- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- A-438-614-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Pfizer Luxembourg SARL”
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirminkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
atsakovo atstovams Indrei Ščeponienei, Kęstučiui Kadonui, Vaimirai Jakienei, Alinai Gaudutytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo ,,Pfizer Luxembourg SARL” filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ,,Pfizer Luxembourg SARL” filialo Lietuvoje skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2007 m. liepos 31 d. patikrinimo aktu Nr. 28-07-10-05 pareiškėjui apskaičiavo 96929,03 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 165640 Lt pelno mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi minėtą patikrinimo aktą ir pareiškėjo pateiktas pastabas, 2007 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 69-239 patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 96929 Lt, 03 Lt PVM ir 165640 Lt pelno mokesčio, ir skyrė 9693 Lt PVM baudą ir 16564 Lt pelno mokesčio baudą. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. S-245 (7-239/2007) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovas 2008 m. sausio 11 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-245 (7-239/2007) ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 69-239.
Paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2005-2006 m. viešoji įstaiga ,,Pirmoji kava” teikė pareiškėjui konferencijų ir seminarų organizavimo paslaugas. Nurodė, kad pareiškėjas iš viso pirko minėtų paslaugų už 165527,76 Lt. Minėtas paslaugas pareiškėjas perpardavė kaip reklamą Pfizer grupės įmonei ,,Pfizer GmbH”. Taip pat atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš UAB ,,MIA” ir UAB ,,Euro RSCG MIA” įsigijo konferencijų ir seminarų organizavimo bei maitinimo konferencijų ir seminarų metu paslaugų, kurias taip pat perpardavė kaip reklamą minėtai įmonei. Pažymėjo, kad vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, Lietuvoje faktiškai atliktos mokymų, pramogų ir pramoginių renginių organizavimo paslaugos yra PVM objektas Lietuvoje. Pagal PVM įstatymo nuostatas, paslauga yra suteikta šalies teritorijoje, jeigu paslaugos teikėjas yra įsikūręs šalies teritorijoje. Pažymėjo, kad reklama nelaikoma PVM objektu, kai Lietuvoje įsikūręs paslaugų teikėjas arba Lietuvoje esantis užsienio apmokestinamojo asmens padalinys teikia jas kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam bet kokiam asmeniui. Nurodė, kad nors pareiškėjo perparduodamos reklamos paslaugos nėra PVM objektas, tačiau šalies teritorijoje tokios suteiktos paslaugos būtų PVM apmokestinamos, todėl PVM atskaita, tenkanti minėtoms paslaugoms, galima. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, jis įsigijo ne reklamos, bet konferencijų ir seminarų organizavimo paslaugas. Pagal faktinių darbų sąmatas buvo nustatytas pareiškėjui organizuotų konferencijų ir seminarų turinys, kurį sudaro – muzikos prodiuserio paslaugos, konferencijų organizavimo paslaugos, fejerverkų išlaidos, dažasvydis kopose ir kt. Kadangi išvardintos paslaugos, atsakovo nuomone, nėra reklama, todėl pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota 29795 Lt PVM (perparduotos paslaugos, įsigytos iš VŠĮ ,,Pirmoji kava”), 11684, 45 Lt PVM (perparduotos paslaugos, įsigytos iš UAB ,,MIA”), ir 55450 Lt PVM (perparduotos paslaugos, įsigytos iš ,,Euro RSCG MIA”). Pažymėjo, kad pareiškėjas, nusipirkęs paslaugas, jas perpardavė minėtai įmonei ,,Pfizer GmbH”, tačiau perpardavimo metu paslaugų esmė nekito – jos liko konferencijų ir seminarų organizavimo paslaugomis ir netapo reklamos paslaugomis. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nedeklaravo už parduotus vaistus gautų pajamų. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas deklaruoja vykdantis tik specializuotas funkcijas, t.y. reklamą ir rinkodarą, jo struktūra faktiškai pritaikyta dalyvauti prekių tiekimo procese, o pareiškėjo struktūrinių padalinių ir atskirų darbuotojų vykdomos funkcijos gali būti apjungtos į užbaigtą komercinių ūkinių operacijų ciklą. Pareiškėjas, 2005 m. nedeklaruodamas Pfizer Grupės vaistų pardavimų, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už vaistų pardavimą gauto atlygio ir todėl, apskaičiuodamas mokesčius, į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus duomenis. Kadangi pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, todėl pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka, t.y. atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju, atsakovas gali priimti sprendimą mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą. Todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjo mokesčių bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą – 55377862 Lt realizavimo pajamų ir 1938225 Lt mokesčio bazę. Pareiškėjui, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, apskaičiuota 165640 Lt PM.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo skundą pareiškėjas ,,Pfizer Luxembourg SARL” filialas Lietuvoje prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjo veikla yra išimtinai tik Pfizer įmonių grupės Lietuvoje parduodamų vaistų reklama. Šiuo tikslu pareiškėjas nuolat vykdo įvairias reklamines akcijas, organizuoja temines konferencijas ir kitus renginius konkrečių sričių gydytojams ir organizacijų, vykdančių farmacinę veiklą, atstovams. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra sudaręs sutartį su UAB ,,Baltmeda” dėl lektorių pranešimams skaityti samdymo, pranešimai skirti skatinti įsigyti Pfizer įmonių grupės parduodamus vaistus. Papildomi reklaminių renginių akcentai (furšetai, koncertai ir pan.) neužgožia renginio pagrindinio tikslo, todėl atsakovas nepagrįstai reklaminius renginius ir su jais susijusias paslaugas laiko savarankiškomis paslaugomis. Nurodė, kad pramoginė konferencijų ir renginių dalis, taip pat ir maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos neturi savarankiško tikslo. Šios papildomos paslaugos yra skirtos tik tam, kad pagrindinė paslauga taptų patrauklesnė vartotojui. Nurodė, kad kadangi pareiškėjas yra ne Lietuvos, o užsienio vieneto dalis, todėl nustatant pareiškėjo mokesčio bazę reikia taikyti tas Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, kurios yra skirtos užsienio vieneto pelno mokesčio bazei Lietuvoje nustatyti. Užsienio vieneto mokesčio bazė Lietuvoje yra tik tos užsienio vieneto uždirbtos pajamos, kurios yra gautos už veiklą, vykdomą per nuolatinę buveinę Lietuvos teritorijoje. Pareiškėjas yra „Pfizer Luxembourg SARL“ nuolatinė buveinė Lietuvoje, todėl nuolatinės buveinės apmokestinamosios pajamos yra tik tos, kurias uždirba „Pfizer Luxembourg SARL“ už veiklą, vykdomą Lietuvos teritorijoje. Apskaičiuojant Lietuvos nuolatinės buveinės apmokestinamąsias pajamas, šioms pajamoms gali būti priskiriamos tik pajamos, uždirbtos už vykdomą Pfizer vaistinių produktų reklamą Lietuvoje. Akcentavo, kad „Pfizer Luxembou SARL“ sutarčių su Lietuvos didmenininkais dėl vaistų tiekimo Lietuvos rinkai nėra sudariusi, vaistų pardavimo Lietuvoje pajamų neuždirba, todėl ir priskirti jų savo nuolatinei buveinei Lietuvoje negali. Atsakovas, siekdamas apmokestinti pajamas, kurių „Pfizer Luxembourg SARL“ iš viso nėra gavusi, pažeidžia per daugelį metų susiklosčiusią tarptautinio apmokestinimo praktiką. Pastebėjo, jog atsakovas savo veiksmais sudaro sąlygas dvigubam pajamų apmokestinimui atsirasti. Pfizer įmonių grupės gaminamus vaistus Lietuvos didmenininkams tiekė ir atlygį gavo JAV vienetas „Pfizer H.C.P. Corporation“, ši įmonė privalėjo deklaruoti gautas vaistų pajamas ir sumokėti pelno mokestį šalyje, kurioje yra jos buveinė, tai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsakovas, priimdamas sprendimą apmokestinti vaistų pardavimo pajamas Lietuvoje, pajamas apmokestino antrą kartą. Lietuva yra pasirašiusi bei ratifikavusi Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, todėl ši sutartis turi būti taikoma sprendžiant Lietuvos ir JAV ūkio subjektų apmokestinimo viena kitos teritorijoje klausimus. Atsakovo veiksmai, kai JAV vieneto vaistų pardavimo pajamos dar kartą apmokestinamos Lietuvoje, prieštarauja šios sutarties 7 straipsnio nuostatoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti, atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-245 (7-239/2007) bei paliko galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 69-239.
