Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkė Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, nukentėjusiesiems T. J., D. L., jo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei S. B., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje A. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138str.1d.,284str.1d ,padarymu

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010-06-16 Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138str.1d.,284str.1d ,padarymu. Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas L.Zederštremas šioje byloje patvirtino 2010-05-12 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros nutarimą ir atnaujino ikiteisminį tyrimą, todėl nebegali dalyvauti šios bylos procese (LR BPK 58str.2d.1p). Baudžiamoji byla( kompiuterinės programos) buvo paskirta nagrinėti teisėjai R. V.

2010-07-08 Pakruojo rajono apylinkės teisme teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. L. ir jo atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas pareiškė nušalinimą visam Pakruojo rajono apylinkės teismui. Nušalinimo motyvai:

1.Kaltinamojo A. S. teta yra Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. (giminystės ryšys – kaltinamojo A. S. tėvo V. S. sesuo). Atsižvelgiant į tai kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą gali būti daromas netiesioginis poveikis Pakruojo rajono apylinkės teismui priimant nešališką nuosprendį, kadangi Pakruojo rajono apylinkės teismas priklauso Šiaulių apygardai. Be to, šio fakto, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. yra kaltinamojo A. S. teta neneigia nei pats kaltinamasis A. S., nei jo gynėja – advokatė S. B.

2. Kaltinamojo A. S. teta B. S. yra dirbusi teisėja Pakruojo rajono apylinkės teisme. Tuo pačiu metu šio teismo aptarnaujamoje teritorijoje advokate dirbo ir šiuo metu šią bylą nagrinėjanti Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė. Atsižvelgiant į tai kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą Pakruojo rajono apylinkės teisme bus priimtas objektyvus ir nešališkas sprendimas.

3. Lietuvos Respublikos BPK 12 str. numato, kad apeliacinė instancija yra Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardos teismas, kai šie teismai nagrinėja bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismų nuosprendžių ir nutarčių. Neatsižvelgiant į tai, koks būtų priimtas Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas šioje baudžiamojoje byloje, šalims nebus užkirstas kelias kreiptis su apeliaciniu (-iais) skundu (-iais) į aukštesnę instanciją – Šiaulių apygardos teismą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Šiaulių apygardos teisme dirbanti teisėja B. S. gali netiesiogiai turėti įtakos dėl objektyvaus ir nešališko apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Teismo bešališkumo principo turinyje svarbiausia yra tai, jog nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nei vienai jų palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. nurodyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai. Kiekvienas baudžiamasis procesas turi vykti objektyviai. Pagrindinė baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, bet ir ginti kiekvieno žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Taigi baudžiamojo proceso paskirtis apima ir sprendimų priėmimą, prisilaikant žmogaus teisių apsaugos standartų. Asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu garantuoja ir Lietuvos Respublikos BPK 44 str. Net Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad „tik esant bešališkam nusikaltimo tyrimo procesui sukuriamos garantijos objektyviai, visapusiškai, viešai išnagrinėti ir teisingai išspręsti bylą teisme. <...> Konstitucijoje yra įtvirtintas asmens teisės į teisingą teismą principas. Šis principas reiškia, kad teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti bešališkas ir nepriklausomas. Tai – svarbiausios prielaidos, kad teisme būtų visapusiškai, nuodugniai bei objektyviai ištirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti baudžiamieji įstatymai“. Nušalinimas – tai procesinis institutas, kurį įtvirtina ne tik baudžiamojo proceso teisė, bet ir kitos proceso šakos. Nušalinimo institutas turi garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai. Nušalinimo teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK 57 – 61 str. Nukentėjusiojo teisę pareikšti nušalinimą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 2 d. Todėl aš, nukentėjusysis D. L., noriu pasinaudoti šia savo teise, t.y. teise nušalinti Pakruojo rajono apylinkės teismą nuo minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kadangi dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių turiu pagrįstų abejonių dėl šio teismo objektyvumo ir nešališkumo.

Prokurorė Aistė Adomaitytė nukentėjusiojo ir jo atstovo pareikštą nušalinimą palaikė.

Nukentėjusysis T. J. teisėjų nušalinimo klausimą paliko spęsti teismo nuožiūra.

Kaltinamasis A. S. ir jo gynėja advokatė S. B. su pareikštu teisėjams nušalinimu nesutiko, nurodydami, kad nėra pagrindo nušalinti visus Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo, kadangi teisėja B. S., kuri yra kaltinamojo A. S. teta, dirba Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų (o ne baudžiamųjų) skyriaus teisėja.

Kadangi nukentėjusysis D. L. pareiškė nušalinimą visiems to teismo ,kuriame nagrinėjama A. S. baudžiamoji byla ,teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininkę ,teisme neliko subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą ,todėl visų Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo klausimas perduotinas spręsti Šiaulių apygardos teismui. Pažymėtina ,kad Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. tikrai dirbo Pakruojo rajono apylinkės teisme teisėja 1993-1995m , ir teisėjos R.Volikienė bei R.Razumienė yra asmeniškai su ja pažįstamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi aukščiau išdėstytu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 57,58,59str..

nutarė:

Nukentėjusiojo D. L. ir jo atstovo advokato Anatolijaus Šichovcovo pareikšto prašymo dėl visų Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo baudžiamosios bylos, kurioje A. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138str.1d.,284str.1d padarymu, išsprendimą perduoti Šiaulių apygardos teismui.