- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-03
- Bylos Nr.
- 1S-58/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- A. G.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nutarties, kuria A. G. , kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. kovo 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. kaltinamas tuo, kad seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę A. V. , o būtent:
2000 m. birželio mėn., laikotarpyje nuo 21 d. iki 30 d., po pietų, tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, automobiliu „Mersedes-Benz 300", valst. (duomenys neskelbtini), nusiveždamas A. V. į tiksliai nenustatytą vietovę - mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame automobilyje, pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, nurodydamas jai, kokius veiksmus atlikti ir liepdamas tai padaryti, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu; 2000 m. liepos mėn., dienos metu, tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, nenustatytos markės lengvuoju automobiliu nusiveždamas A. V. į tiksliai nenustatytą vietovę - mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame automobilyje, pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu; 2000 m. rugsėjo ir lapkričio mėn., tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, nenustatytos markės lengvuoju automobiliu 2 kartus nusiveždamas A. V. į tiksliai nenustatytas vietoves, esančias (duomenys neskelbtini), ir šiame automobilyje, pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu;laikotarpyje nuo 2000 m. pabaigos, tiksliai nenustatytų mėnesio bei dienos, iki 2002 m. kovo 1 ld., tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, nenustatytos markės lengvuoju automobiliu ne mažiau kaip 5 kartus nusiveždamas A. V. į tiksliai nenustatytas vietoves, esančias (duomenys neskelbtini), bei prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiame automobilyje, pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu; 2002 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytą dieną bei valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu;laikotarpyje nuo 2002 m. birželio mėn., tiksliai nenustatytos dienos, iki 2004 m. rugpjūčio 21 d., ne mažiau kaip kartą per savaitę, tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, nenustatytos markės lengvuoju automobiliu nusiveždamas A. V. į tiksliai nenustatytas vietoves, esančias (duomenys neskelbtini), ir į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame automobilyje, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu;2004 m. rugpjūčio 21 d., apie 24 vai. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu;2004 m. rugsėjo - spalio mėn., tiksliai nenustatytomis dienomis bei valandomis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 15 kartų, pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu;laikotarpyje nuo 2004 m. spalio mėn., tiksliai nenustatytos dienos, iki 2005 m. kovo 23 d., kas dieną, tiksliai nenustatytomis valandomis, automobiliu „Mersedes-Benz 300" , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusiveždamas A. V. į tiksliai nenustatytas vietoves, esančias (duomenys neskelbtini), ir į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame automobilyje, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės, priversdamas nukentėjusiąją prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymu;2005 m. kovo 23 d., apie 24 vai., buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje ir svečių kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška A. V. būkle dėl mažametystės ir tuo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimas buvo palaužtas jo anksčiau padarytais veiksmais ją seksualiai prievartaujant, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiaudamas su ja, išžagino mažametę A. V. , gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje padarymu.
Kaltinamasis A. G. buvo sulaikytas 2005-04-05, o 2005-04-07 jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas. Vėlesnėmis teismo nutartimis kardomosios priemonės-suėmimo terminas A. G. pratęstas iki 2006 m. kovo 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. nutartimi A. G. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. kovo 7 d. Teismas nutartyje nurodė, jog byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialistų išvados – duoda pagrindą manyti, kad A. G. gali būti kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu. A. G. kaltinamas tyčinių, labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, kurių pakanka pagrįstam manymui, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis, siekdamas išvengti bausmės, bėgs ir slėpsis nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius šį suėmimo pagrindą yra pagrindas manyti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai nebūtų pasiekti.
Kaltinamasis A. G. , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006-03-01 nutartį dėl kardomosios priemonės pratęsimo. Kaltinamasis teigia, kad, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti taikant jam kitą, švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. G. skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2006-03-01 nutartis, kuria jam buvo pratęstas kardomosios priemonės suėmimo taikymas, naikintina. Jis mano, kad teismo sprendimas pratęsti kardomosios priemonės suėmimo taikymą nepagrįstai grindžiamas manymu, jog kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų, kadangi kaltinamasis, paleistas iš suėmimo, siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti, slėptis nuo teismo. Taip pat suimtasis skunde nurodo, jog teismo nutartyje nurodytas pagrindas pratęsti suėmimą nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, o grindžiamas tik prielaidomis. Kaltinamojo A. G. manymu, teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad jis kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą yra numatyta laisvės atėmimas iki 15 metų, neduoda pagrindo manyti, jog paleistas iš suėmimo, siekdamas išvengti bausmės, jis bėgs ir slėpsis nuo teismo.
Kaltinamasis A. G. skunde nurodo, kad 2005-04-07 skiriant suėmimą, o vėliau 2005-05-05 pratęsiant paskirtą suėmimą Šiaulių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja grindė suėmimo skyrimą ir vėliau jo pratęsimą vienu pagrindu, t.y. galimybę trukdyti procesui, atmesdama Šiaulių apygardos prokuratūros pareiškimuose nurodytą kitą pagrindą, galimybę bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kaip nepagrįstą.
Kaltinamasis A. G. skunde taip pat nurodo, jog 2006-03-01 teisminio nagrinėjimo metu jam pareikštas sunkesnis kaltinimas, jo manymu, yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis.
Kaltinamasis A. G. skunde nurodė, kad prokuratūroje dirbęs vienuolika metų žino, kaip vyksta procesas ir gavęs pranešimą turėjo pakankamai laiko ir galimybių pabėgti, pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Tuo metu jis turėjo automobilį ir nemažą pinigų sumą, t.y. dvi banko korteles, kurių pagalba galėjo nuimti pinigų nuo sąskaitų, taip pat namuose turėtus 45000 Lt, tačiau jis taip nepasielgė. Teismas remiasi tik nukentėjusiosios bei jos mamos V. G. parodymais ir kritiškai vertina kaltinamojo nurodamas aplinkybes. Suimtasis mano, kad V. G. nurodo tik tas aplinkybes, kurias, interpretuodama savaip, panaudoja tik jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis A. G. taip pat mano, kad teisminio nagrinėjimo metu tendencingai stengiamasi sudarkyti jo moralinį veidą. Tai daroma tam, kad teismui būtų lengviau priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir skirti kuo griežtesnę bausmę.
Skunde nurodyta, jog teismas, pratęsdamas jam paskirtą suėmimą, neatsižvelgė į tai, kad po praleistų metų tardymo izoliatoriuje, pablogėjo kaltinamojo sveikatos būklė.
Skunde kaltinamasis A. G. tvirtina, kad jokio nusikaltimo nepadaręs, o yra tik apkalbamas ir šmeižiamas.
Šalies argumentai
A. G. skunde nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kad išvengtų atsitiktinių susitikimų ar bendravimo su nukentėjusiąją, jis galėtų gyventi pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis A. G. skunde nurodo, kad ateityje netrukdys procesui, nebėgs ir nesislėps nuo teismo.
Apeliacinio teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti kaltinamojo A. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas suėmimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. G. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios A. V. , liudytojų V. G. , T. B. ir kitų liudytojų parodymai, teisės medicinos specialistų išvados, daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir kiti duomenys. Ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotas veikas nei sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamojo A. G. skunde prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartį, kadangi pagrindas, kuriuo grindžiamas suėmimo pratęsimas, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis.
Šis skundo argumentas nėra pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Pirmosios instancijos teismas suėmimą A. G. pratęsė nurodydamas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t.y. pagrįstą manymą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
To paties straipsnio 2 dalis išaiškina, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Šiuo atveju gresiančios bausmės griežtumas leidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad prieš sulaikymą A. G. turėjo galimybę bėgti, bet to nepadarė, nepaneigia nurodyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo, kadangi tuo metu A. G. dar negalėjo visa apimtimi būti žinomos aplinkybės, galinčios įtakoti norą bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Pagal tai yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam A. G. taikant švelnesnes kardomąsias priemones negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. kaltinamojo dalyvavimo procese, netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme. Nustatyta, kad už nusikaltimus, kuriais kaltinamas A. G. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Įstatymas nedraudžia pirmosios instancijos teismui vieną suėmimo taikymo pagrindą pakeisti kitu. Todėl ir dėl šios aplinkybės skundžiama nutartis nėra neteisėta. Byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinamojo sveikatos būklės jam nebūtų galima taikyti suėmimo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad kardomosios priemonės suėmimui pratęsti yra pagrindas ir visos sąlygos, todėl skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, naikinti jos nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo A. G. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.