Teismas nurodė, jog atsakovas ginčija Komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir prašo palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Komisija ir atsakovas spręsdami šį mokestinį ginčą, skirtingai interpretavo ir taikė teisės aktų, susijusių su šiuo ginču, nuostatas. Komisija savo sprendime nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas teikė ne reklamos, o konferencijų ir seminarų organizavimo paslaugas ir nepagrįstai paskaičiavo pareiškėjui pridėtinės vertės mokestį ir minėto mokesčio baudą, neįrodė, kad pareiškėjas vykdė Lietuvoje didmeninę vaistų pardavimo veiklą, todėl nepagrįstai jam apskaičiavo pajamų mokestį ir pajamų mokesčio baudą. Iš pareiškėjo skundo turinio, atsakovo atsiliepimo, Komisijos sprendimo matyti, kad ginčijamas dviejų mokesčių - pridėtinės vertės mokesčio ir pajamų mokesčio apskaičiavimo ir nurodymo sumokėti į valstybės biudžetą už 2005-2006 metus klausimas. Todėl teismas pasisakė atskirai dėl kiekvieno iš šių mokesčių nustatymo ir apskaičiavimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pridėtinės vertės mokesčio teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjas vykdo reklamos veiklą. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog pareiškėjas iš VŠĮ „Pirmoj kava" įsigijo įvairių seminarų, konferencijų ir kitokių renginių organizavimo paslaugų. Iš kitos dalies sąskaitų faktūrų, išrašytų už renginius, matyti, kad dalies organizuotų renginių tikslas yra pramoginis, t. y. faktinėse darbų sąmatose nurodytos paslaugos sietinos išimtinai tik su renginio dalyvių pramoginių poreikių tenkinimu. Teismas taip pat nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kaip minėtų renginių organizavimo ir pramogų teikimo metu galėjo būti skleidžiama kryptinga informacija apie vaistinius preparatus, skatinamas vaistinių preparatų skyrimas, tiekimas, pardavimas ar vartojimas, dalyje renginių išvis nebuvo skaitomos paskaitos ar teikiama bet kokia su pareiškėjo veikla susijusi informacija. Iš byloje pateiktų įmonių UAB „MIA", UAB „Euro RSCG MIA" surašytų sąskaitų faktūrų neįmanoma nustatyti, kokio pobūdžio renginiai buvo organizuojami, todėl negalima nustatyti ir tai ar jų metu buvo teikiamos pramoginio ar reklaminio pobūdžio paslaugos. Tačiau, kaip akcentavo teismas, sąskaitos faktūros už svečių maitinimą nelaikytinos išrašytomis už reklaminio pobūdžio paslaugų suteikimą, t.y. minėtų įmonių organizuotos vakarienės neįrodo, jog tokių paslaugų suteikimu buvo skleidžiama vaistinių preparatų reklama. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas skirtingas paslaugas dirbtinai sujungė į vieną- reklamos - paslaugą, tokios paslaugos kaip koncertai, vakarienės, išvykos ir t.t. laikytinos pramoginėmis paslaugomis, kurių metu nebuvo skleidžiama reklama, todėl pramoginės organizuotų renginių dalys pagrįstai išskirtos kaip paslaugos, turinčios savarankišką tikslą. Be to, teismas sutiko su atsakovo pozicija ir tuo aspektu, kad pareiškėjo suteiktų paslaugų gavėju yra Vokietijos įmonė „Pfizer GmbH", o ne renginių dalyviai, todėl paslaugų gavėjas - Vokietijos įmonė „Pfizer GmbH" - galėjo pasirinkti kokias paslaugas ir kokia apimtimi įsigyti iš pareiškėjo. 2006 m. birželio 22 d. Farmacijos įstatymas Nr. X-709 nustato, jog mokslinių konferencijų dalyviams galima finansuoti jų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, todėl visos kitos paslaugos, kurios buvo suteiktos dalyviams negali būti laikomos reklamos paslaugomis, nes jos negali būti finansuojamos.
Dėl pelno mokesčio teismas konstatavo, kad pareiškėjas vykdė Pfizer vaistų pardavimą. Šį savo teiginį teismas grindė tuo, kad sulyginus pareiškėjo struktūrą su dviejų Lietuvoje veikiančių užsienio farmacijos įmonių grupių įmonių, vykdančių didmeninę prekybą vaistais struktūromis nustatyta, jog pareiškėjo struktūroje nėra Žmoniškųjų išteklių padalinio, vaistų sandėliavimo padalinio, vaistų paskirstymo bei tiekimo funkcijas atliekančio padalinio, visi kiti padaliniai yra analogiški. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pardavinėja vaistus Lietuvoje. Be to, pareiškėjas vykdo daug su tiesiogine veikla nesusijusių funkcijų, kurių pagrindinis tikslas - suinteresuotumas vaistų pardavimu, ne reklama ir ar propagavimu, kad jie būtų įsigyjami, o tiesioginių sandorių sudarymu. Teismo nuomone, aplinkybė, kad vaistų pirkėjai už vaistus moka ne pareiškėjui o kitai Pfizer įmonių grupės įmonei (JAV įmonei „Pfizer H. C.P.Corporation") neįrodo, kad vaistus faktiškai parduodavo ne pareiškėjas. Teismas pabrėžė, jog atsakovas pagrįstai apmokestino pareiškėją pritaikęs netiesioginius mokesčio bazės nustatymo metodus.. Kartu teismas pažymėjo, kad Pfizer vaistus Lietuvos didmeninės prekybos įmonėms JAV įmonė „ Pfizer H. C.P.Corporation" tiekė tik formaliai, nes ji nevykdė veiklos Lietuvoje per savo filialą ar nuolatinę buveinę, veikla buvo vykdoma per pareiškėją todėl pelno mokestis yra apskaičiuotas pagrįstai ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir Lietuvos valstybės prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams. Teismo manymu, Mokestinių ginčų komisija formaliai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į realiai rinkoje susiklosčiusią situaciją todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-3350-602/2008 ir priimti naują sprendimą- palikti galioti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-245(7-239/2007) Dėl „Pfizer Luxembourg SARL" filialo Lietuvoje 2007 m. spalio 3 d.0 skundo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ne mokesčių administratorius yra kompetentingas spręsti ar vaistų reklama atitinka farmacinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tai yra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prerogatyva. Tai, kad farmacinės veiklos subjektams yra ribojamos atskiros išlaidų rūšys, dar nereiškia, kad pačios suteiktos paslaugos nėra reklaminio pobūdžio paslaugos PVM įstatymo kontekste. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad konferencijų ir seminarų dalyvių maitinimo išlaidų nedraudžia apmokėti farmacinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime ir maitinimo paslaugos yra priskirtos prie nereklaminio pobūdžio paslaugų.
2. Teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tarptautinio apmokestinimo principus, kuriais remiantis yra apmokestinamos užsienio vienetų pajamos bei neatsižvelgė į tai, kad šis mokestinis ginčas privalo būti vertinamas ne vien tik nacionalinių teisės aktų kontekste, bet taip pat (visų pirma) Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių apmokestinimo srityje kontekste.
3. Anot pareiškėjo, administracinėje byloje šį mokestinį ginčą, kuriame buvo priimta ankstesnę pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Mefodijos Povilaitienės, teisėjos Egidijos Smalakienės (pranešėja) bei teisėjos Halinos Zaikauskaitės. Tuo tarpu mokestinį ginčą, kuriame pirmosios instancijos teismas priėmė šiuo metu skundžiamą sprendimą, išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir teisėjos pranešėjos Veslavos Ruskan, teisėjos Violetos Balčytienės bei teisėjos Mefodijos Povilaitienės. Tokiu būdu teisėja Mefodija Povilaitienė dalyvavo nagrinėjant šį mokestinį ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme abu kartus. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą išsprendžiant bylą iš esmės negali dalyvauti pakartotinai nagrinėjant tą bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ,,Pfizer Luxembourg SARL” filialo Lietuvoje ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kilo, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2007 m. liepos 31 d. patikrinimo aktu Nr. 28-07-10-05 pareiškėjui apskaičiavo 96929,03 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 165640 Lt pelno mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi minėtą patikrinimo aktą ir pareiškėjo pateiktas pastabas, 2007 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 69-239 patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 96929, 03 Lt PVM ir 165640 Lt pelno mokesčio, ir skyrė 9693 Lt PVM baudą ir 16564 Lt pelno mokesčio baudą. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. S-245 (7-239/2007) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą.Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu nurodytą Komisijos sprendimą panaikino ir paliko galioti mokesčių administratorių sprendimus (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 69-239)
Taigi nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas vyksta dėl dviejų pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų - 96929,03 Lt PVM, 9693 Lt PVM baudos bei 165640 Lt pelno mokesčio ir 16564 Lt pelno mokesčio baudos. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti byloje ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, būtina atskirai išnagrinėti kiekvienos iš pareiškėjui nurodytos sumokėti mokestinės nepriemokos rūšių (PVM ir pelno mokesčio) apskaičiavimo aplinkybes.
Dėl PVM mokesčio
Pareiškėjo patikrinimo metu nustatyta, kad jis 2005–2006 m. visas įsigytų prekių ir paslaugų bei visas kitas patirtas sąnaudas (išskyrus turto nurašymo, ateinančio laikotarpio darbutotojų darbo užmokesčio sąnaudas ir pan.) perpardavė kaip reklamą grupės įmonei „Pfizer GMBH“ (DE811115823) (kitoje Europos Sąjungos valstybėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui) su 10 proc. pelno marža. Patikrinusi pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad pareiškėjas visas grupės įmonei perparduotas Lietuvoje patirtas seminarų, konferencijų ir renginių organizavimo, svečių maitinimo seminarų, konferencijų ir renginių metu išlaidas nepagrįstai traktuoja kaip reklamos paslaugas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas minėtas paslaugas pirko iš trijų ūkio subjektų – VšĮ „Pirmoji kava“, UAB „MIA“ ir UAB „Euro RSCG MIA“. Pareiškėjas iš VšĮ „Pirmoji kava“ pirko paslaugų už 165527,76 Lt (iš jų 29795 Lt PVM), iš UAB „MIA“ už 64913,62 Lt (iš jų 11684,45 Lt PVM) ir iš UAB „Euro RSCG MIA“ už 308055,67 Lt (iš jų 55450 Lt PVM). Šioje dalyje ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl iš nurodytų įmonių įsigytų perparduotų paslaugų skirtingo traktavimo bei šių paslaugų apmokestinimo PVM. Pareiškėjo teigimu, jis perparduoda reklamos paslaugas, kurios, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, negali būti apmokestinamos PVM, tuo tarpu, atsakovo nuomone, pareiškėjas perparduoda konferencijų ir seminarų organizavimo paslaugas, apmokestinamas PVM.
2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 1 d. nustatė, jog PVM objektas – tai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. PVM įstatymo 13 straipsnyje (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 1 d.) numatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma paslaugų suteikimo vieta. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame ar 131 straipsnyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad paslauga yra suteikta šalies teritorijoje, jeigu paslaugos teikėjas yra įsikūręs šalies teritorijoje, t. y. jeigu paslaugos teikėjo buveinė (jeigu tai ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai paslauga suteikta per šalies teritorijoje įsikūrusio paslaugos teikėjo padalinį užsienio valstybėje. Kai paslaugą suteikė užsienio apmokestinamasis asmuo per savo padalinį šalies teritorijoje, taip pat laikoma, kad paslauga suteikta šalies teritorijoje. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas arba šalies teritorijoje esantis užsienio apmokestinamojo asmens padalinys šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam bet kokiam asmeniui. Minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu šioje dalyje išvardytas paslaugas ne šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas ar šalies teritorijoje įsikūręs paslaugų teikėjas per padalinį užsienio valstybėje teikia Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims (išskyrus tuos atvejus, kai paslaugos suteikiamos šių asmenų padaliniams, esantiems už šalies teritorijos ribų) arba užsienio apmokestinamųjų asmenų padaliniams, esantiems šalies teritorijoje, laikoma, kad paslaugos suteiktos šalies teritorijoje, o pagal šios dalies 6 punktą šios nuostatos taikomos ir reklamos paslaugoms.
Remiantis išdėstytomis PVM įstatymo nuostatomis, darytina išvada, jog reklama nelaikoma PVM objektu, kai Lietuvoje įsikūręs paslaugų teikėjas arba Lietuvoje esantis užsienio apmokestinamojo asmens padalinys teikia jas kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam bet kokiam asmeniui.Kita vertus, PVM įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų ir panašios paslaugos, įskaitant tokio pobūdžio renginių organizatorių paslaugas, taip pat pagalbines paslaugas, reikalingas minėtoms paslaugoms suteikti, kai šioje dalyje nurodytos paslaugos nelaikytinos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tik tais atvejais, kai jos faktiškai atliktos teritorijoje. Šios teisės normos pagrindu darytina kita išvada, jog Lietuvoje faktiškai atliktos mokymų, pramogų ir pramoginių renginių organizavimo paslaugos yra PVM objektu Lietuvoje, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos laikomos suteiktomis Lietuvoje, jeigu šių paslaugų teikėjai yra įsikūrę Lietuvoje.
Taigi siekiant nustatyti ar visos įsigytos pareiškėjo ir grupės įmonei „Pfizer GMBH“ (DE811115823) (kitoje Europos Sąjungos valstybėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui) 2005 – 2006 m. perparduotos Lietuvoje suteiktos seminarų, konferencijų ir renginių organizavimo paslaugos yra PVM objektas, būtina išsiaiškinti ar jos gali būti priskirtos reklamos paslaugoms.
Remiantis bylos medžiaga ir paties pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad PVM apmokestintų paslaugų turinys yra susijęs su organizavimu teminių konferencijų ir kitų renginių konkrečių sričių gydytojams bei organizacijų, vykdančių farmacinę veiklą, atstovams. Konferencijų ir renginių metu nurodytai asmenų grupei buvo pristatomi grupės įmonių gaminami ir parduodami vaistai, teikiama informacija apie šių vaistų efektyvumą, kontraindikacijas, dalijami reklamuojamų vaistų informaciniai lapeliai, bukletai ir kt., taip pat buvo rūpinamasi ir dalyvių komfortu – maitinimu, apgyvendinimu, ribotomis pramogomis ir pan. Pareiškėjo teigimu, visi šie papildomi renginių akcentai neužgožia pagrindinio renginio tikslo - Lietuvoje parduodamų vaistų reklamos, - todėl nėra jokio pagrindo su rinkodarinių renginių organizavimu susijusių paslaugų dirbtinai skaidyti išskiriant pramoginę dalį, taip pat renginių dalyvių maitinimą ir apgyvendinimą laikyti savarankiškomis paslaugomis.
Akcentuotina, jog šiuos klausimus (reklamos paslaugų apmokestinimą PVM), be nacionalinių teisės aktų ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu taip pat reglamentavo ir 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB „Dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo“. Aiškinant jos nuostatas šioje byloje nagrinėjamais aspektais yra suformuota atitinkama Europos Teisingumo Teismo praktika: nagrinėtose bylose C-68/92, C-69/92, C-73/92 ir C-108/00 šis teismas pažymėjo, jog reklama yra Europos Bendrijų teisės sąvoka ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse turi būti suprantama vienodai, kadangi skirtingas interpretavimas gali sąlygoti dvigubą apmokestinimą ar visišką paslaugų neapmokestinimą valstybėse narėse, t.y. reklamos paslaugų samprata nepriklauso nuo traktavimo nacionalinėje teisėje. Minėtos bylose Europos Teisingumo Teismas išaiškino, jog reklamos paslaugų samprata turi apimti bet kokią reklaminę veiklą, kurios tikslas yra informuoti visuomenę apie tam tikrus produktus ar paslaugas bei jų savybes, siekiant padidinti minėtų prekių ar paslaugų pardavimą.
Taigi vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika, reklama laikytina informacija, įvairiomis formomis (tame tarpe ir įvairių renginių metu) skleidžiama neapibrėžtam potencialių prekių (paslaugų) pirkėjų ratui (visuomenei), siekiant paskatinti įsigyti tiekiamų prekių (teikiamų paslaugų). Tuo tarpu informacija, nukreipta į konkretų, iš anksto žinomų asmenų ratą, kurie patys nėra potencialūs reklamuojamų prekių pirkėjai, bei tokios informacijos sklaidos būdai ir formos (pvz. seminarai ar pramoginio pobūdžio renginiai) negali būti laikomi reklaminiais renginiais. Šiuo klausimu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pareiškėjo Lietuvoje įsigytos ir užsienio įmonei „Pfizer GMBH“ perparduotos paslaugos, susijusios su renginių, skirtų konkrečių sričių gydytojams, farmacijos specialistams, organizavimu, neatitinka reklamos paslaugų požymių, jie turi būti vertinami kaip reprezentaciniai renginiai ar mokymai (priklausomai nuo perparduodamų paslaugų pobūdžio). Pažymėtina, kad pareiškėjui perparduodant Lietuvoje įsigytas mokymų, pramogų organizavimo, maitinimo ir kitas paslaugas šių paslaugų pobūdis nepakito, todėl tokių paslaugų kompleksai užsienio įmonei negalėjo būti perparduodami kaip reklamos paslaugos. Pareiškėjo įsigytų ir perparduotų paslaugų suteikimo vieta pagal PVM įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatas turėtų būti laikoma Lietuva ir atitinkamai jos privalo būti apmokestintos PVM.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo perparduotų paslaugų dalį kvalifikavo kaip paslaugas, nebūtinas reklamos skleidimui, ir nuo jų vertės papildomai apskaičiavo pareiškėjui PVM – 96929,03 Lt ir 9696 Lt PVM baudą.
Dėl pelno mokesčio
Ginčijamuose mokesčių administratorių sprendimuose taip pat nurodoma, jog pareiškėjas nedeklaravo už parduotus vaistus gautų pajamų ir laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. nuo jų nesumokėjo pelno mokesčio. Kaip konstatavo mokesčių administratorius, patikrinus vaistais prekiaujančias Lietuvos įmones (UAB „Armila“, UAB „Eurovaistinė“, UAB „Tamro“) nustatyta, kad jos pasiūlymus įsigyti vaistus gauna iš pareiškėjo, juos įvertina, koreguoja ir persiunčia taip pat pareiškėjui, visus pristatymo klausimus, taip pat klausimus dėl prekių trūkumo, pažeistų pakuočių sprendžia su pareiškėju. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad UAB „Pharmanet“ nuomojo pareiškėjui 15 medicinos atstovų grupės vaistų populiarinimo paslaugoms atlikti. Pagal sutartį UAB „Pharmanet“ suformavo medicinos atstovų grupę ir garantavo, kad visą sutarties galiojimo laiką jie reklamuos gydytojams ir vaistininkams tik grupės vaistus. Pareiškėjas medicinos atstovus skatino premijomis už konkrečių vaistų, su kuriais jie dirbo, pardavimų apimčių padidėjimą regionuose. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad viena pareiškėjo funkcijų yra bendravimas su Lietuvos didmenininkais vaistų tiekimo klausimais, užsakymų peržiūra ir jų persiuntimas Belgijos įmonei „Pfizer European Logistic Center“, kad pareiškėjas iš didmenininkų gauna mėnesines ataskaitas apie pardavimus, derina vaistų, kuriuos didmenininkai parduoda vaistinėms, kainas, informuoja didmenininkus apie mokėtinas sumas ir skolas, derina apmokėjimo už vaistus klausimus, prognozuoja būsimųjų laikotarpių vaistų pardavimų pajamas, jame suformuota medicinos atstovų premijavimo sistema, kuri priklauso nuo pardavimų dydžio.
Pagal pareiškėjo klientų aptarnavimo vadybininkės pareigybės aprašymą nustatyta, kad pagrindinis jos darbo tikslas – koordinuoti bei užtikrinti produktų užsakymus į gamyklą, regioninio biuro atstovui padedant; glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos didmenininkais bei distribucijos centru Belgijoje, užsakant ir tiekiant į Lietuvą grupės produktus bei problemų, susijusių su užsakymais bei tiekimu, sprendimas. Pagrindinės darbo užduotys, apibrėžtos pareigybės aprašyme, yra: užsakymų peržiūra, koregavimas bei tvirtinimas, bendraujant su Belgijos įmone; bendravimas su klientais; sandėlio likučių monitoringas ir Lietuvoje esančių konsignacinių sandėlių monitoringas. Apibendrinus šią informaciją, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 1 d. sprendime Nr. 69-239 konstatuojama, kad nors pareiškėjas deklaruoja vykdantis tik specializuotas funkcijas, t. y. reklamą ir rinkodarą, jo struktūra faktiškai pritaikyta dalyvauti prekių tiekimo procese, o struktūrinių padalinių ir atskirų darbuotojų vykdomos funkcijos gali būti sujungtos į užbaigtą komercinių ūkinių operacijų ciklą. Mokesčių administratoriaus nuomone, pareiškėjas, 2005 m. nedeklaruodamas grupės vaistų pardavimų, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už vaistų pardavimus gauto atlygio ir todėl, apskaičiuodamas mokesčius, į mokesčių deklaracijas įrašė neteisingus duomenis. Įvertinęs šias aplinkybes, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir todėl jo mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju mokesčiai (pelno mokestis) buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis.
Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad jos nėra pakankamos priimti sprendimą dėl pareiškėjo apmokestinimo pelno mokesčiu, kadangi atsakovas, atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir nagrinėdamas mokestinį ginčą, nepilnai jas ištyrė bei nepašalino visų su jomis susijusių prieštaravimų ir neatitikimų. Tuo tarpu, kadangi mokesčio administratorius yra viešojo administravimo subjektas, jo priimami sprendimai mokesčių mokėjimo klausimais turi būti objektyvūs, t. y. sprendimų išvados privalėjo būti pagrįstos nešališkai surinktais objektyviais įrodymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas, 2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija).
Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas ginčijamame 2007 m. spalio 1 d. sprendime Nr. 69-239 nurodė, kad pareiškėjas šalia reklamos veiklos ir rinkodaros bei klinikinių tyrimų paslaugų teikimo, 2005 m. vykdė ir „Pfizer“ grupės vaistų pardavimus Lietuvoje. Kaip konstatuota mokesčių administratoriaus patikrinimo akte (mok. byla, t. 1, b.l. 60) sutartys dėl vaistų tiekimo yra sudarytos tarp Lietuvos didmenininkų (bendrovių „Medikona“, „Tamro“, „Limedika“, „Eurovaistinė“, „Armila“, „Linas Agro Vet Centras“) ir Pfizer grupės gaminamų įmonių gaminamų vaistų tiekėjų. Šiuo klausimu atsakovas padarė išvadą, jog nurodytos vaistų tiekimo sutartys yra tik formalios, realiai Pfizer grupės įmonių gaminamus vaistus Lietuvoje pardavinėja pareiškėjas. Tačiau mokesčių administratoriaus surašytame patikrinimo akte nėra pateikta jokios šių sutarčių turinio analizės bei vertinimo, pagrindžiančio tariamą sutarčių formalumą, neatitikimą tikrajam santykių tarp minėtų subjektų turiniui. Nurodytos sutartys nebuvo pateiktos vertinimui ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu (b.l. 27).
Antra, nors mokesčių administratorius teigia, jog pareiškėjas vykdė „Pfizer“ grupės vaistų pardavimo veiklą Lietuvoje ir už tai gavo atlygį, tačiau iš byloje esančių tarptautinių mokėjimų nurodymų ir pavedimų kopijų (mok. byla, t. 1, b.l. 174 -180) matyti, kad Lietuvoje esantys vaistų pirkėjai (didmeninės prekybos įmonės) pinigus už patiektus vaistus mokėjo į gavėjo „Pfizer H. C. P. Corporation“ banko sąskaitą. Papildomų įrodymų, leidžiančių kitaip interpretuoti (vertinti) šį faktą, byloje nėra surinkta. Tuo tarpu Pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 redakcija) 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Taigi, nagrinėjamu atveju, teigiant jog pareiškėjas prekiavo vaistais ir nuo šių ūkinių operacijų privalėjo mokėti pelno mokestį, nėra įrodyta esminė aplinkybė, sietina su pelno mokesčio apskaičiavimu, - pajamų iš vaistų pardavimų uždirbimo faktas. Nenustačius bei tinkamai neįvertinus šios aplinkybės nėra galimybių nustatyti ar pareiškėjas vykdė vaistų pardavimus, ar tarpininkavo šiame procese (nevykdė pirkimo ir pardavimo veiklos), kadangi mokesčių administratoriaus išvados šiuo klausimu yra prieštaringos, pvz. ginčijamame 2007 m. spalio 1 d. sprendime Nr. 69-239 (mok. byla, t. 1, b.l. 45 – 50) nurodoma, jog pareiškėjas tarpininkavo vykdant „Pfizer“ grupės vaistų pardavimus.
Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas yra Liuksemburge registruotos užsienio kompanijos „Pfizer Luxembourg SARL“ filialas, kuris teikia „Veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje vykdančio užsienio vieneto metinę pelno mokesčio deklaraciją“ (forma FR0475U) (mok. byla, t. 1, b.l. 47). Todėl nagrinėjamu atveju apmokestinant pareiškėją privalėjo būti atsižvelgta į jo statusą pagal tarptautinius teisės aktus – 2004 m. lapkričio 22 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės sutartį „Dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos“ (Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 2005 m. gegužės 12 d. įstatymu Nr. X-191) taip pat, į Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias užsienio vienetų Lietuvoje apmokestinimą. Tačiau šių aplinkybių mokesčių administratorius neanalizavo, nevertino ir dėl jų savo sprendimuose nepasisakė.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šios aplinkybės privalo būti ištirtos ir įvertintos perduodant šioje dalyje mokestinį ginčą mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl 165640 Lt pelno mokesčio ir 16564 Lt pelno mokesčio baudos panaikinami perduodant šioje dalyje mokestinį ginčą mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų
Pareiškėjas nurodo, jog administracinėje byloje šį mokestinį ginčą, kuriame buvo priimta ankstesnė pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Mefodijos Povilaitienės, teisėjos Egidijos Smalakienės (pranešėja) bei teisėjos Halinos Zaikauskaitės. Tuo tarpu mokestinį ginčą, kuriame pirmosios instancijos teismas priėmė šiuo metu skundžiamą sprendimą, išnagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir teisėjos pranešėjos Veslavos Ruskan, teisėjos Violetos Balčytienės bei teisėjos Mefodijos Povilaitienės. Tokiu būdu teisėja Mefodija Povilaitienė dalyvavo nagrinėjant šį mokestinį ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme abu kartus pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 4 dalis numato, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį nevyko bylos nagrinėjimas iš esmės (byla buvo nutraukta), todėl teisėjos Mefodijos Povilaitienės pakartotinis dalyvavimas nagrinėjant šį mokestinį ginčą 2008 m. birželio 11 d. (b.l. 136), nepažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo ,,Pfizer Luxembourg SARL” filialo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: dalyje dėl pareiškėjui apskaičiuoto 165640 Lt pelno mokesčio ir 16564 Lt pelno mokesčio baudos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimas bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. S-245 (7-239/2007) panaikinami, o mokestinis ginčas perduodamas iš naujo nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo ,,Pfizer Luxembourg SARL” filialo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-245 (7-239/2007) dalyje dėl pareiškėjui ,,Pfizer Luxembourg SARL” filialo apskaičiuoto 165640 Lt pelno mokesčio ir 16564 Lt pelno mokesčio baudos ir mokestinį ginčą šioje dalyje perduoti iš naujo nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.