Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1402-590/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
2S-1402-590/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14552-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
Č. S.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1402-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14552-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo Č. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21824-534/2015 pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Č. S. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovui Č. S. 1,00 ha ploto žemės sklypą Nr. 655, esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-28 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, įvertinus ieškinio turinį ir dalyką, ieškinio teismingumui nustatyti taikytinos CPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtinio teismingumo taisyklės, pagal kurias ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui –Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Č. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad ieškinys yra pareikštas pagal atsakovo buveinę – Gedimino pr. 19, Vilnius. Paaiškino, kad ieškovas jau buvo kreipęsis į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kuris civilinėje byloje Nr. 2-1137-336/2015 ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas, kad byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilnio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nusprendusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Atsižvelgiant į tai, ginčai kilę iš tokio pobūdžio santykių yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais atsisakyti priimti ieškovo ieškinį. Teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CPK 31 straipsnį, reglamentuojantį išimtinį teismingumą. CPK 31 straipsnyje numatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimas – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovui žemės sklypą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), – nėra. Pareiškėjas reikalavimų dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą nereiškia, todėl pagrindo taikyti CPK 31 straipsnį, numatantį išimtinį teismingumą, taip pat nėra. Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Kadangi atsakovu yra nurodoma Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (jos buveinės adresas Gedimino pr. 19, Vilnius), ši byla, anksčiau nurodytais pagrindais, Kėdainių rajono apylinkės teismui yra neteisminga. Byla pagal atsakovo buveinę yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą, kuri yra naikintina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Č. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vidas Stankevičius