Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 2 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad R. N. 2021 m. liepos 26 d., 9.38 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) dėvėjo veido skydelį, kuris nedengė nosies, tuo sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 infekcijai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ 3.1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. V-1547 dėl ūkinės veiklos vykdymo sąlygų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. sumokėti 250 Eur baudą. R. N. per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, 2021 m. rugpjūčio 2 d. protokolo pagrindu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2021 m. rugpjūčio 24 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (R. N.) pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo su 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti bei bylą nutraukti.

2021 m. spalio 22 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi R. N. skundą tenkino iš dalies. Panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. priimtą skundžiamą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 500 Eur bauda. Pakeitė R. N. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikaciją iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 526 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam 500 Eur (penkių šimtų Eur) baudą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui R. N. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nutarta pakeisti jo (R. N.) padarytą administracinio nusižengimo kvalifikaciją iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 526 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų Eur) baudą, nesutinka.

Pažymi, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942-2016, 2AT-97-942/2017).

Sutinka, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Antai ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad, naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtu pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esme, būti išklausytam ir kt.

Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju jis teisme gynėsi nuo jam pareikšto kaltinimo padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Taigi jo gynybos strategija buvo nukreipta atsikirsti vien tik į tai, kad jis nepadarė jam inkriminuoto ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, todėl R. N. nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nuo jam inkriminuoto nusižengimo kvalifikavimo nukrypo iš esmės, buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens, procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esme, o ypač — teisės būti išklausytam.

Antra, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Civilinės saugos įstatymo (toliau ir - CSĮ) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 202-03-19 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-161- 992/2021; Kauno apygardos teismo 2021-01-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021). Pažymi, kad CSĮ 1 straipsnyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms 2 gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Tuo tarpu CSĮ 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, i kuri Pareiškėjas nepatenka. Be to (ir tai yra svarbiausia), jis taip pat nepatenka į CSĮ 19 straipsnyje pateiktą civilinės saugos sistemos pajėgių sąrašą, kuris, pabrėžtina, taip pat yra baigtinis. Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi jis, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Jis, kaip minėta, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje. Apibendrinant visa tai ir vadovaujantis pirmiau pristatyta teismų praktika, jo nuomone, jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl, skundžiama nutartis vien tik šiuo aspektu negali būti pripažįstama teisėta, todėl yra naikintina.

Skunde nurodo, kad kaip jau minėta, jis nėra civilinės saugos sistemos pajėgų, kurios dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, dalimi, todėl, pagrįstai manytina, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau-ESOV) neturi teisės jam duoti privalomų vykdyti nurodymų, juo labiau, kad jis taip pat nėra CSĮ 17 straipsnio nustatyta tvarka paskirtas atlikti kokius nors privalomus darbus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.

Pažymi, kad ANK 526 straipsnis nustato, kad administracinė atsakomybė kyla pažeidus CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jis yra tos nuomonės, kad ESOV 2021-06-30 sprendimas Nr. 1547 nėra civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, nes ESOV nesuteikta kompetencija priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų.

Sutinka, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ yra civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas. Kita vertus, reikalavimas (įpareigojimas) asmenims dėvėti kaukes uždarose paslaugų teikimo vietose šiame Vyriausybės nutarime (io 3.1.1. punkte) nenustatytas.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. N. nesutinka su pirmosios instancijos nutarimu, prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nuo jo inkriminuoto nusižengimo kvalifikavimo nukrypo iš esmės, buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens, esminės procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esme, o ypač — teisės būti išklausytam.

Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) teismas gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016).

Konstitucijos 31 straipsnis asmeniui garantuoja vieną svarbiausių jo procesinių teisių - teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų ANK 577 straipsnyje nustatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių. Taigi nagrinėjamu atveju aptariama ANK 635 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma, kadangi kyla klausimas ne tik dėl R. N. padarytos veikos perkvalifikavimo, tačiau ir dėl tinkamo R. N. informavimo perkvalifikuojant administracinį nusižengimą t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti išdėstomas aiškiai, nedviprasmiškai, nurodomos visos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro padaryto perkvalifikuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Nagrinėjamu atveju iš R. N. pareikšto kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo nutarimo, nėra aišku, ar R. N. sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 infekcijai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ 3.1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. V-1547 dėl ūkinės veiklos vykdymo sąlygų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ar visgi savo veiksmais pažeidė civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko jo veika buvo perkvalifikuota į ANK 526 straipsnio 3 dalį.

Taigi, nors pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo R. N. padarytą administracinį nusižengimą, tačiau jam pareikštas kaltinimas liko nepakeistas, neišdėstytos tikslios faktinės aplinkybės, o šių veiksmų negali atlikti apeliacinės instancijos teismas, kadangi tokiu atveju būtų priimtas siurprizinis sprendimas ir proceso dalyviai netektų galimybės šį procesinį sprendimą skųsti instancine tvarka, t. y. apeliacinės instancijos teismo nutartys ir nutarimai įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiami (ANK 654 straipsnis).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017). Taigi, kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę žinoti kaltinimo esmę ir teisę būti išklausytam.

Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė R. N. pareikšto kaltinimo esmės, dėl to asmuo tiksliai nežinojo, nuo kokio kaltinimo turi gintis, taip padarydama esminį proceso teisės pažeidimą, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, tad tenka konstatuoti, jog ir administracinio nusižengimo protokolo pagrindu priimtas nutarimas turi esminių trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva byloje esančių proceso pažeidimų negali pašalinti, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, kad galėtų pašalinti konstatuotus esminius proceso teisės pažeidimus. Šiuo atveju apylinkės teismo nutarimas naikinamas visa apimtimi, nes R. N. atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį perkvalifikuojant į ANK 526 straipsnio 3 dalį klausimas gali būti sprendžiamas, pirmosios instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą bei teisingai pritaikius administracinio nusižengimo teisenos (proceso įstatymo) normas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutarimas naikintinas dėl esminio proceso teisės pažeidimo ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. N. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.