Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-14 · Administracinė byla Nr. A-146-451-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-14
Bylos Nr.
A-146-451-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Alytaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
Advokatai
Vilius Putkis
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-451/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjui J. S.,pareiškėjo atstovui advokatui Viliui Putkiui,atsakovo atstovams Dobilui Kurtinaičiui, Romualdui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu (b. l. 4-6, I t.) kreipėsi į administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. T-231 dėl jo atleidimo iš šios savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų;

2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės tarybą grąžinti jį į tas pačias pareigas, iš kurių buvo atleistas;

3) priteisti jam iš atsakovo kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Paaiškino, jog 2007 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimu Nr. T–231 buvo atleistas iš šios savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Sprendimo priėmimo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numatė, jog savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato šis įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Minėtas įstatymas nenumato savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarkos, būtinų procedūrų, reikalingų jiems priimti. Šias procedūras nustato Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-19 patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas).

Pažymėjo, kad būtinosios procedūros Tarybos teisėtam sprendimui priimti pagal Reglamentą yra šios:

1) Reglamento 17 punkte numatyta, kad Taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, aiškinamaisiais raštais bei kitais papildomais informaciniais dokumentais (raštais, skaičiavimais ir pan.) merui pateikia tarybos komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Merui teikiami sprendimų projektai turi būti pasirašyti klausimo teikėjo (komiteto ar komisijos tarybos nario, savivaldybės kontrolieriaus ar administracijos direktoriaus) ir suderinti su kalbos tvarkytoju, juridine tarnyba, atitinkamų administracijos padalinių vadovais (konkrečiai su kuriais, nurodo administracijos direktorius), administracijos direktoriumi, tarybos sekretoriumi. Gavęs suderintą sprendimo projektą, meras jį pasirašo ir teikia svarstyti komitetams;

2) Reglamento 18 punkte numatyta, kad teikiami svarstyti sprendimų projektai, apsvarstyti ir suderinti su komitetais, registruojami paprastai ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki Tarybos posėdžio;

3) Reglamento 19 punkte pasakyta, kad Tarybai teikiami sprendimų projektai turi būti suderinti ir pasirašyti Reglamento 17 punkte nustatyta tvarka bei apsvarstyti visuose Tarybos komitetuose. Suderintus ir komitetuose apsvarstytus sprendimų projektus meras teikia svarstyti savivaldybės Tarybai;

4) Reglamento 20 punktas nustato, kad meras (posėdžio pirmininkas) privalo teikti Tarybai balsuoti dėl klausimo svarstymo atidėjimo, jei sprendimo projektas šiuo klausimu nebuvo svarstytas visuose tarybos komitetuose;

5) Reglamento 21 punktas numato, kad Tarybos sprendimų, kurie teikiami merui nesilaikant šiame Reglamente nustatytos tvarkos, grąžinami juos pateikusiems asmenims arba rengėjams.

6) Reglamento 25 punkte nurodyta, kad prie sprendimo projekto pridedamas aiškinamasis raštas. Šiame rašte turi būti išdėstyta problemos esmė ir pagrindimas siūlomo priimti sprendimo, prireikus pateikti reikiami skaičiavimai, išlaidų sąmatos bei finansavimo šaltiniai.

7) Reglamento 33 punktas nustato, kad Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai, išskyrus ekstremalių situacijų atvejus, kuomet meras turi teisę pateikti tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal šiame Reglamente nustatytą tvarką.

Nurodė, kad priimant ginčijamą sprendimą, šių visų procedūrų nebuvo laikomasi. Prie sprendimo projekto nebuvo pridėtas aiškinamasis raštas; projektas nesuderintas su atitinkamų administracijos padalinių vadovais, juridine tarnyba, tarybos sekretoriumi; projektas nebuvo teikiamas svarstyti komitetams. Pažymėjo, kad meras, tik gavęs suderintą sprendimo projektą, gali jį pasirašyti ir perduoti svarstyti komitetams ir tik po minėtų derinimo ir svarstymo procedūrų teikti projektą svarstyti Tarybai. Ginčijamo sprendimo projektas buvo svarstomas Tarybos posėdyje skubos tvarka, nesilaikant visų būtinų procedūrų, reikalingų teisėtam sprendimui priimti, pažeidžiant Reglamento 17, 18, 19, 20, 21, 25, 33 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Tarybos sprendimo dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų priėmimo atvejis nėra priskiriamas prie ekstremalių situacijų, kurioms susidarius meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir priimti sprendimą ne pagal nustatytą tvarką.

Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nurodė, kad skundžiamo sprendimo priėmimo atveju nebuvo laikomasi praktiškai visų būtinų procedūrų, reikalingų teisėtam sprendimo priėmimui, ir dėl to nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas bei sprendimo pagrįstumas. Atleidimo klausimas nebuvo tinkamai paruoštas, todėl pareiškėjas negalėjęs išdėstyti savo pozicijos ir argumentų komitetų, komisijų posėdžiuose bei pačioje Taryboje. Be to, apie ketinimą priimti sprendimą pareiškėjas nebuvęs informuotas bei supažindintas su sprendimo projektu, o Tarybos posėdyje negalėjęs dalyvauti nes gulėjęs ligoninėje. Teigė, kad skundžiamas Tarybos sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. ABTĮ 92 straipsnis numato akto panaikinimo teisines pasekmes - skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis - t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjo nuomone, remiantis šia teisės norma, jis turi būti grąžintas į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas priteisiant iš atsakovo jo naudai atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 38-42, I t.) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog savivaldybės meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad meras siūlo savivaldybės tarybai savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą, taip pat gali siūlyti atleisti jį iš pareigų. Nurodė, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimo į pareigas ir jo atleidimo iš valstybės tarnybos. Pagrindai dėl kurių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš užimamų pareigų yra numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuriame numatyta, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas.

Paaiškino, kad prieš Tarybai priimant sprendimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų, sprendimo projektas buvo apsvarstytas jungtiniame Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetų posėdyje, tai patvirtina komitetų posėdžio protokolų duomenys. Nurodė, kad ši procedūra atitinka Reglamento 17, 18, 19, 25, 26 punktų reikalavimus. Sprendimo projektas buvo tinkamai suderintas - tai patvirtina Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto derinimo lapo duomenys. Pažymėjo, kad sprendimo projektas Tarybai buvo teikiamas laikantis visų Reglamento reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo grąžinti jį rengėjui (nebuvo pažeisti Reglamento 20, 21, 33 punktų reikalavimai). Remdamasis šiais argumentais teigė, kad pareiškėjo teiginiai dėl Reglamento 17,18,,19,20,21,25 ir 33 punktų pažeidimų yra nepagrįsti.

Pažymėjo, kad Reglamento 17 punktas numato, jog Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista Tarybos posėdyje Tarybos sprendimu komiteto, frakcijos ar vieno trečdalio dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. Teigė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjęs išdėstyti savo pozicijos komitetų posėdžiuose bei pačioje Taryboje, kadangi nebuvęs tinkamai informuotas bei supažindintas su sprendimo projektu, o Tarybos posėdyje negalėjęs dalyvauti, nes gulėjęs ligoninėje, taip pat negali būti 2007 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-231 naikinimo pagrindu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. lapkričio 26 d. Alytaus miesto savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. M - 44 dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės. Šis veiksmas atitinka Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinį. 2007 m. lapkričio 26 d. potvarkiu patvirtintos darbotvarkės 9 punkte buvo numatytas klausimas dėl miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, o visa darbotvarkė buvo viešai publikuota 2007 m. lapkričio 27 d. dienraštyje „Alytaus naujienos". Todėl pareiškėjo teiginys, jog jis nebuvo informuotas (pagal galiojančius teisės aktus tai nėra privalu), nepagrįstas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų ir jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, nes pareiškėjas prarado Tarybos pasitikėjimą (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo duomenys patvirtina, kad nepasitikėjimą Alytaus miesto savivaldybės tarybos administracijos direktoriumi išreiškė ir už jo atleidimą balsavo 17 iš 21 Tarybos narių. Pažymėjo, kad būtent Tarybos pasitikėjimo pareiškėju praradimas ir buvo pagrindas atleisti jį iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Akcentavo, kad šiuo atveju yra reikšmingas tik pats nepasitikėjimo pareiškimo faktas, o nepasitikėjimo pagrindai yra išskirtinai Tarybos diskrecijos teisė ir tai atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Praradus pasitikėjimą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, jis negali toliau tęsti savo tarnybos, nes tai prieštarautų Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 punkto, 12 straipsnio, 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimams bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusui. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas privalo būti lojalus jį į pareigas priėmusiai institucijai – šiuo atveju Alytaus miesto savivaldybės tarybai, kadangi savivaldybės administracijos direktorius įgyvendina Tarybos priimtus sprendimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas grąžinti jį į ankstesnes savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas bei priteisti jo naudai kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taip pat prieštarauja konstituciniams savivaldos principams, nes nėra teisinio pagrindo tai laikyti priverstine pravaikšta. Savivaldybės administracijos direktorius yra vykdomoji institucija, turinti plačius įgaliojimus valdžios ir viešojo administravimo srityje, tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą visoje savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Grąžintus pareiškėją į pareigas, nors jis yra praradęs savivaldybės tarybos, kaip atstovaujamosios valdžios, pasitikėjimą, savivaldybėje susiklostytų tokia teisinė situacija, kad savivaldybės administracijos direktorius veiktų neturėdamas jį skiriančios ir privalančios kontroliuoti institucijos pasitikėjimo. Tokiu atveju būtų pažeisti pagrindiniai savivaldos principai, kuriais grindžiama vietos savivalda. Siekiant to išvengti Vietos savivaldos įstatyme apibrėžta specifinė savivaldybės administracijos direktoriaus teisinė padėtis, nustatanti, kad toks valstybės tarnautojas yra skiriamas į pareigas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Priėjo prie išvados, kad savivaldybės administracijos direktorius yra priklausomas nuo savivaldybės tarybos ir, nebūdamas lojalus, bei praradęs savivaldybės tarybos pasitikėjimą, net ir nesant jo kaltės, gali būti atleistas iš užimamų pareigų prieš terminą Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes politinio (asmeninio) pasitikėjimo ar nepasitikėjimo pareiškimo kriterijų įstatymai nereglamentuoja, tai sprendžia tik savivaldybės taryba.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Alytaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 169-170, I t.) argumentų dėl pareiškėjo skundžiamo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo nepateikė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2007 m. lapkričio 27 d. buvo laikinai nedarbingas. VSDFV Alytaus skyrius 2008 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. SP-488 ir 2008 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. SP-3661 pareiškėjui skyrė ir išmokėjo 12349,34 Lt ligos pašalpą. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu pareiškėjas būtų grąžintas į pareigas ir jam būtų priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, jis gautų dvigubas pajamas, o tai prieštarautų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatoms bei, tuo pačiu, atsirastų žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatyme suformuluota sąvoka nustato esminius pareiškėjo pareigybės teisinio statuso ypatumus: politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – tai valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. Iš to seka, kad politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo laikui pagrinde lemia politinė politikų valia. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju ši taisyklė reiškia tai, kad teismas neturi kompetencijos vertinti, ar pagrįstai Alytaus miesto savivaldybės meras pasiūlė atleisti pareiškėją iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų ir, ar pagrįstai Alytaus miesto savivaldybės taryba šį pasiūlymą (projektą) patvirtino. Teismas turi vertinti tik tai, ar sprendžiant pareiškėjo atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrinių taisyklių ir ar pareiškėją atleidusi kolegiali institucija neviršijo įstatyminės kompetencijos ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-216/2007, ABTĮ 13 str.). Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis įstatymas ir Valstybės tarnybos įstatymas, o to paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 9 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba priima sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos. To paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai nustato, kad meras nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius, meras taip pat turi išskirtinę teisę pasiūlyti savivaldybės tarybai administracijos direktoriaus kandidatūrą, taip pat gali siūlyti administracijos direktorių atleisti iš pareigų. To paties įstatymo 14 straipsnio 6, 11 dalys numato galimybę, kad tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tarybos sprendimu, taip pat turi būti svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka pateikti sprendimų projektai. Teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2007 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo duomenų matyti, kad balsų dauguma tarybos nariai pritarė klausimo dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų svarstymui minėtame posėdyje, tarybos nariams buvo pateiktas sprendimo šiuo klausimu projektas ir tarybos nariai beveik vienbalsiai pritarė dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos praradus politinį pasitikėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba, kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas (teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo redakcijomis, galiojusiomis ginčijamo sprendimo priėmimo metu). Teismas konstatavo, jog sistemiškai aiškinant Vietos savivaldos įstatymo normas bei įvertinus tai, jog iš esmės pareiškėjo atleidimui iš pareigų pakanka daugumos tarybos narių pritarimo, atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, kad pateikus Tarybos nariams sprendimo projektą, pareiškėjo atleidimo klausimas galėjo būti įtrauktas į darbotvarkę ir 2007 m. lapkričio 30 d. tarybos posėdžio metu, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6, 11 dalių nuostatomis. Nežiūrint to, 2007 m. lapkričio 29 d. penki savivaldybės tarybos komitetai bendrame posėdyje, kurio sušaukimas iš esmės neprieštarauja Reglamento 153 punktui, išklausė savivaldybės mero informaciją dėl pareiškėjo atleidimo, taip pat buvo rašomi komitetų posėdžių protokolai, komitetų atstovai pasirašė projekto derinimo lape, susipažino su sprendimo projektu. Teismas nurodė, jog atsakovo įgalioti atstovai ir liudytojas R. J. patvirtino, kad 2007 m. lapkričio 29 d. vyko toks posėdis ir buvo pateikta informacija dėl savivaldybės administracijos direktoriaus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2007 m. lapkričio 30 d. tarybos posėdžio protokolo duomenys. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas priėjo prie išvados, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba turėjo teisę 2007 m. lapkričio 30 d. svarstyti savivaldybės mero pateiktą sprendimo projektą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų nuo 2007 m. lapkričio 30 d., remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, taip pat turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą. Priimant ginčijamą sprendimą Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1, 7 dalių, Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 12 punkto, 53 – 57 punktų pažeidimų teismas nenustatė (posėdyje dalyvavo dauguma Tarybos narių, balsuojant buvo pakankamas balsų kvorumas).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia Reglamento 17, 18, 19, 20, 21, 25, 33 punktų procedūrinio pobūdžio pažeidimais, kurie, pasak pareiškėjo, buvo padaryti priimant ginčijamą sprendimą. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra,– mero pavaduotojas. Analogiškos nuostatos yra numatytos Reglamento 15 punkte. Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus meras raštu praneša visiems tarybos nariams ir savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka gyventojams ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Reglamento 16 punkte numatyta, kad apie posėdžio laiką bei svarstyti parengtus klausimus raštu pranešama tarybos nariams bei vietinėje spaudoje ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad potvarkis dėl Tarybos posėdžio sušaukimo, taip pat su nurodytais darbotvarkės klausimais savivaldybės mero buvo priimtas 2007 m. lapkričio 26 d., šis potvarkis ir Tarybos posėdžio darbotvarkė vietinėje spaudoje buvo paskelbti 2007 m. lapkričio 27 d., ginčijamo sprendimo projektas iki Tarybos posėdžio pradžios 2007 m. lapkričio 26 d. buvo suderintas su Teisės skyriumi, kalbos tvarkytoja, savivaldybės tarybos sekretoriumi (savivaldybės administracijos direktorius nuo 2007 m. lapkričio 27 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą), o komitetuose buvo apsvarstytas 2007 m. lapkričio 29 d. 2007 m. lapkričio 30 d. Tarybos posėdžio pradžioje Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai balsų dauguma nusprendė minėtame posėdyje svarstyti projektą dėl pareiškėjo atleidimo, tuo pačiu, balsuodami prieš šio klausimo išbraukimą iš darbotvarkės. Išnagrinėjęs pateiktų duomenų visumą teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamo sprendimo priėmimo atveju buvo padaryti nežymūs Reglamento 18, 25 punktų pažeidimai, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai ir neduoda pakankamo pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Nors suderintas sprendimo projektas nebuvo užregistruotas prieš 7 dienas, tačiau projektas buvo suderintas su administracijos padalinių atstovais, apsvarstytas penkiuose tarybos komitetuose, tarybos posėdžio pradžioje balsų dauguma buvo nuspręsta klausimo neišbraukti iš darbotvarkės. Teismas nurodė, kad aiškinamo rašto nebuvimas svarstant sprendimo projektą taip pat neduoda pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos motyvai teisiškai nėra svarbūs (šiuo atveju lemiamą reikšmę turi tik tarybos narių balsų dauguma išreikštas nepasitikėjimas pareiškėju). Teismas nurodė, kad Reglamento 17, 19, 20, 21, 33, 153 punktų, Vietos savivaldos įstatymo bei Valstybės tarnybos įstatymo normų esminių pažeidimų, duodančių pagrindą patenkinti pareiškėjo skundą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Teismas priėjo prie išvados, kad teisiškai neturi reikšmės šios bylos išsprendimui pareiškėjo argumentai, kad, priimant skundžiamą sprendimą, su pareiškėju buvo politiškai susidorota. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teisiškai nereikšmingais motyvais teismas taip pat laikė ir pareiškėjo skundo argumentus, kad jis dėl ligos negalėjo dalyvauti tarybos posėdyje ir išdėstyti savo nuomonę svarstomu klausimu. Teismas konstatavo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis Alytaus miesto savivaldybės tarybai suteikė teisę pareiškėją atleisti iš valstybės tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bei atostogų metu. Teismas priėjo prie išvados, kad dėl nurodytų motyvų savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš valstybės tarnybos priimtas Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo, Reglamento nustatyta tvarka, todėl sprendimas yra teisėtas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pakankamo pagrindo, nes, priimant skundžiamą aktą, nebuvo iš esmės pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų grąžinti jį į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, taip pat priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodė, kad šie reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo panaikinti 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai 2007- m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-231 buvo atleistas iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti jį į šias pareigas bei priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu (b. l. 30-33, II t.) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) atsakovui priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryta daugiau pažeidimų, kurių teismas vertindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą nekonstatavo, o teismo konstatuoti pažeidimai negali būti traktuojami kaip nežymūs ir mažareikšmiai:

1.1) atsakovas pažeidė Reglamento 17 punkte numatytą sprendimo projekto suderinimo tvarką, nes sprendimo projektas nei su pareiškėju, nei su atitinkamais administracijos padalinių vadovais nebuvo suderintas. Pažymėjo, kad 2007 m. lapkričio 26 d. surašytame sprendimo projekto derinimo lape vietoj jo, kaip administracijos direktoriaus, yra pasirašęs tuometinis jo pavaduotojas L. P., nors tą dieną pareiškėjas teigia buvęs darbe ir vykdęs įprastas administracijos direktoriaus pareigas. Kadangi nebuvo informuotas apie derinamą sprendimo projektą, todėl negalėjo nurodyti atitinkamų administracijos padalinių vadovų, su kuriais taip pat reikia suderinti sprendimo projektą. Nurodo, kad toks teikiamas sprendimo projektas turėjo būti gražinamas jų rengėjams pagal Reglamento 21 punktą.

1.2) atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Reglamento 19 punkto reikalavimą, nes: a) sprendimų projektas nebuvo tinkamai suderintas, dėl to jis negalėjo būti teikiamas Tarybai svarstyti; b) sprendimų projektas Tarybai buvo teikiamas svarstyti 2007 m. lapkričio 26 d. (nurodo, kad kyla abejonių dėl šio fakto ir pačio dokumento tikrumo, kadangi minėta data yra taisyta, o taisęs asmuo nėra patvirtinęs, kad taisymas yra teisingas), kai tuo tarpu projektas komitetuose buvo svarstomas tik 2007 m. lapkričio 29 d.

Atkreipia dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkis "Dėl miesto savivaldybės 6-osios tarybos 9-ojo posėdžio (kuriame buvo numatytas klausimo svarstymo dėl pareiškėjo atleidimo) darbotvarkės Nr. M-44 vietiniame laikraštyje "Alytaus Naujienos" buvo paskelbtas jau 2007 m. lapkričio 27 d., nors dar buvo nežinomos komiteto išvados. Pažymi, kad sprendimo projektas komitetuose buvo apsvarstytas 2007 m. lapkričio 29 d., o Tarybos posėdis, kurio metu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, įvyko jau kitą, t. y. 2007 m. lapkričio 30 dieną. Tokiu būdu buvo sudarytas labai trumpas laiko tarpas (praktiškai jo visiškai nebuvo, nes po svarstymo jau kitą dieną vyko posėdis) Tarybos nariams įsigilinti į svarstomą klausimą, suprasti svarstomo klausimo problematiką, o tai sudarė kliūtis užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ginčijamo sprendimo pagrįstumą.

Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo nebuvo pateiktas ir sprendimo projekto aiškinamasis raštas (tą patvirtino ir Kauno apygardos administracinis teismas savo sprendime). Jis yra neatskiriama sprendimo projekto dalis, kadangi jame būna išdėstyta problemos esmė, pagrindimai, kodėl yra siūloma priimti tokį sprendimą, taip pat jame būna detalizuoti sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, galimos pasekmės. Todėl mano, kad teismo priimta išvada, jog aiškinamojo rašto nepateikimas kartu su sprendimo projektu (Reglamento 25 straipsnio pažeidimas) yra nežymus pažeidimas, yra neteisinga.

1.3) Ginčijamas atsakovo sprendimas buvo apsvarstytas atsakovo vadinamame "jungtiniame" Tarybos komitetų posėdyje. Nurodo, kad pagal Reglamentą tokio pobūdžio posėdis yra negalimas. Reglamento 153 punktas numato, jog keli komitetai savo iniciatyva, sutarus jų pirmininkams, tą patį klausimą gali nagrinėti bendrame posėdyje. Pažymi, kad bendrame posėdyje tą patį klausimą svarstė ne keli, o visi komitetai, ko minėtas Reglamento punktas neleidžia daryti. Taip pat pažymi, kad buvo pažeistas ir kitas Reglamento 153 punkto reikalavimas, pagal kurį, jei komitetų pirmininkai sutaria nagrinėti tą patį klausimą bendrame posėdyje, tai tokiam posėdžiui bendru sutarimu turi pirmininkauti vienas iš komitetų pirmininkų. Nurodo, kad šiuo atveju vykstant atsakovo vadinamam "jungtiniam" komitetų posėdžiui, jam pirmininkavo visų komitetų pirmininkai (šį faktą pagrindžia atsakovo byloje pateikti komitetų posėdžių protokolai).

1.4) Pažymi, kad komitetų posėdžių protokoluose nėra nurodytos konkrečios jų surašymo datos, nėra jokių balsavimo rezultatų, o vietoj jų paminėtas tik vienas žodis "išklausyta". Pagal Reglamento 141 punktą Tarybos komitetai sudaromi teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti. Reglamento 151 punktas numato, kad sprendimai komitetų posėdžiuose priimami komiteto narių balsų dauguma. Komitetų posėdžiai rengiami tam, kad komitetų nariai priimtų tam tikrus sprendimus, o juos priėmę pateiktų tam tikras išvadas, reikalingas ateityje svarstomo klausimo objektyviam ir pagrįstam išsprendimui. Nurodo, kad pagal byloje pateiktus komitetų posėdžių protokolus, visi šie veiksmai nebuvo atliekami, komitetų nariai neturėjo galimybės išreikšti savo valios, tinkamai apsvarstyti ir pasiruošti Tarybos posėdžiui, kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo. Daro prielaidą, jog visi protokolai buvo surašyti atsakovui gavus skundą, tikėtina, kad tokie posėdžiai visiškai nevyko. Pažymi, kad šias pagrįstas abejones patvirtina Tarybos posėdžio (kurio metu buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš savivaldybės administracijos pareigų) protokolo surašymo data – 2007 m. gruodžio 27 d., nors pats posėdis vyko 2007 m. lapkričio 30 d. Pabrėžė, kad šio protokolo nėra pasirašęs nei posėdžio pirmininkas, nei posėdžio sekretorė, todėl jo tikrumas yra abejotinas. Nurodo, kad abejotini yra ir kiti atsakovo byloje pateikiami dokumentai: sprendimo projekto derinimo lapas, kuriame yra ištaisyta data; sprendimo projektas, kuris nėra pasirašytas mero, nors pagal Reglamento 17 punktą prieš teikdamas jį svarstyti komitetams privalo sprendimo projektą pasirašyti; mero nepasirašyti - potvarkis M-44 bei sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų.

2. Teigia, kad atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą padarė pažeidimų, turinčių esminės reikšmės sprendimo pagrįstumui, todėl toks sprendimas, remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 37-39, II t.) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino visus byloje esančius įrodymus, visapusiškai pilnai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl naikinti šį teismo sprendimą nėra pagrindo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiami šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1) Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, kad sprendimo projektas bei kiti su juo susiję dokumentai buvo tinkamai derinami Reglamento 17 punkto nustatyta tvarka, tai įrodo Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekto derinimo lapas bei sprendimo projektas, taip pat „Sprendimo „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus“ aiškinamasis raštas, pasirašytas savivaldybės mero. Nurodo, kad 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo projektas buvo pateiktas jungtiniame savivaldybės tarybos komitetų posėdyje, tai įrodo atitinkami protokolai (Aplinkos plėtros komiteto posėdžio protokolas Nr. TP-36, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžio protokolas Nr. TS-33, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio protokolas 1 TS-34, Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdžio protokolas Nr. TI-35 ir Teisėtvarkos posėdžio protokolas Nr. TT-31). Teigia, kad buvo išlaikyti ir kiti procedūriniai reikalavimai, numatyti Reglamento 18, 19, 20, 21, 25 ir 33 punktuose, buvo išlaikyti. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad sprendimo projekto derinimo lape negalėjo pasirašyti administracijos direktoriaus pavaduotojas L. J. P. yra paneigtina, nes savivaldybės mero 2007 m. lapkričio 27 d. potvarkiu Nr. MP1-58 „Dėl administracijos direktoriaus pavadavimo", L. J. P. buvo pavesta nuo 2007 m. lapkričio 27 d. pavaduoti administracijos direktorių jo laikinojo nedarbingumo metu, todėl jis ir pasirašė sprendimo projekto derinimo lape.

2) Savivaldybės meras turi teisę siūlyti atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių, taip pat pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 9 punktą savivaldybės taryba kompetentinga priimti sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš valstybės tarnybos. Nurodo Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris reglamentuoja, jog meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Konstatuoja, kad pareiškėjo argumentas, jog jis nebuvo informuotas apie ketinimą priimti sprendimą nėra pagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes Alytaus miesto savivaldybės mero 2007 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. M-44 patvirtinta Miesto savivaldybės 6-osios tarybos 9-ojo posėdžio darbotvarkė, kuri 2007 m. lapkričio 27 d. buvo viešai publikuota dienraštyje „Alytaus naujienos" (Nr. 223-11079) ir 9 punkte įvardintas klausimas „Dėl miesto savivaldybės administracijos direktoriaus".

3) Reglamento 153 punkte esanti sąvoka „keli“ suponuoja galimybę viename posėdyje dalyvauti tiek komitetų, kiek jų yra arba kiek reikia pagal klausimo esmę. Ginčo atveju klausimą svarstė visi komitetai bendrame posėdyje ir atskirai protokolavo. Sprendimo projekto derinimo lape atžymas svarstomo klausimo darė savo nuožiūra, todėl jokie teisės aktai ar tarybos narių valios pareikšti būdai ir galimybės nebuvo pažeistos, o Tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. posėdyje Tarybos nariai balsavimu išreiškė savo valią.

4) Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi pažymi, kad J. S. prarado savivaldybės tarybos pasitikėjimą ir tai patvirtina Tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. 6-osios tarybos 9-ojo posėdžio protokolas Nr. T-9. Praradusį savivaldybės tarybos (atstovaujamosios valdžios) pasitikėjimą apeliantą grąžinus į pareigas, savivaldybėje susiklostytų tokia teisinė situacija, kad savivaldybės administracijos direktorius veiktų neturėdamas jį skiriančios ir privalančios kontroliuoti institucijos pasitikėjimo. Tokiu atveju būtų pažeisti pagrindiniai savivaldos principai, kuriais grindžiama vietos savivalda.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu pareiškėjo į apeliacinį skundą (b. l. 41-42, II t.) atkreipia dėmesį, kad jeigu teismas tenkintų J. S. apeliacinį skundą – panaikinus 2007 m. lapkričio 30 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir įpareigojus Alytaus miesto savivaldybės tarybą grąžinti jį į ankstesnes pareigas bei priteisus J. S. naudai kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką atitinkamą pinigų sumą, pareiškėjas už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. kovo 7 d. gautų dvigubas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, kurios Vietos savivaldos įstatymu (Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje pateikto valstybės tarnautojų pareigybių klasifikavimo prasme) priskirtos politinio (asmeninio) priskirtos pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybei.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoką apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą sąvoką politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.

Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo (2007 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. X-748 redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos vadovas – įstaigos vadovas, pavaldus savivaldybės tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarką nustato šis ir Valstybės tarnybos įstatymai. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų tvarka sureglamentuota Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje (byloje aktuali 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.X-1175 redakcija). Šio straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu. Pagal šią išimtį politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu.

Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo laikui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčijo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. T-231 dėl jo atleidimo iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų būtent tuo aspektu, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės. Pasak pareiškėjo, skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nagrinėjamu atveju nustato Alytaus miesto savivaldybės tarybos reglamentas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pažeidė šio Reglamento 17, 18, 19, 20, 21, 25, 33 punktų reikalavimus. Tuo remdamasis pareiškėjas prašė teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Reglamento 17,19,20,21,33 punktų nepažeidė, o Reglamento 18 ir 25 punktų kai kurių nuostatų pažeidimai (suderintas sprendimo projektas nebuvo užregistruotas prieš 7 dienas, svarstant sprendimo projektą nebuvo pridėtas aiškinamasis raštas) nėra esminiai, nesuteikiantys pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą šioje įstatymo normoje numatytu pagrindu, yra pagrįstos byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, padarytos tinkamai taikant įstatymą ir yra teisingos. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo Tarybos nagrinėto klausimo, kuriuo buvo priimtas skundžiamas sprendimas, ypatumus. Šiuo sprendimu kolegiali savivaldos institucija – savivaldybės taryba nusprendė atleisti iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo statusą turintį valstybės tarnautoją - savivaldybės administracijos direktorių - jam praradus į šias pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos pasitikėjimą, t.y. priėmė sprendimą, kurio pagrįstumo (motyvų) teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nevertina.

Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies nuostatas būtent merui yra suteikta iniciatyvos teisė siūlyti savivaldybės tarybai skirti savivaldybės administracijos direktorių į pareigas savivaldybės tarybos sprendimu tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, apibrėžiančios mero įgaliojimus, 4 punktą meras taip pat gali siūlyti atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog meras nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą. Šios įstatymo nuostatos perkeltos į Reglamento 120,121.1,121.4 punktus. Sistemiškai aiškinant minėtas įstatymo nuostatas darytina išvada, jog meras pagal įstatymu suteiktą kompetenciją gali inicijuoti, kad savivaldybės taryba svarstytų klausimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš šių pareigų politinio pasitikėjimo praradimo pagrindu (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus savivaldybės meras į 2007 m. lapkričio 26 d. potvarkiu sudarytą savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. posėdžio darbotvarkę įtraukė klausimą (9-asis darbotvarkės klausimas) dėl savivaldybės administracijos direktoriaus. Šio Tarybos posėdžio darbotvarkė 2007 m. lapkričio 27 d., t.y. prieš 3 dienas kaip to reikalauja Reglamento 16 punktas, buvo paskelbta vietinėje spaudoje (laikraštyje „Alytaus naujienos“). Atleidžiant politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją iš pareigų praradus pasitikėjimą (Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktas) nėra taikomos tos procedūros ir tie reikalavimai, kurie taikomi atleidžiant karjeros valstybės tarnautojus (įspėjimas, draudimas atleisti laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, kt.). Todėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis negalėjo dalyvauti Tarybos posėdyje ir pateikti paaiškinimų, nebuvo supažindintas su sprendimo projektu (nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. vakaro pareiškėjas gydėsi stacionare, po to - ambulatoriškai) negali būti traktuojamos kaip Reglamento pažeidimas, o tuo pačiu ir pagrindas patenkinti apeliacinį skundą.

Reglamento 26 punktas nustato, jog sprendimo derinimo faktas patvirtinamas atitinkamo asmens parašu tame projekte. Komitetų derinimo faktas pasirašomas derinimo lape. Kaip matyti iš byloje esančio sprendimo projekto derinimo lapo, aptariamo sprendimo projekto teikėjas – savivaldybės meras pasirašė dėl šio projekto, suderinto su Tarybos sekretoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (l.e. direktoriaus pareigas), Teisės skyriumi, kalbos tvarkytoja, perdavimo svarstyti komitetams. 2007 m. lapkričio 29 d., t.y. iki Tarybos posėdžio, sprendimo projektas buvo apsvarstytas visuose Alytaus savivaldybės taryboje sudarytuose komitetuose. Tai patvirtina 2007 m. lapkričio 29 d. įrašai ir komitetų atstovų parašai derinimo lape bei šių komitetų posėdžių protokolai. Apelianto argumentas, kad komitetams minėtą klausimą svarstant bendrame posėdyje buvo pažeistas Reglamento 153 punktas nepagrįstas, kadangi minėtas Reglamento punktas leidžia keliems komitetams tą patį klausimą nagrinėti bendrame posėdyje jo eigą protokoluojant ir sprendimus priimant atskirai. Tokie protokolai į bylą pateikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas apklausė liudytoją R. J., kuris 2007 m. lapkričio 30 d. Tarybos posėdyje atitinkamos frakcijos vardu siūlė išbraukti iš Tarybos posėdžio darbotvarkės 9-jį klausimą „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus“. Minėtas liudytojas teismo posėdyje patvirtino, jog 2007 m. lapkričio 29 d. komitetų posėdis vyko ir jame meras pateikė informaciją dėl savivaldybės administracijos direktoriaus. Tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokole užfiksuota, jog šį faktą R. J. patvirtino ir Tarybos posėdyje. Tuo remdamasi teisėjų kolegija apelianto abejones, jog komitetų posėdžių nebuvo, vertina kaip nepagrįstas prielaidas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalį savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ir 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu. Iš Tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo matyti, kad šiame posėdyje frakcijos vardu buvo pasiūlyta išbraukti iš Tarybos posėdžio darbotvarkės 9-ąjį klausimą dėl „Dėl miesto savivaldybės administracijos direktoriaus“ motyvuojant tuo, jog svarstant sprendimo projektą komitetuose prie projekto nebuvo pridėtas aiškinamasis raštas. Balsuojant už pasiūlymą išbraukti iš darbotvarkės 9-ąjį klausimą, šiam pasiūlymui nebuvo pritarta (balsavo: už - 4, prieš - 17, susilaikė - 0). Tai patvirtina, jog Tarybos nariai apsisprendė, jog yra pagrįsta vada klausimą dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi svarstyti Tarybos posėdyje iš esmės. Iš Tarybos 2007 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo matyti, jog svarstant minėtą klausimą Tarybos posėdyje aiškinamasis raštas buvo pridėtas. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog pareiškėjo nurodyti Reglamento 18 ir 25 punktų pažeidimai, kad prie sprendimo projekto svarstant jį komitetuose nebuvo pridėtas aiškinamasis raštas, o suderinto sprendimo projektas nebuvo užregistruotas prieš 7 dienas iki Tarybos posėdžio, šiuo konkrečiu atveju nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, kadangi Vietos savivaldos įstatymu ir Reglamentu nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės nebuvo pažeistos (klausimą į darbotvarkę įtraukė tokius įgaliojimus turintis subjektas; darbotvarkė buvo patvirtinta ir paskelbta nepažeidžiant nustatytų terminų ir tvarkos; sprendimo projektas suderintas ir apsvarstytas komitetuose; Tarybos posėdyje pateikus pasiūlymą dėl ginčo klausimo išbraukimo iš Tarybos darbotvarkės, Tarybos nariai balsų dauguma nutarė klausimo iš darbotvarkės neišbraukti; skundžiamas sprendimas priimtas Tarybos posėdyje dalyvaujant išrinktų Tarybos narių daugumai; skundžiamas sprendimas buvo priimtas už jį balsavus posėdyje dalyvavusių Tarybos narių daugumai ). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kitos pareiškėjo nurodytos Reglamento nuostatos pažeistos nebuvo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamą 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. T-231 dėl pareiškėjo atleidimo iš Alytaus savivaldybės tarybos administracijos direktoriaus pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu priėmė kompetentingas priimti tokį sprendimą subjektas. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo statusą turintį valstybės tarnautoją – Alytaus savivaldybės administracijos direktorių (pareiškėją) iš pareigų atleido jį i šias pareigas paskyrusi kolegiali institucija - Alytaus savivaldybės taryba. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, Reglamento 12 punktą, savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posėdžio pirmininko balsas. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Ši įstatymo nuostata dėl balsavimo perkelta į Reglamento 29 punktą. Kaip matyti iš 2007 m. lapkričio 30 d. Alytaus savivaldybės tarybos posėdžio protokolo, iš viso Alytaus savivaldybės taryboje yra 27 nariai, posėdyje dalyvavo 25 Tarybos nariai, nagrinėjant klausimą dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi dalyvavo ir balsavo 21 Tarybos narys (už sprendimo projektą -17, prieš -4, susilaikė -0). Iš to darytina išvada, jog sprendimą priėmė kompetentinga institucija, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatos nepažeistos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pripažinus nepagrįstu pareiškėjo pirmąjį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir kitus pareiškėjo reikalavimus, kadangi jie yra išvestiniai iš pirmojo.

Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimą motyvavo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius