Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. įmonės „Šoklys“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B. , ŽŪB „Minaičiai“, UAB „Genimpeksas“, UAB „Gimtoji žemelė“, O. M., E. T., S. T., L. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas išieškotojas G. V. įmonė „Šoklys“ kreipėsi į antstolį A. B., prašydamas panaikinti 2017 m. birželio 14 d. patvarkymą Nr. S-17-41-25643 „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“. Teiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais (30-33 b.l.) išieškotojas prašo panaikinti 2017-09-07 patvarkymą Nr. BLO029132 „Dėl atsisakymo tenkinti skundą“ ir įpareigoti antstolį A. B. priimti patvarkymą atlikti ekspertizę siekiant nustatyti TŪB „Printė“ tikrojo nario ŽŪB „Minaičiai“ piniginio įnašo tikrąją rinkos vertę turto arešto akto surašymo dienai, arba, įvertinti TŪB „Printė“ finansinius ir veiklos dokumentus, nustatyti kitą, tačiau rinkos kainą atitinkančią, jo vertę.Antstolis A. B. 2017-09-07 patvarkymu Nr. BLO029132 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas praleido CPK numatytą apskundimo terminą. Visi procesiniai dokumentai siunčiami išieškotojo registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Per nustatytą 20 dienų terminą skundų dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui nebuvo gauta, todėl buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Patvarkyme dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui buvo padaryta rašybos klaida ir neteisinga nurodyta suma, už kurią parduodamas skolininko turtas. Įnašas parduotas už nominalią vertę, kuri nurodyta ir turto arešto akte – 102,24 Eur. Būtent tokia suma nurodyta turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte ir tokią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo pirkėjas, todėl pareiškėjo argumentas, kad turtas buvo parduotas už mažesnę pinigų sumą negu nurodyta turto arešto akte, yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo G. V. įmonės „Šoklys“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų tenkino iš dalies ir pripažino neteisėtais antstolio veiksmus, priimant 2017 m. birželio 14 d. patvarkymą Nr. S-17-41-25643 „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“. Likusios skundo dalies netenkino. Pareiškėjui G. V. įmonei „Šoklys“ išaiškino teisę ieškinio teisenos tvarka ginčyti 2017-06-30 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kaip sandorį, kuriuo kitam asmeniui perleistos nuosavybės teisės. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje antstoliui buvo aiškiai žinomas išieškotojo G. V. įmonės „Šoklys“ buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), nes minėtas adresas akivaizdžiai nurodytas kaip išieškotojo buveinė ir antstolio priimtame vykdyti 2016-10-12 Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro vykdomajame įraše. Šis išieškotojo adresas kaip pagrindinis nurodytas ir interneto erdvėje, paieškos lauke įvedus išieškotojo pavadinimą. Akivaizdu, kad antstoliui turėjo būti ir buvo žinomas tikrasis išieškotojo buveinės adresas, todėl visi procesiniai vykdymo dokumentai išieškotojui turėjo būti siunčiami į realiai esančią buveinę. Teismas darė išvadą, kad 2017-06-14 antstolio patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam asmeniui Nr. S-17-41-25643 buvo priimtas nepagrįstai, pažeidžiant įstatymo nustatytą procedūrą ir nesuteikiant išieškotojui galimybės realizuoti CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teises.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje jau yra surašytas 2017-06-30 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-17-41-274-31, pagal kurį ŽŪB „Minaičiai“ priklausantis 102,24 Eur įnašas TŪB „Printė“ yra parduotas E. M.. Skundu dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas neginčija šio akto, nekelia jo teisėtumo klausimo. Teismas dėl akto pagrįstumo ir teisėtumo byloje nepasisakė ir įvertino tik ginčijamo 2017-06-14 patvarkymo teisėtumo klausimą. 2017-06-30 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte Nr. S-17-41-274-31 yra nurodyta, kad jis yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ir jis gali būti ginčijamas pateikiant ieškinį ginčo teisenos tvarka pagal CPK 602 straipsnį. Teismas konstatavo, kad panaikinus 2017-06-14 patvarkymą Nr. S-17-41-25643 „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“ ir esant byloje išieškotojo prieštaravimams dėl areštuoto turto įkainojimo, kurie pateikti nepraleidus CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, vykdomojoje byloje antstoliui atsiranda pareiga atlikti CPK 682 straipsnyje nustatytus veiksmus, t.y. skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę. Tačiau nors pareiškėjo skundo prašymas dėl antstolio įpareigojimo atlikti areštuoto turto (piniginio įnašo) vertės ekspertizę yra vertintinas kaip nuoseklus, bet realių teisinių pasekmių šiuo momentu vykdymo procese nesukurtų, nes kaip minėta, vykdomojoje byloje jau yra surašytas 2017-06-30 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Atsižvelgiant į tai, kad šis aktas nėra nuginčytas, teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma nustatyti antstoliui įpareigojimą skirti ekspertizę dėl areštuoto turto vertės nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo A. A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Procesiniai dokumentai rengiami antstolių informacinėje sistemoje, kuri išieškotojo adresą nurodo pagal juridinių asmenų registre deklaruotą buveinės adresą, o šiuo adresu siunčiami laiškai turi būti pripažįstami siunčiamais tinkamu adresu.

8.2. Teismas, nusprendęs, kad 2017-06-14 patvarkymas dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui Nr. S-17-41-25643 priimtas neteisėtai, vadovaudamasis protingumo, proceso operatyvumo, koncentruotumo principais ir siekdamas proceso ekonomiškumo, galėjo išeiti už skundo ribų ir tuo pačiu panaikinti antstolio priimtą turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą. Įstatymai nenumato teisės antstoliui pačiam panaikinti savo surašytą aktą, todėl pareiškėjas, teikdamas toliau ginti savo teises, privalės pakartotinai kreiptis į teismą dėl akto nuginčijimo CPK 32 str. numatyta tvarka.

8.3. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas G. V. įmonė „Šoklys“ prašo tenkinti atskirąjį skundą iš dalies: atmesti jį dalyje, kuria prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl patvarkymo panaikinimo, o dalyje, kurioje keliamas reikalavimas spręsti akto (ne)galiojimo klausimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. ex officio pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. CK 2.49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Akivaizdu, jog akcentas turi būti dedamas ne juridinio asmens buveinės vietai, nurodytai juridinių asmenų registre, o vietai, kurioje juridinis asmuo realiai veikia bei vykdo savo veiklą. Antstoliui buvo pranešta apie išieškotojo faktinės buveinės adresą teikiant prašymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo. Be to, išieškotojo faktinės buveinės adresas skiriasi nuo registruotos ir tai buvo galima suprasti iš paties vykdomojo dokumento, kuriame nurodoma, jog išieškotojas veikia (duomenys neskelbtini).

9.2. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), todėl teismas galėjo išeiti už pareikšto skundo ribų ir spręsti akto naikinimo klausimą ex officio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą bei apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantas nurodo, kad procesiniai dokumentai rengiami antstolių informacinėje sistemoje, kuri išieškotojo adresą nurodo pagal juridinių asmenų registre deklaruotą buveinės adresą, o šiuo adresu siunčiami laiškai turi būti pripažįstami siunčiamais tinkamu adresu. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje antstoliui buvo aiškiai žinomas išieškotojo G. V. įmonės „Šoklys“ buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), nes minėtas adresas akivaizdžiai nurodytas kaip išieškotojo buveinė ir antstolio priimtame vykdyti 2016-10-12 Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro vykdomajame įraše, todėl visi procesiniai vykdymo dokumentai išieškotojui turėjo būti siunčiami į realiai esančią buveinę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų nebuvo jokio pagrindo peržengti (viršyti) pareiškėjos skundo ribų, nes pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai turtas parduotas varžytynėse, o skolininkas skundžia antstolio veiksmus, kartu reikalaudamas pripažinti pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, jeigu skunde nurodomos aplinkybės, kurios būtų CPK 602 straipsnyje numatyto akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas, teisėjas, gavęs skundą veiksmų CPK XXXI skyriaus tvarka, turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir pasiūlyti pareiškėjui reikšti atitinkamą ieškinį, nes tokie ginčai nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka, o CPK XXXI skyrius jų nagrinėjimo nereglamentuoja (CPK 602 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-262/2005). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2017-06-30 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte Nr. S-17-41-274-31 yra nurodyta, jog jis yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas ir jis gali būti ginčijamas pateikiant ieškinį ginčo teisenos tvarka pagal CPK 602 straipsnį, pagrįstai išaiškino teisę pareiškėjui G. V. įmonei „Šoklys“ ieškinio teisenos tvarka ginčyti 2017-06-30 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą kaip sandorį, kuriuo kitam asmeniui perleistos nuosavybės teisės.Pažymėtina, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų priimta neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aptarti įrodymai, kurie teisiškai įvertinti ir padarytos teisingos išvados teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamą nutartį, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.