Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aurelijai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. K., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir atsakovas 2018 m. kovo 8 d. 10.00 val. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė 2018 m. kovo 8 d. tarp jų pasirašytą ir Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės patvirtintą pareiškimą Civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės pripažinimo, kuriuo atsakovas S. K. pripažino, jog yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas ir prašė vaiko gimimo įraše įrašyti žinias apie tėvą, bei atsakovė L. V. su tuo sutiko (b. l. 76).

2018 m. kovo 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas šalių prašymas patvirtinti pridedamą šalių taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti bei gautas ieškovės dalies ieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakymas, nurodant, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (b. l. 81 – 83).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, kitose dalyse byla nutrauktina.

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.148 str. 1 d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. CPK 187 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimus. Kaip matyti iš šalių pateikto pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo atsakovas S. K. aiškiai nurodė, jog pripažįsta, kad yra nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 76). Iš šalių pateiktos taikos sutarties taip pat matyti, kad atsakovas pripažįsta nepilnamečio A. V. tėvystę (b. l. 81, šalių taikos sutarties 2.1 punktas). Pažymėtina, jog atsakovo tėvystės pripažinimas visiškai atitinka nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes, nes iš pateikto 2017 m. kovo 24 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu yra įrašytas atsakovas S. K. (b. l. 85). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyro, laikančio save vaiko tėvu, kartu su vaiko motina, civilinės metrikacijos įstaigai paduotas nustatytos formos notaro patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo laikytinas tėvystės pripažinimu. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti anksčiau minėtu šalių pareiškimu Civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės pripažinimo, kadangi jis yra tinkamos formos ir patvirtintas notaro (b. l. 76). Notariškai patvirtintas šalių pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo buvo pateiktas civilinės metrikacijos skyriui, kuris įrašė vaiko A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše žinias apie tėvą, nurodant, kad tėvas yra S. K. (b. l. 85). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, nustatant, kad S. K. yra nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.142 straipsnio 1 dalis, 3.146 straipsnis, 3.147 straipsnis, 3.148 straipsnis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

Teismui pateikta 2018 m. kovo 8 d. šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje ieškovė ir atsakovas susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir prašė civilinę bylą nutraukti bei patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį (b. l. 81 – 82).

CPK 140 straipsnio 3 dalis aiškiai numato, kad šalys taikos sutartį gali sudaryti bet kurioje proceso stadijoje. CPK nuostatos nenumato draudimo sudaryti taikos sutartį ir tėvystės nustatymo bylose, kai yra sprendžiami nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo klausimai (CPK 392 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta iš pateiktos šalių taikos sutarties, šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko išlaikymo dydžio priteisimo, bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu, šalys išsprendė kilusį teisminį ginčą. Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, t. y., kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, o teismas nenustatė, jog taikos sutarties sąlygos bei taikos sutarties sudarymo aplinkybės prieštarautų įstatymui ar būtų pažeistas viešasis interesas, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, taikos sutarties sąlygos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam teikimo, bendravimo su vaiku yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl, esant šioms aplinkybėms, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis, CK 6.983 straipsnis).

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (pareiškėjas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 540,00 Eur. 2018 m. kovo 8 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo atsisakė (b. l. 83). Minėtame rašytiniame pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo, nurodoma, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad nenustatyta, jog ieškovės ieškinio dalies atsisakymas, šalims sudarius taikos sutartį, prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ieškovės ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakymas priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d. teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog valstybė byloje dėl valstybės garantuojamos pagalbos teikimo ieškovei L. V. patyrė 157,64 Eur išlaidų (b. l. 49 – 51). Teismas šioje byloje patyrė 11,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 1). Šalys taikos sutartimi susitarė, kad pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė atlyginimo. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 13 straipsnis, 20 straipsnis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, priešingai jį atstovavo privatus advokatas, kurio paslaugų apmokėjimui atsakovas lėšų turėjo, todėl nelaikytina, kad šių išlaidų priteisimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį (CPK 96 straipsnio 1, 4, 7 dalys, b. l. 48). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi konstatuotina, kad nustačius atsakovo tėvystę ir patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria buvo tenkina dalis ieškovės reikalavimų (100 procentų tenkinti reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo; 56 procentais tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo (priteista 100 Eur, vietoje reikalautų 180 Eur), reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė atsisakė), ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, tenkintų reikalavimų dalyje (viso tenkinta 89 procentas ieškovės reikalavimų) priteistinos iš atsakovo S. K. – 140,30 Eur (89 procentai nuo 157,64 Eur).

Kaip minėta, teismas šioje byloje patyrė 11,39 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 1). Šalys, teismui pateikdamos tvirtinti taikos sutartį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų padengimo klausimo byloje, taip pat, neišsprendė. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, todėl iš jos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis). Kaip minėta aukščiau, šioje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Esant šioms teisiškai svarbioms aplinkybėms, įvertinant šalių procesinį elgesį, priežastis dėl kurių susidarė šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad minėtos proceso išlaidos iš esmės susidarė dėl objektyvių procesinių priemonių atsakovui surasti ir įteikti dokumentus jam būtinybės (skelbiant paiešką ir stabdant bylos nagrinėjimą, atnaujinant bylos nagrinėjimą, skiriant atsakovo prašymu ekspertizę, tačiau jam nenuvykus pagal teismo nutartį į laboratoriją jos atlikimui, teismui vėl atnaujinant bylos nagrinėjimą ir siunčiant šaukimus į posėdį), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (89 procentai nuo 10,14 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 92, 94, 96, straipsniais, 140 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 376, 392 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Patvirtinti ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 8 d. sudarytą taikos sutartį šalių sutartomis sąlygomis:

L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) susitaria taikiu būdu išspręsti nepilnamečio vaiko, A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo klausimus.Atsakovas, S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta nepilnamečio A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę.Šalys susitaria:Nepilnamečio A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, L. V., a.k. (duomenys neskelbtini)Atsakovas, S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) neribojant laiko ir vietos.Ieškovė, L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sutinka, kad atsakovas, S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėtų po 100 (vieną šimtą) Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, iki A. V. pilnametystės.Atsakovas, S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, gera valia įsipareigoja kiekvieną mėnesį nepilnamečio sūnaus A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokėti po 100 (vieną šimtą) Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, iki A. V. pilnametystės, pinigus pervedant į L. V., nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos.Išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko valdo A. V. motina L. V..Šalys pasilieka kiekviena prie savo turėtų išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, proceso nevilkino.Šalys pripažįsta, kad šia Sutartimi numatyta bylos baigtis ir ginčų užkirtimo sąlygos yra protingos ir teisingos ir tokiu būdu ginčas tarp šalių išspręstas.Šalys pareiškia ir patvirtina, kad sutartis abiejų šalių perskaityta, sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, suprasta ir kaip atitinkanti šalių valią pasirašyta 3 (trimis) egzemplioriais.Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ieškovas ir atsakovas prašo civilinę bylą Nr.2- 124-1023/2018 nutraukti.Taikos sutartis įsigalioja nuo Prienų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsigaliojimo dienos.Šalims žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Civilinę bylą Nr. 2-124-1023/2018 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nutraukti.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 10,14 Eur (dešimt eurų 14 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,30 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 30 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, įmokant priteistą sumą į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimo nuorašą per 3 (tris) darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.