- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-156-417-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00058-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-417/2012
Teisėjas V. Jurjonas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2., 1.2.14.1.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams. Remiantis BK 75 str. 1 d.–3 d. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Iš D. K. M. G. naudai priteisti 6179 Lt turtinei žalai bei 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. vasario 2 d., apie 4 val., duomenys neskelbtini, veikdamas grupe su asmenimis, kuriems tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, iš R. K. priklausančio gyvenamojo namo kiemo pasikėsino pagrobti M. G. priklausantį 6100 litų vertės sniego motociklą „Ski-doo Legend 500“ ir individualiai M. G. įmonei priklausantį 7100 litų vertės sniego motociklą „Polaris RMK“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas kitų asmenų ir sulaikytas.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. K. gynėjas advokatas M. K. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir D. K. priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas vadovavosi nukentėjusiojo M. G., liudytojų R. K., S. D., V. P. bei R. R. parodymais, nepaisydamas tarp jų egzistuojančių akivaizdžių prieštaravimų ir nesutapimų, nepaisydamas to, kad šių asmenų parodymai buvo pakeisti ikiteisminio tyrimo metu, nesistengdamas pagal baudžiamojo proceso nustatytas taisykles nustatyti objektyvią tiesą byloje. Nagrinėjamu atveju liko nepašalinti prieštaravimai tarp parodymų, kuriuos davė liudytojai ir pats nukentėjusysis M. G.. Nepatikrintos liudytojų ir nukentėjusiojo skambučių išklotinės, dėl ko nėra nustatyta tiksli 2010-02-02 įvykių seka, mat minėtų asmenų parodymai, nurodant įvykio laiką, yra skirtingi. Nebuvo pavesta atlikti parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, siekiant nustatyti, kaip buvo sekama pėdsakais. Nesiaiškinta, kodėl tyrimo metu nebuvo užfiksuoti neva apelianto palikti pėdsakai sniege, kodėl nebuvo paimtas apelianto pėdsakas lyginamajam tyrimui, kodėl nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių nebuvo panaudotas tarnybinis šuo, siekiant nustatyti, ar nukentėjusiojo nurodyti neva apelianto palikti pėdsakai iš tiesų buvo palikti jo, ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas minėtų ikiteisminio tyrimo trūkumų neištaisė, todėl visiškai nepagrįstai nusprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia D. K. kaltę dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme. Teismo posėdžio metu šie asmenys iš esmės pasiliko prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, maža to, R. R. patikslino, kad įtartiną vaikiną sulaikė apie 7. 30 val. ryto, po to jis buvo perduotas policijai. Gynėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad skiriasi ne tik visų šių asmenų parodymai dėl sniego motociklų suradimo aplinkybių, bet ir nėra aiškus tikslus apelianto sulaikymo laikas. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausiami asmenys patvirtino, kad tą naktį vis dėlto snigo, todėl net ir liudytojų parodymai apie tai, kad apelianto rūbai buvo sniegini, neduoda pagrindo besąlygiškai teigti, jog D. K. prisidėjo prie nusikalstamos veikos.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis M. G. pateiktame atsiliepime į nuteistojo D. K. gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą nurodo, jog mano, kad Šilutės rajono apylinkės teismo apkaltinamasis 2011-11-30 nuosprendis, kuriuo D. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., yra teisingas, pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, tad jo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo. Nes byloje yra surinkta pakankamai D. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų, jis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra pripažintas pagrįstai, todėl D. K. nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai, nes nusikaltimu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ji yra įrodyta.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. gynėjo advokato M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog D. K. pasikėsino padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. Šių motyvų apelianto skundo argumentai nepaneigia.
Nuteistojo D. K. gynėjas pateiktame apeliaciniame skunde itin didelį dėmesį skiria nukentėjusiojo M. G., liudytojų R. K., D. A., V. P., S. D., R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, o būtent apie aplinkybes, kaip pastarieji vieni kitiems pranešė apie padarytą sniego motociklų vagystę, kur konkrečiai susitiko, kada buvo sulaikytas D. K..
Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija pati savaime netampa įrodymu byloje, nes duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti faktiniai duomenys laikytini įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys vertintini kaip visuma, ir nė vienas iš šių duomenų nėra reikšmingesni prieš kitus surinktus duomenis. Nagrinėjamuoju atveju, nors minėtieji proceso dalyviai šiek tiek netiksliai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau jas patikslino vėlesnėse apklausose, bei iš esmės analogiškus parodymus davė teisiamojo posėdžio metu. Šie apeliantų paminėtieji netikslumai nevertintini kaip aplinkybės, rodančios, kad šie parodymai yra prieštaringi. Tai, kad papildomose apklausose buvo išsamiau nurodomos, patikslinamos tam tikros aplinkybės, visiškai paaiškinama tuo, jog nukentėjusysis bei D. K. ir kitų asmenų sulaikyme dalyvavę asmenys pirmąkart buvo apklausti praėjus vos kelioms valandoms po nusikaltimo. Todėl akivaizdu, kad emocijos, susijaudinimas turėjo įtakos ir duodamų parodymų tikslumui. Tačiau pažymėtina ir tai, kad pastarieji netikslumai nėra kardinaliai prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, byloje esantiems duomenimis, kad duotų realų pagrindą manyti, jog nukentėjusieji bei paminėtieji liudytojai duoda melagingus parodymus dėl 2010-02-02 nakties įvykio.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų teismui manyti, kad M. G. ir jo aplinkos žmonės – liudytojai R. K., D. A., V. P., S. D. ir R. R. būtų suinteresuoti pakenkti D. K., todėl jį nepagrįstai apkalba. Kad iki 2010-02-02 šie asmenys nebuvo pažįstami, nurodo tiek nukentėjusysis bei liudytojai R. K., D. A., V. P., S. D. ir R. R., šios aplinkybės neneigia ir pats D. K., nurodydamas, kad Rusnėje įvykio naktį jis buvo pirmąkart. Todėl abejoti nukentėjusiojo M. G., liudytojų R. K., D. A., V. P., S. D., R. R. parodymais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, jie atitinka faktines bylos aplinkybes.
Tuo tarpu vertinant paties nuteistojo D. K. parodymus, o būtent apie jo atvykimo į duomenys neskelbtini prieigas tikslus ir siekius bei jo santykius su A. B., kuriam ikiteisminis tyrimas dėl 2010-02-02 naktį pagrobtojo antrojo sniego motociklo išskirtas į atskirą tyrimą (A. B. ir kitam įtariamajam S. R. šiuo metu paskelbta paieška), teisėjų kolegija mano, jog nuteistasis D. K., norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekia suklaidinti teismą, subjektyviai interpretuodamas aplinkybes.
Jau vien tai, kad nuteistasis D. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog į Rusnę jį atvežė tik iš matymo pažįstamas vaikinas, vardu T., kurio nei pavardės, nei tikslaus adreso, nei telefono numerio neturi ir nežino, nors tariamas T. paties D. K. mobiliojo telefono numerį turėjo, prieštarauja elementariai logikai. Taip pat, kaip ir D. K. paaiškinimas, jog įvykio naktį konkrečiai nežinojo, kur važiuos su T., o tik vykdė jo nurodymą – šiltai apsirengti ir išeiti į kiemą. Tuo tarpu važiuojant nuo duomenys neskelbtini (D. K. gyvenamoji vieta) iki duomenys neskelbtini, apie 70 km (http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526), su T. nekalbėjo, o tik iš jo sužinojo, kad paliktas tam tikroje vietoje turės pažiūrėti netvarkingą mašiną. Šiuo atveju akivaizdu, kad jei D. K. nebūtų suvokęs, kas vyksta iš tikrųjų, vargu ar antrą valandą nakties tik iš matymo pažįstamo vaikino skambutis su išvardytais nurodymais dėl aprangos nebūtų sukėlęs pagrįstų klausimų pačiam D. K. ir šis naiviai tik būtų paklusęs T. nurodymams. Galiausiai lieka nepaaiškinama, kokių tikslų vedinas D. K. turėjo rūpintis mažai pažįstamo asmens – T. – interesais bei reikalais.
Įvertintina ir tai, kad, nors D. K. teigia važiavęs su T., kad „pažiūrėti netvarkingos mašinos“, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių jis buvo paliktas laukuose tupėti krūmuose ir kodėl jam buvo paliepta šiek tiek pabuvus ir nesulaukus, kada bus atvežtas mobilusis telefonas, eiti stotelės link. Nors, kaip nurodė pats D. K., anksčiau įvykio vietos apylinkėse – duomenys neskelbtini – jam nėra tekę būti, šių vietų jis nepažinojo. Taip pat vargu ar logiška, jog mobilusis telefonas yra ta priemonė, įrankis, kuris būtų reikalingas „pažiūrėti netvarkingą mašiną“, dėl ko tariamai iš duomenys neskelbtini buvo atvežtas D. K., antrą valandą nakties tik menkai pažįstamo asmens.
Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad D. K. tariamo T. buvo atvežtas būtent į tą vietą, netoli kurios buvo rastas vienas iš pagrobtųjų motociklų. Jog būtent pėdsakai iš D. K. sulaikymo vietos vedė link pagrobtojo motociklo. Asmenys, matę nuvažiuojančius motociklus, vieno iš jų vairuotoją įsidėmėjo dėl jo dėvėto šviesaus galvos apdangalo – kepurės ar tai gaubto, ir būtent su tokiu – šviesiu – galvos apdangalu – kepure – šalia įvykio vietos buvo sulaikytas ir D. K. Tuo tarpu D. K. rūbai buvo pasidengę sniegu būtent taip, kaip būdinga asmeniui, važiavusiam sniego motociklu. Tuo tarpu D. K. parodymai, jog vasario mėn., naktį, jis buvo atsigulęs ant sniego lyg pailsėti, nes pavargo laukdamas atvežamo mobiliojo telefono, nors, kaip pats teigia, palaukė tik pusvalandį, kai ėjo stotelės link, vertintini kaip akivaizdžiai prieštaraujantys sveikai logikai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad antruoju pavogtuoju motociklu, kaip įtariama, važiavo A. B., kurį D. K. įvardijo kaip pažįstamą sportininką, tačiau Tauragės rajono apylinkės teisme 2010 m. rugsėjo 24 d. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, Nr. 1-217-367/2010 (Teismų informacinė sistema „LITEKO“), tiek A. B., tiek D. K. vienas kitą įvardija draugais. Tad ši aplinkybė teisėjų kolegijai taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad D. K. subjektyviai interpretuodamas anksčiau analizuotas aplinkybes bei neigdamas bet kokią sąsają su kitais asmenimis, kuriems šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą tyrimą, visais įmanomais būdais siekia savaip paaiškinti nustatytas faktines aplinkybes, aiškindamas jas kaip jam nepalankiai susiklosčiusius sutapimus. Tačiau teisėjų kolegija nemano, kad D. K. atvykimas į duomenys neskelbtini, atsiradimas būtent šalia pagrobtojo motociklo nuo paties nuteistojo sustabdymo vietos iki motociklo vedantys pėdsakai, paties D. K. apsirengimas specialiai šiltais rūbais, pritaikytais važiuoti sniego motociklu, rūbų specifinis pasidengimas sniegu tėra atsitiktinai susiklosčiusios aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad baudžiamojo proceso teisės teorijoje įrodymai byloje klasifikuojami tam tikrus kriterijus. Vienas iš klasifikavimo kriterijų – pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai išskiriami į tiesioginius ir netiesioginius. Šioje byloje tiesioginiu laikytini tokie įrodymai, kuriais tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, kaip šiuo atveju nukentėjusiojo M. G., liudytojų R. K., D. A., V. P., S. D., R. R. parodymai apie jų suvoktas veikos padarymo aplinkybes. Tuo tarpu netiesioginiai įrodymai – tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Tarpiniai faktai – aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Bet kuriuo atveju būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Tad būtent anksčiau įvardytos aplinkybės – D. K. atvykimas į Rusnę, atsiradimas būtent šalia pagrobtojo motociklo, nuo paties nuteistojo iki motociklo vedantys pėdsakai, paties D. K. specialus apsirengimas, rūbų specifinis pasidengimas sniegu – laikytinos netiesioginiais įrodymais šioje byloje. Taigi būtent jie patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, taip pat sudaro vientisą sistemą D. K. kaltei pagrįsti.
Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, teisingai kvalifikuota nuteistojo veika, todėl panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir nuteistąjį D. K. išteisinti apygardos teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti.