112-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 „Kaunas–Prienai–Alytus“ iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumo tvirtinimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės S. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusJolanta MalijauskienėDainius Raižys