- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- N-575-5778-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutarties D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. T. už tai, kad jis 2010 m. vasario 7 d., apie 15 val. 30 min., magistralinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 73 kilometre vairavo N3 kategorijos krovininį automobilį, nesumokėjęs transporto priemonės savininkų ir valdytojų naudotojo mokesčio, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 238 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 2 dalį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 vasario 22 d. nutarimu D. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 1 200 litų bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. T. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame ginčijo savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, teigė, kad jo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, sunkvežimį iš UAB „Gelvydė“ degalinės, esančios Rūdos kaime, Vilkaviškio rajone, vairavo iki kitos degalinės apie 25 kilometrus, kurioje norėjo susimokėti mokestį už važiavimą magistraliniu keliu, nes UAB „Gelvydė“ degalinė tokios paslaugos neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. vasario 22 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas konstatavo, kad Institucija pažeidė ATPK 260 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų konkrečias nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. T., t. y. neišdėstyta jam inkriminuoto pažeidimo esmė, o tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu, suvaržančiu asmens gynybos teisę. Anot jo, ATPK 148 straipsnio 2 dalis ir Kelių eismo taisyklių 238 punktas, už kurių pažeidimą D. T. patraukas administracinėn atsakomybėn, yra blanketinės teisės normos, kurių dispozicijoje nurodyta, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Reikalavimas sumokėti mokesčius, jų dydžiai, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarka yra reglamentuota kitais teisės aktais, kurie administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nenurodyti. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių transporto priemonės kategoriją, nes nepridėtas transporto priemonės registracijos liudijimas.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 vasario 22 d. nutarimą. Nurodo, kad nutartyje išdėstyti motyvai nepagrįsti. D. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis pažeidė Kelių eismo taisykles, jame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė – D. T. vairavo automobilį, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokesčio ir tuo pažeidė KET 238 punktą. Nurodyti kitą teisės aktą, kurį pažeidė D. T., nėra jokio pagrindo, nes jis kaip transporto priemonės vairuotojas turi laikytis KET, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymi, kad duomenų, patvirtinančių transporto priemonės kategoriją, byloje nebuvimas taip pat nesudaro pagrindo grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo Institucijai, teismas šią aplinkybę galėjo išsiaiškinti pats.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad su skundu sutinka, palaiko jame išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
ATPK 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₃, N₂ ir N₃ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio – užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų litų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad padarius minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeidimą buvo pažeisti KET 238 punkto reikalavimai. KET 238 punkte inter alia nurodyta, kad dalyvauti viešame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama sumokėjus valstybės nustatytą transporto savininkų ar valdytojų naudotojų mokestį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada, kad tiek ATPK 148 straipsnio 2 dalis, tiek KET 238 punktas savo esme yra banketinės normos, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.
Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėjimą reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Įstatymo 7 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai moka naudotojo mokestį už važiavimą magistraliniais keliais. Mokesčio dydžius, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 8 ir 14 punktai numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę naudotojo mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.3-97 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad šio mokesčio sumokėjimą ir teisę važiuoti magistraliniais keliais patvirtinantis dokumentas yra vinjetė, jame detaliai reglamentuota vinjetės įsigijimo tvarka.
Minėti teisės aktai nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei panaikintame nutarime nebuvo nurodyti, todėl laikytina, kad protokole D. T. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino esminiu protokolo trūkumu ir bylą grąžino Institucijai, surašiusiai administracinį teisės pažeidimo protokolą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių transporto priemonės kategoriją, nes nepateiktas transporto priemonės registravimo liudijimas. Kadangi transporto priemonės kategorija pagal ATPK 148 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuojantis požymis, minėtas trūkumas, grąžinus bylą Institucijai tirti iš naujo, privalo būti ištaisytas.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri yra teisėta ir pagrįsta, naikinti pagrindo nėra, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.