Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-06-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-7157-1004/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
2YT-7157-1004/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02917-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Pareiškėjas
R. Ž.
Suinteresuotas asmuo
L. A. M.
Civilinė byla Nr. 2YT-7157-1004/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02917-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo L. A. M. (šiuo metu - A. M.), atstovaujami advokato G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atlieka išieškojimą išieškotojo L. A. M. (šiuo metu - A. M.) naudai, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjui (skolininkui) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog turto vertės nustatymo ekspertizę atliko turto vertintojas A. L.. Mano, kad turto vertintojas neturėjo teisės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizės, nes jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Kadangi turto vertės nustatymo ekspertizė yra atlikta netinkamo turto vertės nustatymo eksperto, laikytina, kad turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje yra atliktas netinkamai. Atsižvelgus į Turto vertinimo priežiūros tarnybos išaiškinimus, daro pagrįstą išvadą, kad antstolio vykdomojoje byloje paskirtą turto vertinimo ekspertizę privalo atlikti vertintojas, atitinkantis Teismo ekspertizės įstatyme nustatytus reikalavimus ir įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Prašo panaikinti antstolio 2018-04-09 neteisėtą patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo ir pavesti turo vertės nustatymo ekspertizę atlikti tinkamam ekspertui.

Antstolis A. L. 2018 m. gegužės 9 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, kad 2018-04-09 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S18-159-17083 buvo paskirta skolininkui priklausančios turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą ekspertizė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 str., ekspertizės įstaiga paskirta IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas jau bandė nušalinti ekspertą, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6548-641/018 pareiškimas dėl eksperto nušalinimo netenkintas. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad tiek IĮ „(duomenys neskelbtini),“, tiek ekspertas A. L. yra įtraukti į asmenų, turinčių teisę verstis turto ar verslo vertinimo veikla, sąrašą, bei nenustatyta, kad būtų pažeisti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Pareiškėjas, net ir reikšdamas abejones dėl eksperto kvalifikacijos, į antstolį nesikreipė ir eksperto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pateikti neprašė, be to visi šie dokumentai yra vieši. Antstolis prašo skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 str. 2 d. pagrindu, nes tai tik vengimas vykdyti teismo sprendimą, pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus ir vykdymo proceso vilkinimas. Antstolio teigimu, pareiškėjo skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Remiantis bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas teismo vykdomasis raštas Nr. 2-10-641/2017, kuriuo teismas nusprendė priteisti ieškovo L. A. M. naudai solidariai iš atsakovų A. K. ir R. Ž. 35120,48 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 35120,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisė iš R. Ž. 480,00 Eur žyminio mokesčio ir 58,28 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu. Nustatyta, kad vykdymo proceso metu antstolis 2017 m. spalio 11 d. Turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 6234/15360 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos (toliau - v.) b.l. 47-50, I t.). 2018 m. balandžio 9 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę Turto vertei nustatyti (v. b.l. 149, II t.). Vykdomojoje byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009-09-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. L. įrašytas į verslo, nekilnojamojo, kilnojamojo turto vertintojų ekspertų sąrašą (v. b.l. 194, III t.), pateiktas 2000-12-28 Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas (v. b.l. 1958, III t.) ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos pažymėjimas, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įrašytą į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (v. b.l. 196, III t.). Kaip jau buvo minėta Šiaulių apylinkės teismo nutartyje Nr. 2VP-6548-641/2018, pagal viešus duomenis nustatyta (www.atvi.lt), jog tiek ekspertinė įstaiga IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tiek ekspertas A. L. yra įtraukti į asmenų, turinčių teisę verstis verslo turto ar verslo vertinimo veikla, sąrašą (CPK 179 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertės nustatymo tinkamumo. Pareiškėjo manymu, turto vertė vykdomojoje byloje galimai bus nustatyta netinkamai, nes turto vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti asmeniui (IĮ „(duomenys neskelbtini)“), neįtrauktam į teismo ekspertų sąrašą.

CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Remiantis CPK 682 str. 1 d., antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Byloje nustatyta, kad antstolis, siekdamas tinkamai įkainoti areštuotą turtą, 2018 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti.

Vykdant vykdomuosius dokumentus kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-309/2004; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-489/2004; 2006 m. spalio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2007). Pažymėtina, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).Taigi, jeigu įkainojant areštuotą turtą antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės arba, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą; patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę (CPK 682 str. 1 d.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą įrašytas turto vertintojui IĮ „(duomenys neskelbtini),“, kurios viešai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) vadovas ir vienintelis darbuotojas - A. L., kuris Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis, turi galiojantį 2000 m. gruodžio 28 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. įrašytas į verslo, nekilnojamojo, kilnojamojo turto vertintojų ekspertų sąrašą, jo vadovaujamai įmonei nuo (duomenys neskelbtini) leista verstis išorės turto arba verslo vertinimo veikla. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas antstolio veiksmus skundžia formaliu pagrindu, t. y. kad ekspertizę paskirta atlikti tokios teisės neturinčiam subjektui, tačiau nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kad turto vertintojo nustatyta turto vertė neatitiks/neatitinka realios turto rinkos vertės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad Turto vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti asmeniui (individualiai įmonei), turinčiam galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, įtrauktam į teismo ekspertų sąrašą, pripažintina, kad antstolis, vykdomojoje byloje priimdamas patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, pagrįstai ekspertizės įstaiga paskyrė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, taigi tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir veikė pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją. Nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo reikalavimas panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskirta ekspertizė netenkintinas. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskirta ekspertizė, kaip išvestinis reikalavimas netenkintinas ir prašymas pavesti Turto vertės nustatymo ekspertizę tinkamam ekspertui.

Dėl baudos skyrimo.

Antstolis prašo skirti skolininkui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. CPK 95 str. nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio (pareiškimo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Nors teismas pripažįsta, kad pareiškėjas antrą kartą kvestionuoja eksperto A. L. (IĮ „(duomenys neskelbtini)”) tinkamumo vykdymo procese klausimą, tačiau pareiškėjas prieš tai kreipėsi dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)” eksperto A. L. nušalinimo nuo priverstine tvarka realizuojamo skolininko nekilnojamojo turto vertinimo CPK 6825 str. 1 d., pagrindu. Šioje byloje pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo CPK 510 str. 1 d. pagrindu. Taigi, pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, įgyvendino CPK 5,42 str. įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo (skolininko) skundo, nors teismo pripažinto nepagrįstu, padavimas kitu pagrindu, skundžiant antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl antstolio prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui netenkinamas.

Pareiškėjui išaiškintina, kad už analogiškų skundų dėl antstolio veiksmų nesąžiningą pateikimą ir piktnaudžiavimą procesu, kas sudarytų pagrindą vilkinti skolos išieškojimą ir pažeisti išieškotojo teises ir interesus, jam gali būti skirta bauda iki 5000 Eur, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus antstoliui grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (I-III t.).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas