- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-441-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., ir nubaustas dvidešimties parų areštu ;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino J. G. kaltu už tai, kad jis 2013 m. vasario 1 d. apie 17 val. 20 min. parduotuvėje „Hyper Maxima“, esančioje Ozo g. 25, Vilniuje, pagrobė penkis UAB „Maxima LT“ priklausančius pakelius kavos, bendrai kainuojančius 84,45 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. G. iš parduotuvės „Hyper Maxima“ nemėgino pavogti jokių daiktų, o penkis kavos pakelius, kurių pagrobimu apeliantas yra kaltinamas, jis buvo įsigijęs ankščiau.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnams pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad kavos pakelius jis įsigijo kitoje vietoje, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos įrodymus neatsižvelgė.
J. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, kad apeliantas vartoja narkotines medžiagas ir sistemingai vagia parduotuvėse.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos pateikė atsiliepimą į J. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistu ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas J. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, praeityje teistas ir baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo bei svetimo turto pagrobimą. J. G. jam paskirtų baudų nemoka, akivaizdžiai ignoruoja teisės aktų reikalavimus, todėl jam pagrįstai paskyrė areštą.
Pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo nekaltumą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., inter alia, įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Apeliaciniu skundu J. G. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, savo skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, o penkis kavos pakelius, kurių pagrobimu jis yra kaltinamas, jis įsigijo kitoje parduotuvėje.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad J. G. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), parduotuvės „Hyper Maxima“ pareiškimu (b. l. 3), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio N. R. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5).
Apeliacinio skundo argumentas, kad penkis kavos pakelius, kurių pagrobimu kaltinamas J. G., jis nusipirko kitoje parduotuvėje, Vilniaus apygardos teismo vertinamas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad joks išrašas iš banko, galintis patvirtinti, kad už minėtas prekes J. G. atsiskaitė kitoje parduotuvėje pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas, tokie duomenys nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, byloje nėra jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti šią apelianto pateiktą versiją, todėl tokie J. G. argumentai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsakant į skundo argumentus dėl per griežtos administracinės nuobaudos, paskirtos J. G., apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pagrobtų prekių kiekį ir vertę, į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir pagrįstai skyrė jam Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. sankcijos vidurkiui lygią administracinę nuobaudą.
Remiantis bylos medžiaga, J. G. jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas teistas už ankščiau padarytos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat 2012 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo jis buvo pripažintas kaltu už tos pačios rūšies pažeidimą, o tai reiškia, kad apeliantas pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Šios aplinkybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 32 str., pripažįstamos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kurios lemia griežtesnės, nei sankcijoje numatyta minimali, administracinės nuobaudos skyrimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. nuostatomis, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą nenustatė J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tokių aplinkybių nepastebi ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažymos apie asmens baustumą duomenis (b. l. 7-12), J. G. vengia mokėti jam paskirtas pinigines administracines nuobaudas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė administracinį areštą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai J. G. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., o skirdamas administracinę nuobaudą, griežtai laikėsi Lietuvos Respublikos ATPK numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertino nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai J. G. paskyrė dvidešimties parų areštą, todėl, konstatuotina, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.