Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-684-331/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-09
Bylos Nr.: I-684-331/2017
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas: V. J. M.
Atsakovas: Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-684-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02672-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 30.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui V. J. M.,atsakovės atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

teismas priėmė nagrinėti V. J. M. 2016 m. birželio 20 d. skundo (I t., b. l. 1–10) dalį, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – ir Komisija) vykdyti savo veiklos kompetenciją – pareikalauti, kad duotų nurodymą AB „Kauno energija“ filialui „Jurbarko šilumos tinklai“ (toliau – ir Bendrovė), jog daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), skirstant butams sąskaitų eilutėse šilumą, karšto vandens temperatūrai palaikyti rodiklis neviršytų šiuo metu nustatyto normatyvo 160 kWh, kaip ir sąskaitose kaimyninių daugiabučių, pasirinkusių tą patį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

Paaiškino, kad Pastate fiksuoti šilumą butų šildymui yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-122 patvirtintas Šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas Nr. 1 (toliau – ir Metodas Nr. 1), šiluma karšto vandens ruošimui nustatoma skaičiuočių būdu. Pastate įrengus antrą (papildomą) šilumos apskaitos prietaisą, skaičiuočių būdu pradėti nustatinėti nerealiai dideli šilumos kiekiai karšto vandens ruošimui, tame tarpe ir šilumos dalis karšto vandens cirkuliacijai. Sąskaitų eilutėse „šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti“ 2011 m. gruodžio mėn. nurodyta 219,828 kWh, kai tuo tarpu Pastato 2011 m. spalio ir lapkričio mėn. sąskaitose, kaip ir kaimyninio daugiabučio, pasirinkusio tą patį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, sąskaitose dar buvo taikomas 160 kWh normatyvas. 2013 metais šilumos kiekis 1 m³ karšto vandens paruošti buvo 230,47 kWh, „gyvatukui“ – 269,51 kWh, kai vidurkis buvo 135 kWh, „gyvatukui“ – 150-160 kWh. Ši situacija buvo ištaisyta tik Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Taip pat situacija pasikeitė Pastate nuėmus šilumos apskaitos prietaisą: pirmą kartą neeilinei patikrai, antrą kartą jam sugedus. 2014 ir 2015 metų pirmaisiais ketvirčiais Pastate šilumos kiekis 1 m³ karšto vandens paruošti sudarė apie 130 kWh, „gyvatukui“ – apie 160 kWh. Tačiau gavus 2015 m. ketvirtojo ketvirčio sąskaitas paaiškėjo, kad Pastate skaičiuočių būdu vėl nustatomas nerealus šilumos kiekis 1 m³ karšto vandens paruošti, t. y. 172,35 kWh, „gyvatukui“ – 191,95 kWh.

Šalies argumentai

Dėl susidariusios situacijos pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. su prašymu kreipėsi į AB „Kauno energija“ filialą „Jurbarko šilumos tinklai“. Į šį prašymą Bendrovė atsakė, kad Pastato šilumos apskaitos prietaisui valstybinė metrologinė patikra buvo atlikta 2015 m. birželio 18 d. Pastato sunaudotas šilumos kiekis šildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti paskirstomas pagal Komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kurį pasirinko Pastato butų savininkai. Tokiu atsakymu Bendrovė pareiškėjo keliamo klausimo neišsprendė. Komisija 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-888 pareiškėjo 2016 metų prašymo taip pat neišnagrinėjo. Komisijos specialistai minėtame rašte supainiojo šilumos karšto vandens ruošimui skaičiuočių būdu klaidingai nustatomo kiekio, nurodyto 2016 metų prašymuose, sąvokas su skaičiuočių būdu jau nustatyto šilumos kiekio, paskirstymo apmokėjimui, nurodyto 2015 metų prašymuose, sąvokomis.

Pagal Metodo Nr. 1 varianto IV.C 14.2.1 punktą, skaičiuočių būdu šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio, nustatomo pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, atėmus šilumos kiekį šildymui, nustatytą pagal įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Pagal Metodo Nr. 1 varianto IV.C 14.3 punktą šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai apskaičiuojamas įvertinus šilumą deklaruoto karšto vandens pašildymui. Tokiu būdu susidaro sunaudotos šilumos vandens pašildymui pagal sąskaitų eilutes „geriamas vanduo karštam vandeniui ruošti“ ir sunaudotos šilumos pagal sąskaitų eilutes „deklaruotas karšto vandens kiekis“ skirtumas. Šis skirtumas išdalijamas apmokėti ir sąžiningai karštą vandenį deklaravusiems gyventojams. Šilumos dalis nedeklaruoto karšto vandens pašildymui, esanti dedamojoje (QPKV), perkeliama į dedamąją (QPR), pažeidžiant Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) II dalies 5 ir 6 punktų nuostatas. Taip pat pažeidžiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos, kadangi sąžiningai deklaravusieji karštą vandenį asmenys yra priversti kredituoti nesąžiningai deklaravusius.

Pastate, butų gyventojams neprašant, buvo atlikta karšto vandens tiekimo sistemos inventorizacija ir šiluma karšto vandens cirkuliacijai paskirstyta butams pagal skirstymo koeficientus. Tokiu būdu buvo pažeista žmonių valia pasirinkti apmokėjimo už paslaugas būdą. 2010 m. pradėtas nagrinėti šilumos su nedeklaruotu karštu vandeniu paskirstymo apmokėjimo klausimas galėjo būti išspręstas dar 2011 metais, Komisijai 2011 m. balandžio 14 d. raštu Nr. R2-702 teikiant atsakymą į pareiškėjo klausimus. Tačiau minėtas klausimas nebuvo išspręstas ir ginčo situacija tik komplikavosi.

Pagal Metodo Nr. 1 variantą IV.C-K14 būtų išsprendžiamas ne tik šilumos su nedeklaruotu karšto vandens paskirstymu klausimas, bet ir būtų eliminuojami įstatymų pažeidimai. Tačiau Komisija nepagrįstai nederino Metodo Nr. 1 varianto IV.C-K14, dėl ko buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi Pastate, vieninteliame Jurbarko mieste, įrengus nuosekliu būdu papildomą šilumos apskaitos prietaisą ir pradėjus skaičiuotėmis nustatinėti šilumos kiekius karšto vandens ruošimui, Pastato butų gyventojai jaučiasi diskriminuojami, pažeidžiamos Metodikos I dalies 3 punkto nuostatos. Paskirstant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai Pastate turėtų būti taikomas, kaip ir kaimyniniame daugiabutyje, pasirinkusiame tą patį aprūpinimo karštu vandeniu būdą, toks šilumos kiekio apskaičiavimas, kai sąskaitų eilutėse „šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti“ yra neviršijamas 160 kWh normatyvas. Toks skaičiavimas būtų palankus silpnesniajai šaliai – Pastato karšto vandens vartotojams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

A. V. kainų ir energetikos kontrolės komisija nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 60–66) paaiškino, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Komisija privalo įpareigoti Bendrovę taikyti minėto dydžio cirkuliacijos normatyvą. Pareiškėjo norimų sprendimų dėl Pastate taikomo cirkuliacijos dydžio priėmimas nėra galimas, nes pareiškėjo norimi sprendimai prieštarauja įstatymų nuostatoms.

Komisija, vykdydama licencijuojamos veiklos šilumos ūkyje priežiūros ir kontrolės funkcijas, nustačiusi licencijuojamo ūkio subjekto pažeidimus atliekant šilumos energijos paskirstymą daugiabučiame name priima sprendimą ir įpareigoja licencijuojamos veiklos reikalavimus pažeidusį ūkio subjektą pašalinti pažeidimus. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus bei nenustačiusi Bendrovės pažeidimų, atliekant šilumos paskirstymą Pastate, Komisija pagrįstai pareiškėjui pateikė paaiškinimus dėl Pastate atliekamo šilumos paskirstymo ir nurodė priežastis, vadovaudamasi kuriomis Komisija neturi teisinio pagrindo įpareigoti Bendrovę skaičiuojant šilumos kiekį cirkuliacijai visiems Pastato butams taikyti ne didesnį kaip 160 KWh/butui cirkuliacijos normatyvą. Komisijai nenustačius pažeidimo Bendrovei atliekant šilumos paskirstymą Pastate, Komisija pagrįstai neskyrė Bendrovei įpareigojimo taikyti ne didesnį, kaip 160 kWh/butui cirkuliacijos normatyvą Pastato butų atžvilgiu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde pakartotinai išreiškia savo ilgalaikę poziciją, grindžiamą subjektyvia pareiškėjo interpretacija dėl minėto cirkuliacijos dydžio nustatymo ir šilumos paskirstymo daugiabučio namo vartotojams principų. Atsakovė, remdamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi nurodo, kad visas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu apskaitytas šilumos kiekis kartu su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotu šilumos kiekiu vartotojams gali būti priskiriamas šiais atvejais: 1) kai daugiabučio namo gyventojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo; 2) kai karšto vandens tiekėjas sutvarkė karšto vandens apskaitą daugiabučiame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo gyventojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu su karšto vandens tiekėju ir pastarasis neįvykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos sutvarkyti karšto vandens apskaitą daugiabučiame name, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis daugiabučio namo gyventojams negali būti priskirtas apmokėti.

Pareiškėjui šiluma paskirstoma pagal Metodą Nr. 1 (Pastate taikomas Metodo Nr. 1 C variantas). Metodo Nr. 1 specifika lemia tai, kad vadovaujantis minėtu šilumos paskirstymo metodu šildymo sezono metu yra galimybė nustatyti tikslų pastate suvartotą šilumos kiekį karštam vandeniui (pastate suvartotų šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti ir šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti sumą). Metodo Nr. 1 C variantas taikomas, kai pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Kai pastate šilumai paskirstyti taikomas Metodas Nr. 1, apskaičiuojant šilumos kiekį cirkuliacijai nėra galimybės taikyti normatyvinį cirkuliacijos dydį, kadangi vartotojai arba permokės už pastate suvartotą šilumos kiekį, arba neapmokės už visą pastate suvartotą šilumos kiekį. Tenkinus pareiškėjo prašymą visiems pastato vartotojams taikyti vienodą cirkuliacijos normatyvą, kuris neturėtų viršyti 160 kWh/butui, visas Pastate suvartotas šilumos kiekis nebūtų paskirstomas arba būtų paskirstomas pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis nustatytą šilumos kiekį viršijantis šilumos kiekis ir Šilumos ūkio įstatyme bei Metode Nr. 1 C variante įtvirtintas teisinis reglamentavimas būtų pažeistas.

Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymuose pateiktus klausimus, išdėstytus argumentus, pagal kompetenciją išnagrinėjo prašymus ir pareiškėjui pateikė atsakymą 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-888. Aplinkybė, kad Komisija nepakartojo pareiškėjui ankstesniuose raštuose nurodytos tam tikros informacijos, nesuteikia pagrindo teigti, jog Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. vasario 1 d. prašymą ir 2016 m. kovo 16 d. prašymą.

Atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį paaiškino, kad tais atvejais, kai daugiabučių namų karšto vandens vartotojai neruošia individualiai, o apsirūpina juo centralizuotai, yra galimi du apsirūpinimo karštu vandeniu būdai – su karšto vandens tiekėjo dalyvavimu (1-asis būdas) ir be jo (2-asis būdas). Tuo atveju, jeigu gyventojai pasirenka 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas organizuoja karšto vandens, kaip galutinio produkto, pristatymą ir pardavimą vartotojams: perka geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, įrengia ir prižiūri karšto vandens apskaitos prietaisus, pateikia vartotojams sąskaitas už karštą vandenį. Vartotojams apsirūpinant karštu vandeniu 1-uoju būdu, jiems taikoma karšto vandens kaina. Pastato gyventojams nusprendus pasirinkti 2ąjį būdą, visos paslaugos perkamos atskirai – geriamasis vanduo iš geriamojo vandens tiekėjo, šiluma jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo, samdomas santechnikas skaitikliams įrengti, mokama už jų priežiūrą ir kt. Tai reiškia, kad vartotojams pasirinkus apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu, už perkamą šilumą karštam vandeniu paruošti bus mokama šilumos kaina, o už geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti – geriamojo vandens kaina.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės reikalauti, kad Komisija įpareigotų Bendrovę, apskaičiuojant ginčo Pastato vartotojų suvartotus šilumos kiekius cirkuliacijai, taikyti ne didesnį kaip 160 kWh/butui normatyvą.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. kovo 16 d. prašymais, Energetikos ministerijos 2016 m. vasario 5 d. raštu Nr. (19.3-19)3-269 ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. 4-716 persiųstais Komisijai prašymais kreipėsi dėl daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartoto šilumos kiekio karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti teisingo apskaičiavimo ir paskirstymo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau – Įstatymas), Šilumos ūkio įstatymas ir kiti teisės aktai.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-888 (II t., b. l. 91–93) informavo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie šilumos paskirstymo skaičiavimų metodiką, apie atsakovės atliktą Bendrovės skaičiavimų tyrimą ir tai, jog šio tyrimo metu pažeidimai nebuvo nustatyti. Gavusi minėtus pareiškėjo prašymus dėl ginčo Pastate suvartoto šilumos kiekio karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti teisingo apskaičiavimo ir paskirstymo, Komisija patikrino Bendrovės 2015 m. gruodžio mėn., 2016 m. sausio ir vasario mėn. Pastate atliktus šilumos paskirstymo skaičiavimus ir pažeidimų nenustatė (II t., b. l. 91–93).

Kaip matyti iš skundo teismui turinio, pareiškėjas nesutinka su Bendrovės atliktais skaičiavimais, kurių teisingumą konstatavo Komisija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-797-525/2016 (I t., b. l. 45–47) konstatavo, kad ne Komisijos 2016 m. kovo 29 d. raštas Nr. R2-(ŠP)-888, bet Komisijos tyrimo rezultatus fiksuojantis aktas laikytinas pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis skundė Komisijos tyrimo rezultatus fiksuojantį aktą, ar kad šis aktas būtų panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas teismui teigia, kad Bendrovė ginčo Pastate netinkamai atlieka skaičiavimus, kad Pastatui turėtų būti taikomas ne didesnis kaip 160 kWh/butui normatyvas.

Atsakovė su pareiškėjo teiginiais nesutinka, teigia, kad Komisija neturi teisinio pagrindo įpareigoti Bendrovę skaičiuojant šilumos kiekį cirkuliacijai visiems Pastato butams taikyti ne didesnį kaip 160 kWh/butui cirkuliacijos normatyvą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas su pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes Įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Komisija: tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas (2 punktas); prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus (3 punktas); kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai (4 punktas); išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą (8 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų (17 punktas).

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių (toliau – ir Metodų rengimo taisyklės) 19 punkte nustatyta, kad paskirstymo metodų vykdymą kontroliuoja ir prižiūri Komisija bei kitos valstybės institucijos pagal kompetenciją.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. O3-95 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento 83 punkte nustatyta, kad Komisija, posėdžiuose spręsdama savo kompetencijai priskirtus klausimus, priima sprendimus, kurie įforminami nutarimais.

2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo Nr. X-1329 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2009 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.

Nustatyta, kad ginčo Pastato šiluminiame punkte yra sumontuoti du nuosekliai įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai: pirmas apskaito Pastate suvartotą šilumą šildymui, vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūrai palaikyti, antras fiksuoja Pastate suvartotą šilumą šildymui (b. l. 64–65). Todėl atsižvelgiant į Pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, Pastate taikomas Metodo Nr. 1 C variantas, patvirtintas Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-122.

Pagal Metodo Nr. 1 14 punktą, visų vartotojų pastate suvartoti šilumos kiekiai nustatomi: šildymui (QPŠ) – pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos šildymui apskaitos prietaiso rodmenis (QPŠ metr): QPŠ = QPŠ metr (14.1 punktas); šildymo sezono metu – skaičiuotinas šilumos kiekis karštam vandeniui (QPKvR skaič) apskaičiuojamas iš viso pastate suvartoto šilumos kiekio, nustatyto pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (QP metr), atėmus šilumos kiekį šildymui, nustatytą pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis (QPŠ metr): QPKvR skaič = QP metr – QPŠ metr (14.2.1 punktas); šilumos kiekio karštam vandeniui dalis – karšto vandens cirkuliacijai tenkantis šilumos kiekis (QPR) pastate apskaičiuojamas šildymo sezono metu – iš šilumos kiekio (QPKvR skaič), nustatyto pagal šio metodo 14.2.1 punktą, atėmus šilumos kiekį šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv), nustatytą pagal šio metodo 14.3 punktą: QPR = QPKvR skaič – QPKv (14.4.1 punktas). Pagal Metodo Nr. 1 17 punktą butams ir (ar) kitoms patalpoms priskiriamas šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai (QBR) apskaičiuojamas pagal šio paskirstymo metodo 14.4.1 arba 14.4.2 punktą apskaičiuotą šilumos kiekį cirkuliacijai pastate (QPR) dalijant iš butų skaičiaus (n), kuriuose įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema. Pagal šią metodiką priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai turi būti mažesnis arba lygus nustatytam šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvui: QBR = QPR / n ? qBR norm. Kai butuose įrengta nevienoda karšto vandens tiekimo sistema, taikomas svertinis skaičiavimo būdas.

Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad tenkinus pareiškėjo prašymą visiems pastato vartotojams taikyti vienodą cirkuliacijos normatyvą, kuris neturėtų viršyti 160 kWh/butui, būtų pažeistas Šilumos ūkio įstatyme ir Metodo Nr. 1 C variante įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kadangi visas Pastate suvartotas šilumos kiekis nebūtų paskirstomas arba būtų paskirstomas pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis nustatytą šilumos kiekį viršijantis šilumos kiekis. Todėl teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad šiluma, suvartota su nedeklaruotu karštu vandeniu negali būti paskirstoma pastato vartotojams, kuriems nepriklausomai nuo butuose įrengtos karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistemos, turėtų būti taikomas ne didesnis kaip 160 kWh cirkuliacijos normatyvas butui.

Šilumos kiekio cirkuliacijai dydis priklauso nuo cirkuliacinės sistemos konstrukcijos (nuo to, kiek bute įrengta cirkuliacinių vamzdynų, nuo to, ar bute įrengtas vonios šildytuvas), o ne tik nuo pastate taikomo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad ginčo Pastatui turėtų būti taikomas tas pats normatyvas 160 kWh, kadangi jis taikomas kaimyniniame daugiabutyje, pasirinkusiame tą patį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas šioje byloje, nesutikdamas su Bendrovės atliekamais skaičiavimais, teigia, kad įstatymų pažeidimai būtų eliminuojami pritaikius Metodo Nr. 1 variantą IV.C-K14, kurio nepagrįstai nederino Komisija.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d. kėlė ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl įpareigojimo Komisiją suderinti Metodo Nr. 1 variantą IV.C-K14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu jo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Komisiją suderinti Metodo Nr. 1 variantą IV.C-K14 atmetė kaip nepagrįstą, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pastato butų savininkai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priėmė sprendimą pritarti pareiškėjo siūlomam šildymo metodui ir nėra duomenų apie butų savininkų įgaliojimus, suteiktus pareiškėjui atstovauti jiems sprendžiant šildymo metodo derinimo klausimus.

Pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. teismo posėdyje pateikė teismui 2017 m. sausio 18 d. protokolą Nr. 18/14 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas“, kuriame nurodyta, kad 13 iš 40 butų ir kitų patalpų savininkai nutarė pritarti Pastate taikyti Metodo Nr. 1 variantą IV.C-K14 gyventojams skirstant šilumą šildymui ir karštam vandeniui ruošti ir prašyti Komisijos derinti šį metodą.

Metodų rengimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad kai pastate yra daugiau nei vienas šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus Paskirstymo metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Metodų rengimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodžius šalių pagal individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse, laikantis tokių nuostatų, kad: 18.1. paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka; 18.2. pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus, jeigu šalys nesutarė kitaip; 18.3. šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu pateikia prašymą tiekėjui dėl paskirstymo metodo pasirinkimo (pakeitimo), jeigu tai nesusiję su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis; 18.4. šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas turi teisę atidėti kito paskirstymo metodo taikymą, kol bus surinkta ir apdorota papildoma informacija arba įrengti reikalingi matavimo prietaisai, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu šalys nesutarė kitaip.

Taigi pagal nurodytas Metodų rengimo taisyklių nuostatas, pareiškėjo teismui pateiktas 2017 m. sausio 18 d. protokolas Nr. 18/14 dėl šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodo parinkimo ir derinimo turėtų būti teikiamas Komisijai, o ne teismui. Tik Komisijai nurodytomis teisės aktų nuostatomis suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodo derinimo. Tuo atveju, jei Komisija priimtų pareiškėjui nepalankų sprendimą dėl siūlomo šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodo derinimo, pareiškėjas galėtų kelti naują ginčą teisme.

Taigi įvertinus teisės aktų nuostatas, faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių Komisijos tyrimo rezultatus fiksuojančio akto nuginčijimą, Komisijai nenustačius pažeidimo Bendrovei atliekant šilumos paskirstymą Pastate, Komisija pagrįstai neskyrė Bendrovei įpareigojimo taikyti ne didesnį, kaip 160 kWh/butui cirkuliacijos normatyvą Pastato butų atžvilgiu.

Teismas, atsižvelgdamas į skunde išdėstytus argumentus, laiko, kad pareiškėjo pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti. Komisija nuosekliai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, neskirdama Bendrovei pareiškėjo prašomo įpareigojimo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas buvo informuotas apie šilumos paskirstymo skaičiavimų metodiką Komisijos 2016 m. kovo 29 d. rašte Nr. R2-(ŠP)-888 „Dėl V. M. prašymo nagrinėjimo“ (II t., b. l. 91–93).

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Komisija tinkamai vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, neskirdama Bendrovei įpareigojimo taikyti ne didesnį, kaip 160 kWh/butui cirkuliacijos normatyvą Pastato butų atžvilgiu, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo Vytauto J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska