Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-30 · Administracinė byla Nr. I-2960-402/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
I-2960-402/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00609-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2960-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-00609-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui R. R. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 4) nurodė, kad nuo 2013-12-12 iki šių dienų atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Buvo paskirtas į 4 lokalinį sektorių, 9 būrį, gyvenamąją patalpą Nr. 1. Nurodo, jog daug kartų kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją prašydamas, kad būtų leista jo draugui jam perduoti daiktus tokius kaip televizorius, kompiuteris, radijo imtuvas, mp3 grotuvas, tačiau jam į prašymus būdavo atsakyta pašaipomis. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog jis nebendrauja su artimaisiais, iš artimųjų turi tik mamą, kuri yra garbaus amžiaus ir gyvena Kretingoje, yra silpnos sveikatos, todėl tokia tolima kelionė jai gali būti per sunki. Pareiškėjas nurodė draugo, kuris jam perduotų daiktus duomenis. Paaiškino jog pareiškėjas nenori pirkti daiktų Marijampolės pataisos namų parduotuvėje, kadangi jam reikalingus daiktus jis turi ir nemato būtinybės jų pirkti. Dėl tokio Marijampolės pataisos namų administracijos elgesio jaučiasi diskriminuojamas, kad neturi artimųjų. Prašo skundą tenkinti ir priteisti jam 10‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9-10). Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į administraciją su prašymu, į kurį jam buvo atsakyta 2015-04-07 d. ir nurodyta, jog pareiškėjui yra leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo ir garso leistuvais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Vadovaujantis aukščiau išdėstyta tvarka, leisti draugui perduoti pareiškėjui išvardintus daiktus, nėra pagrindo ir prašymą atsisakė tenkinti.

Pareiškėjas tokį atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir Marijampolės pataisos namų atsakymą pareiškėjui, nenustatė Marijampolės pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

R. R. teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam neleidžiant priimti daiktų kuriuos jam atgabentų draugas, o ne artimas giminaitis ar šeimos narys. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant jo teises, jis buvo diskriminuojamas ir verčiamas pirkti aparatūrą Marijampolės pataisos namuose esančioje parduotuvėje.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog Pataisos namams nesuteikus galimybės pareiškėjo draugui perduoti jam daiktus privertė jį jausti nuolatinį diskomfortą, diskriminuojamam, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso 96 str. numatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pataisos namai negali keisti galiojančių norminių aktų ar įstatytų. Pataisos namų kompetencija yra užtikrinti galiojančių norminių aktų vykdymą. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė su šiais aktais susipažinti Pataisos namų bibliotekos skaitykloje. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jam dėl neteisėtų Pataisos namų administracijos veiksmų kilo žala, kurią jis vertina 10‘000 Eur suma, yra nepagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų, nematyti jog pareiškėjui dėl Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų būtų kilusios sveikatos problemos. Byloje nėra duomenų, kad Pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Marijampolės pataisos namų sveikatos priežiūros pažymą (b.l. 11) ir Marijampolės pataisos namų psichologinės tarnybos specialisto pažymą (b.l. 12) patvirtina, jog pareiškėjas nesikreipė dėl pablogėjusios sveikatos ar depresijos ginčo laikotarpiu. Minėtų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi artimuosius, be to pataisos namuose yra suteikiama galimybė už nuosavas lėšas įsigyti reikalingus daiktus, leidžia konstatuoti, jog nebuvo aplinkybių kurios realiai galėjo sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip diskriminavimą, nuolat jaučiamą diskomfortą, todėl nėra pagrindo reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė