Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi, pripažinus, kad A. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, A. V. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą.

Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 2 d. gautas Klaipėdos psichikos sveikatos centro raštas, kuriame nurodyta, jog įstaiga negali užtikrinti A. V. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymo nes 2020 m. lapkričio 30 d. A. V. atvykęs pas apylinkės psichiatrą atsisakė gydytis Klaipėdos psichikos sveikatos centre, kadangi, jo manymu, jis yra sveikas.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovas paaiškino, kad gavus teismo nutartį dėl priverstinės medicinos priemonės A. V. paskyrimo, jie jį pasikvietė ir bandė šią priemonę įgyvendinti. Apsilankius pas gydančią gydytoją, A. V. iš karto pareiškė, kad jam nereikalingas joks gydymas, jis vaistų nevartos, atsisakė pasirašyti tam tikrus dokumentus, sutikimus dėl tvarkos, jų vidinius dokumentus dėl gydymo, dėl informacijos teikimo. A. V. buvo lyg ir sutikęs vieną vaistą nuo miego vartoti, bet vėliau atsisakė, pareiškė, kad jie jį apgavo ir per prievartą jam kažko išrašė, nors jo sutikimas buvo. Taigi, reaguodami į šią situaciją ir todėl kad, gydytojo manymu, A. V. reikalingas gydymas, o jis nesutinka, jie kaip ir negali to teismo sprendimo įgyvendinti. Pas socialinį darbuotoją jis lankosi vieną kartą kas tris savaites pokalbiui, tačiau mano, kad siekiant visiškai įgyvendinti sprendimą, tam reikalingas ir gydymas. Matydami, kad negali įgyvendinti nutarties, prašo A. V. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų gydymą.

Teismo posėdžio metu prokurorė bei A. V. gynėja neprieštaravo, kad A. V. būtų paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 392 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad BK 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

BK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytos šios priverčiamosios medicinos priemonės: 1) ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Nors nurodytuose priverčiamųjų medicinos priemonių pavadinimuose nėra nurodytas žodis “gydymas”, tačiau BK 98 straipsnio 2-5 dalyse aiškiai nurodyta, kad atitinkamo griežtumo priemonės, priklausomai nuo asmens padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo, skiriamos tada, kai asmenį reikia stebėti ir gydyti, o konkrečiai šiuo nagrinėjamu atveju BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Iš išdėstyto akivaizdu, kad bet kuri iš paskirtų priverčiamųjų medicinos priemonių apima ne tik stebėjimą, bet ir gydymą.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo, taip pat iš Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovo paaiškinimų, kad A. V. atsisako gydymo, tačiau pas socialinį darbuotoją jis lankosi vieną kartą kas tris savaites pokalbiui, bei pačio A. V. 2021 m. vasario 10 d. prašymo, pateikto teismui elektroniniu paštu, turinio teismas sprendžia, kad A. V., galimai dėl savo psichikos būklės, klaidingai suvokia jam Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą turinį, manydamas, kad šia nutartimi teismas nepaskyrė jam gydymo, tik stebėjimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl pačio psichikos sutrikimo gydymo reikalingumo ir intensyvumo jau sprendžia atitinkamos kompetencijos gydytojas, taigi šiuo atveju A. V., kuriam teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-98/2020 konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija ir rekomenduotas netgi stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, privalo pagal teismo nutartį, kuria skirta švelnesnė nei eksperto rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė, gydytis, jeigu gydytojas nustato tokį reikalingumą.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-668/A1-243 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 38 punkte numatyta, kad jei pacientas pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas, nesilanko psichikos sveikatos centre, nevartoja vaistų, elgiasi asocialiai, jis siunčiamas į teritorinę psichiatrijos įstaigą, tuo pat metu inicijuojant teisme priverstinio ambulatorinio gydymo pakeitimą priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare.

Esant išdėstytam, teismas mano, kad šiuo metu A. V., tiek jo paties, tiek Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistų pastangomis, dar galima gydyti ambulatorinio stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros centre sąlygomis, todėl Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymas dėl A. V. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymą dėl A. V. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.