Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-05-18 nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-05-25 teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. skundas institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau - ir Institucija) dėl 2009-05-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto – inspektoriaus Gedimino Petrušino nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 957630, kurioje jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnį - 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, pakeitimo. Prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą baudą, nes: dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi; pažeidimu nesukėlė pavojingų ar žalingų pasekmių; teisė vairuoti reikalinga ir darbe, ir susisiekti su mokymo įstaiga. Nurodo, kad netekęs darbo negalės susimokėti už studijas, nuomoti būsto (b.l. 4).

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai. Į bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir Institucijos atstovas neatvyko.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, minėtiems subjektams nedalyvaujat (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis, 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad B. M. 2009-05-09 15.28 val. Kretingos m., Briedžio g., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimus, kai ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą – taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje (b.l 5,616-18).

2009-05-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto – inspektoriaus Gedimino Petrušino nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 957630 B. M. paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 5,17). Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, nustatė ir atsižvelgė į B. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei įvertino aplinkybę – pakartotinai per metus B. M. padarė tos pačios rūšies pažeidimą, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Skirta administracinė nuobauda atitinka sankcijos už šį pažeidimą vidurkį (ATPK 30² straipsnis). B. M. kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 6, ), Institucijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 18), kitais bylos duomenimis.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Iš skundo motyvų darytina išvada, kad iš esmės B. M. nori anksčiau atgauti teisę vairuoti transporto priemones, nes teisės jam reikalingos darbe, susisiekti su mokymo įstaiga. Skunde nurodyta aplinkybė, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, vertinama kaip reakcija, susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens noru greičiau atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Be to, ši aplinkybė Institucijos jau įvertinta skiriant B. M. administracinę nuobaudą ir teismo pakartotinai nevertintina. Aplinkybė, jog B. M. teisė vairuoti transporto priemones susijusi su darbu, laikytina nepagrįsta, nes iš darbo sutarties (b.l. 10-12) 1.2. punkto matyti, kad jis (duomenys neskelbtini)dirba šaltkalviu - montuotoju ir jokių kitų funkcijų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, su darbdaviu nėra sutarta. Kelių eismo taisyklių pažeidimų suvestinė leidžia daryti išvadą, kad B. M. yra nedrausmingas vairuotojas, anksčiau jam taikytos administracinės nuobaudos (piniginės baudos) nepasiekė LR ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų (b.l. 20-21).

Kritiškai vertinami skundo argumentai, kad pažeidimu B. M. nesukėlė pavojingų ar žalingų pasekmių, nes pažeidimo pobūdis akivaizdžiai tam prieštarauja. Pažymėtina, kad važiavimo per geležinkelio pervažas tvarka nustatyta KET XIX dalyje. Taigi, važiavimo per geležinkelio pervažas tvarkos atskiras detalizavimas KET parodo šiai tvarkai taikomų reikalavimų specifiką. Tai, kad šiuo atveju nekilo pavojingų ir (ar) žalingų pasekmių ir (ar) nebuvo padaryta reali žala kitiems asmenims ir (ar) jų turtui, negali būti kriterijai, kuriais paskiroji administracinė nuobauda būtų švelninama.

Analizuojant ir vertinant pažeidimo pobūdį, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas pažeidimo padarymo aplinkybes, laikytina, kad B. M. pažeidimą padarė tyčia, t.y. suprato, kad važiuoja per geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, numatė galimas tokio veikimo pasekmes ir, nors nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau minėta, darytina išvada, kad tik ginčijamos administracinės nuobaudos įvykdymas B. M. bus reali priemonė įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Minėti B. M. skundo motyvai nėra kriterijai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir (ar) mažinti paskirtosios baudos. Akcentuotina, kad aplinkybė dėl darbo, iš kurio gaunamos pajamas, savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos tikslas - tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu ar išlaikymu.

Vertinant B. M. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų švelninti Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis).

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu konstatuotina, kad B. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 125 straipsnį patrauktas teisėtai ir pagrįstai, kadangi jo veikoje yra ATPK 125 straipsnyje numatyta sudėtis, nes jis padarė KET pažeidimą, numatytą 175 punkte.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.