- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- 1A-256-483/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- E. Č.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Gediminas Skaistys, Virginija Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.2.14.7.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.1.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 184 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. Č. per 3 (trejus) metus atlyginti padarytą žalą.
Iš E. Č. priteista 83 839 Eur (289 479,75 Lt) UAB „O.“ naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. Č. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T. T.“ (iki 2007-10-03 UAB „B.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
1.1. siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, imituodamas jų perdavimą J. G., nuo 2009 m. gruodžio mėn. nenustatytos dienos iki 2009 m. gruodžio 23 d., Vilniaus rajono 6-ame notarų biure, esančiame Vilniuje, Aušros Vartų g. 20-16, bei VĮ „Registrų centras“ patalpose, esančiose Lvovo g. 25, Vilniuje, veikdamas kartu su I. G., kurios atžvilgiu byla nutraukta suėjus senaties terminui, organizavo netikro dokumento – 2009-12-23 UAB „T. T.“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties pagaminimą, nurodydamas Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro teisininkui D. P., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, įrašyti melagingus duomenis, kad I. G., kaip visų 480 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „T. T.“ akcijų, kurių vertė 48 000 Lt, savininkė, parduoda pirkėjai – J. G. visas 480 UAB „T. T.“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 1 000 Lt, pateikė sutartį pasirašyti I. G. ir J. G. bei pagamino netikrus dokumentus – 9 vienetus perdavimo aktų: „2009-12-23 UAB „T. T.“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą Nr. 1”, „2009-12-23 UAB „T. T.“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą Nr. 2”, „2009-12-23 UAB „T. T.“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą Nr. 3”, „2009-12-23 UAB „T. T.“ Prekių perdavimo aktą Nr. 1“, „2009-12-23 UAB „T. T.“ Prekių perdavimo aktą Nr. 2“, „2009-12-23 UAB „T. T.“ Prekių perdavimo aktą Nr. 3“, „2009-12-23 UAB „T. T.“ turto perdavimo aktą Nr. 1”, „2009-12-23 UAB „T. T.“ dokumentų, spaudų, kasos juostų perdavimo aktą” ir „2009-12-23 UAB „T. T.“ kasos piniginių lėšų perdavimo aktą”, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad jis perdavė J. G. UAB „T. T.“ dokumentus (tame tarpe ir UAB „T. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d.): įstatus, akcininkės bei direktoriaus sprendimus, įsakymus, finansinės atskaitomybės dokumentus, deklaracijas, darbo sutartis, darbo grafikus bei darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentus, darbuotojų prašymus, didžiąsias knygas ir žurnalus, kasos, banko, turto apskaitos dokumentus, pardavimų ir pirkimų dokumentus, tarpusavio atsiskaitymų ir skolų suderinimo aktus ir kt., antspaudus, 332,11 Lt kasos pinigų ir prekes: telefonus „SONY Ericsson“, „LG“, „Motorola“, „Nokia“, „Samsung“, „Option GT“, „Huawei“, „Toshiba“, „IPhone“, „Omni ID“ korteles, „IKI“ dovanų korteles, „Ežys“ ir „Extra“ pakuotes, SIM korteles, telefonų įdėkliukus ir pakabukus, autolaikiklius, laisvų rankų įrangą, tinklo įkroviklius, baterijas, USB jungtis, ausines ir kt., taip pat prekybos centre „Tilžė“ esančiame prekybos taške iš UAB „O.“ nuomotus baldus ir ten esančius daiktus, pateikdamas pasirašyti J. G. aktus, kad ji minėtus daiktus gavo, nors faktiškai dokumentų ir prekių J. G. neperdavė, buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė, dėl ko negalima nustatyti UAB „T. T.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d.
1.2. Be to, E. Č. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „T. T.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, direktoriumi, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d. nenustatytoje vietoje, būdamas atsakingas už jam patikėtą UAB „O.“ turtą, paimtą konsignacijos būdu, pagal 2009-07-01 sutarties Nr. DI-40056-487 Priedo Nr. 6 2.4 punktą, kad „Visos pagal šio priedo 2 punkte minimą tvarką (Pasinaudodama Pirmosios šalies prekių užsakymo sistema „Comfort“, Antroji šalis pagal poreikius pateikia Pirmajai šaliai pagrindinius užsakymus pageidaujamai įrangai gauti) Antrajai šaliai perduotos prekės iki pardavimo galutiniam vartotojui, bet ne ilgiau kaip keturiems mėnesiams, yra Pirmosios šalies nuosavybė“ ir 2.11 punktą, kad „Antrajai šaliai nepardavus ar pagal šio priedo 3 punktą negrąžinus Pirmajai šaliai prekių, išduotų jai Pirmosios šalies daugiau kaip prieš keturis mėnesius, Antroji šalis įsipareigoja nupirkti šias prekes iš Pirmosios šalies už Pirmosios šalies tą dieną rekomenduojamą galutiniam vartotojui kainą su 6 % nuolaida“, t. y. žinodamas, kad prekės iki jų pardavimo galutiniam vartotojui nuosavybės teise priklauso UAB „O.“, pagamindamas netikrus dokumentus: 2009-12-23 UAB „T. T.“ prekių perdavimo aktą Nr. 1 ir 2009-12-23 Prekių perdavimo aktą Nr. 2, įrašydamas juose žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „T. T.“ perdavė prekes J. G. bei pateikdamas pastarajai pasirašyti, kad ji juos gavo, perdavė nenustatytam asmeniui UAB „O.“ priklausančias prekes: telefonus „SONY Ericsson“: G502, S312, C510, W302, J105, T700, K660, W205, W595, W980, W302, W760; „LG“: KP265, GB106, KP500, GB250, GM310; „Nokia“: 2330, 3120, 1680, 3600, 6500, 5320, 5310, 6300, 6303, 6555, 6600, 7610, N97, E51; „Samsung“: E1210, E1310, L700, F400, C3050, C5510, S5600, S5230; „Corby“: S3650, C3010, S7220; „Motorola“ EM30; SIM korteles, modemus „Huawei E1550“, kompiuterius „Toshiba L300-1D4“, modemą „Option GT MAX 3,6“, „Extra“ papildymo pakuočių, „Omni ID“ auksines, sidabrines bei paprastas korteles, „IKI“ dovanų korteles 200 Lt, 100 Lt ir 50 Lt sumoms, gautas iš UAB „O.“ pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2009-11-01 serija E, Nr. 533609 – 21 627,52 Lt sumai, 15 072,22 Lt padengus liko 6 555,30 Lt, 2009-11-30 serija E, Nr. 541201 - 37,16 Lt sumai, 2009-11-30 serija E, Nr. 541200 – 3 544,17 Lt sumai, 2009-11-30 serija E, Nr. 541208 - 475,00 Lt sumai, 2009-11-30 serija E, Nr. 541252 – 1 850,00 Lt sumai, 2009-12-01 serija E, Nr. 543065 - 483,00 Lt sumai, 2009-12-01 serija E, Nr. 542158 - 610,06 Lt sumai, 2009-12-02 serija E, Nr. 542151 - 189,00 Lt sumai, 149,00 Lt padengus liko 40,00 Lt, 2009-12-03 serija E, Nr. 549470 - 139,00 Lt sumai, 129,00 Lt padengus liko 10,00 Lt, 2009-12-08 serija E Nr. 544522 – 2 567,60 Lt sumai, 2009-12-10 serija E, Nr. 544531 – 22 495,14 Lt sumai, 2009-12-31 serija E, Nr. 552916 – 241 174,38 Lt sumai, 2009-12-31 serija E, Nr. 550803 -152,00 Lt sumai, 2010-01-01 serija E, Nr. 553212 - 276,00 Lt sumai, 2010-01-11 serija E, Nr. 556077 - 987,00 Lt sumai, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB „O.“ prekių 281 256,75 Lt sumai (81 457,59 Eur).
Šalies argumentai
2. Nuteistojo E. Č. gynėjas advokatas M. Bakanas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: E. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinti; UAB „O.“ civilinį ieškinį atmesti.
2.1. Apeliantas nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas akivaizdžiai šališko teismo. E. Č., duodamas nuoseklius ir išsamius parodymus, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jis neorganizavo dokumentų klastojimo, neieškojo asocialaus asmens J. G. ir nedavė jai jokio atlygio. Iš nuteistojo pusės buvo atliekamas realus UAB „T. T.“ akcijų pardavimas bei įmonės turto, prekių bei dokumentų perdavimas naujajai direktorei. E. Č. neturėjo nei teisės, nei galimybės, nei pareigos patikrinti akcijų pirkėjo ir būsimo įmonės vadovo socialinės padėties bei numanyti jo nusikalstamus ketinimus.
2.2. Sprendimas parduoti UAB „T. T.“ akcijas nebuvo slepiamas nei nuo UAB „O.“, nei nuo kitų partnerių. Apie tai E. Č. atvirai kalbėjo partnerių bei UAB „O.“ vadovų susitikimuose, buvo minėjęs įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės vadovei J. N. (tai ji patvirtino 2010-07-27 apklausos metu). Su kai kuriais UAB „O.“ partneriais (UAB „L.“ vadovu L. R., UAB „M.“ vadovu A. R., UAB „E.“ vadovu) E. Č. kalbėjosi asmeniškai, siūlė jiems įsigyti UAB „T. T.“ prekybos taškus (2011-12-22 papildomos apklausos metu tai patvirtino liudytoju apklaustas A. R., jis parodė, kad buvo kalbamasi apie Radviliškio bei Tilžės prekybos taškų pardavimą). Be to, apie įmonės pardavimą buvo paskelbta interneto svetainėje www.bbank.lt. Atsirado pirkėjas, kuris norėjo įmonę nupirkti savo žmonai, su juo E. Č. buvo susitikęs Vilniuje, Akropolyje, kur buvo aptartos pardavimo sąlygos, ir E. Č. gavo iš pirkėjo 10 000 Lt avansą; buvo sutarta akcijas parduoti už 20 000 Lt, pirkėjo pageidavimu sutartyje įrašant 1 000 Lt akcijų pardavimo kainą. E. Č. su pirkėju susitarė susitikti po dviejų savaičių Radviliškyje, vienoje iš UAB „T. T.“ parduotuvių (Radviliškis, (duomenys neskelbtini)); iki to laiko E. Č. turėjo tiksliai suskaičiuoti įmonės prekes, kad išvengtų klaidų jas perduodamas naujajam savininkui. Todėl E. Č. laikinai uždarė visus UAB „T. T.“ prekybos taškus, o visas prekes, įskaitant ir iš UAB „O.“ gautus mobiliojo ryšio telefonus, atgabeno į Radviliškio parduotuvę, kur prekės buvo tiksliai perskaičiuotos, paruošti prekių perdavimo aktai. Pirkėjui neatvykus, susitikimas buvo nukeltas kitai savaitei, t. y. 2009-12-23. Kaip buvo ruoštasi pirkėjų atvykimui, jų laukta, matė ir girdėjo Radviliškio parduotuvėje tuo metu dirbusios apskaitininkė R. R. bei filialų vadovė D. V. R. R. prisiminė, kad, ruošiantis įmonės turto perdavimui naujajam savininkui, visos prekės buvo suvežtos į Radviliškio filialą, ir, kai šis neatvyko, buvo susirūpinta, kad nesaugu visus telefonus palikti parduotuvės patalpose, nes buvo pastebėta, kad apgadintos laukinės durys. Todėl visus telefonus E. Č. parvežė į įmonės buveinę, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kadangi prekės buvo laikomos įmonės buveinėje, buvo susitarta, kad pirkėjai 2009-12-23 atvyks būtent ten, o akcijų pirkimo pardavimo sutartis, pirkėjų pageidavimu, bus pasirašyta Vilniuje, nes pirkėjas pageidavo, kad ši sutartis būtų notariškai patvirtinta jo pasirinkto notaro. E. Č. paprašius, pirkėjas atsiuntė, kaip jis pristatė, savo žmonos J. G. asmens duomenis, kad jis galėtų paruošti prekių, dokumentų ir visus kitus perdavimo aktus bei kitus reikalingus dokumentus. Sutartu laiku pirkėjas atvyko vienas. Pagal perdavimo aktus buvo tiksliai perskaičiuotos prekės, peržiūrėti perduodami dokumentai ir visa kita. Pirkėjas E. Č. perdavė likusius 10 000 Lt, susikrovė prekes į savo automobilį ir išvyko į Vilnių. Pirkėjas važiavo savuoju automobiliu, o E. Č. su I. G. važiavo iš paskos savuoju. Atvykus į Vilnių, prie jų priėjo pirkėjo žmona prisistačiusi J. G., kuri pasirašė perdavimo aktus ir visi nuvyko pas notarą. Notaras, dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjų pageidavimu nurodytos mažos akcijų kainos (1 000 Lt), atsisakė tvirtinti sutartį. E. Č. ir I. G. nebuvo žinoma, kad J. G. yra nedeklaravusi pastovios gyvenamosios vietos, o iš išvaizdos ji neatrodė kaip asocialus asmuo. Notaras pasakė, kad sutartis bus galiojanti ir be notaro patvirtinimo, todėl pasirašė UAB „T. T.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. E. Č. parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti kita byloje surinkta medžiaga, tačiau pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertinęs E. Č. pateiktą versiją kaip nepagrįstą, pripažino jį kaltu, remdamasis išskirtinai tik jį kaltinančiais bylos duomenimis, visiškai ignoruodamas kitą byloje esančią medžiagą. Pirmosios instancijos teismas netyrė kai kurių svarbių bylos aplinkybių bei nepaminėjo nuosprendyje tų aplinkybių, kurios buvo atskleistos teismo posėdžiuose. Todėl apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus ir demonstravo akivaizdų šališkumą bei išankstinį nusistatymą E. Č. atžvilgiu.
2.4. Vienas iš esminių įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė E. Č. kaltę, buvo J. G. parodymai, kurie neva buvo duoti pirmosios instancijos teisme. J. G., duodama parodymus teisme, teigė daug ko nepamenanti ir teisėja jai tiesiog perskaitė dalį parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (būtent kaltinančių E. Č.), o J. G. paprasčiausiai juos patvirtino. Kita dalis parodymų, kuriuose atsispindi ir kitos, didžiąja dalimi prieštaringos bylos aplinkybės, liko nutylėtos, teismas jų netyrė ir paprasčiausiai ignoravo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleistas ir ištirtas J. G. parodymų prieštaringumas.
Šalies argumentai
2.5. Apeliantas, pacitavęs J. G. parodymus, nurodė, kad J. G. 2011-03-24 akistatos su E. Č. metu parodė, kad savo asmens dokumentą padavė ne E. Č., o kažkokiam kitam vyrui, kuris jį grąžino po kelių dienų. Paprašius patikslinti aplinkybes dėl asmens dokumento perdavimo, J. G. parodė, kad apskritai nematė, kam perdavė pasą, negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu nepažįstamiems asmenims perdavė savo asmens dokumentą. Nors J. G. teigia, kad nesuprato, jog perka įmonės akcijas ir turtą, tačiau šiuos jos parodymus paneigia notaro padėjėjas D. P. Būtent jis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad J. G. klausė, ką jį darys su akcijomis, o ji atsakė, kad dirbs toliau, pinigus jau sumokėjo. J. G. paaiškinimas dėl piniginio atlygio, kurį ji neva gavo iš E. Č. už dokumentų pasirašymą, yra melagingas. Negalima laikyti logišku J. G. paaiškinimo, duoto akistatos metu, kad ji neva gavo atlygį, apie kurį, kaip ji pati parodė, su ja niekas nesitarė, jo net nesitikėjusi. Tai, kad J. G. nebuvo mokėti pinigai patvirtino I. G., kuri buvo tiesioginė įvykio liudytoja. Taip pat J. G. nurodytas faktas, kad neva E. Č. ir I. G. susirado ją 2009 metu gruodžio mėnesį Vilniaus darbo biržoje siūlydami darbą, yra melagingas. Akistatos su E. Č. metu J. G. patvirtino šią aplinkybę ir patikslino, kad būtent E. Č. ir I. G. su ja bendravo kažkurią gruodžio mėnesio darbo dieną, šviesiu paros metu, ne daugiau kaip prieš savaitę prieš jai pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Šį J. G. teiginį paneigia pateikti ir byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad I. G. visomis 2009 metų gruodžio mėnesio darbo dienomis, išskyrus sutarties pasirašymo dieną (2009-12-23 jai buvo suteikta laisva diena), buvo savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) arba vyko su kitais darbuotojais į komandiruotę į Telšius, ir jai nebuvo jokios galimybės darbo metu (šviesiu paros metu) būti Vilniaus darbo biržoje. Byloje yra 2009 metų gruodžio mėnesio (duomenys neskelbtini) „Teisėjo priskyrimo bylai protokolai“ - išrašai iš LITEKO (Lietuvos teismų informacinė sistema), iš kurių valandos tikslumu galima matyti, kada I. G. savo darbo kompiuteriu vykdė tiesiogines savo darbo funkcijas - skirstė baudžiamąsias bylas. Šie dokumentai neginčijamai įrodo J. G. parodymų melagingumą, nes jos nurodytu laiku I. G. dirbo savo darbo kompiuteriu, o ne lankėsi Vilniaus darbo biržoje. Šį faktą teisme patvirtino I. G., kuri paaiškino, kad niekuomet nesilankė Vilniaus darbo biržoje, kad nesiūlė J. G. jokio darbo, o J. G. nurodytu metu (savaitę iki sutarties pasirašymo darbo metu, šviesiu paros laiku) buvo savo darbo vietoje ir dirbo savo darbo kompiuteriu bei gali pateikti tai patvirtinančius objektyvius įrodymus. Tačiau teisėja ją nutraukė, o minėtų parodymų netgi nepaminėjo nuosprendyje ir tokiu būdu išvengė galimų prieštaravimų būtinos analizės.
2.6. Baigiant įrodymų tyrimą E. Č. kreipėsi į teismą su prašymu iškviesti ir teisme apklausti liudytojais I. G. kolegę G. A. bei jos buvusią tiesioginę viršininkę I. I., kurios galėtų paaiškinti aplinkybes, jog niekas kitas be I. G. nedirbo jos darbo kompiuteriu bei aplinkybes dėl jos buvimo darbo vietoje J. G. nurodytu laiku. Tačiau teismas šį E. Č. prašymą nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė, tokiu būdu demonstruodamas išankstinį nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu. Teismo akivaizdų šališkumą patvirtina ir tai, kad nuosprendyje paminėta 2013-03-21 specialisto išvada dėl J. G. psichofiziologinio tyrimo poligrafu buvo ištirta tendencingai, tik tiek, kiek tai palanku apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, t. y. paminėta tik dalis išvados apie tai, kad J. G. pamena ne visas įvykio aplinkybes. O tai, kad toje pačioje išvadoje specialistas teigia, kad J. G. reakcijų pobūdis psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu leidžia daryti prielaidą, kad ji, duodama atsakymus į dalį klausimų, buvo neatvira, kad žino visai kitas UAB „T. T.“ akcijų pirkimo-pardavimo aplinkybes, nei ji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nuosprendyje nepaminėtos, neaptartos ir neįvertintos. Pirmosios instancijos teisme nebuvo gilinamasi į J. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, prieštaringumą, o buvo vienareikšmiškai pateikti tik kaltinimui palankūs jos parodymai, grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.
2.7. Minėtų J. G. parodymų prieštaringumas, detalių nesutapimai, parodymų keitimas, jų padrikumas, logikos nebuvimas rodo, kad J. G. parodymai yra melagingi, kad ji laikosi versijos, kuria siekiama dangstyti tikrąjį nusikaltimo organizatorių ir versti kaltę E. Č. ir I. G. Skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta paviršutiniška prielaida, kad jokio nenustatyto asmens - pirkėjo, prisistačiusio J. G. vyru, nebuvo, nes E. Č. pateikta versija (kad įmonę pirko J. G. jos vyras) paneigta tuo, jog J. G. nebuvo ištekėjusi, o jos sugyventinis M. Š. to padaryti irgi negalėjo dėl savo prastos socialinės ir materialinės padėties. Jokios kitos prielaidos, kad tai galėjo padaryti bet koks kitas asmuo, net nebuvo tirtos. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tokio asmens net ir nebuvo ieškota, o tyrimas tendencingai nukrypo E. Č. atžvilgiu, nors byloje daug duomenų, patvirtinančių tokio asmens buvimą. Kaip minėta, apie tokį asmenį užsimena pati J. G., 2011-03-24 akistatos su E. Č. metu ji parodė, kad savo asmens dokumentą padavė ne E. Č., o kažkokiam kitam vyriškiui, kuris jį grąžino po keleto dienų. Paprašius patikslinti aplinkybes dėl asmens dokumento perdavimo, J. G. parodė, kad apskritai nematė, kam perdavė pasą, negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu nepažįstamiems asmenims perdavė savo asmens dokumentą. Be to, apie kito (nenustatyto) asmens buvimą netiesiogiai paaiškino ir notaro padėjėjas D. P. Nors jis 2014-03-20 apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad tai tas pas asmuo, kuris atvyko pasirašyti sutartį, tačiau nurodė visiškai kitokią išvaizdą, nei tuo metu atrodė E. Č.
2.8. Skundžiamame nuosprendyje liko neaptartas ir neįvertintas kitoje byloje teismo nustatytas faktas apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nuosprendžio, kuriuo J. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, aprašomojoje dalyje nustatyta, jog „iš I. G. parodymų matyti, kad ji siekė parduoti jai priklausančias įmonės akcijas, dėl ko su kaltinamąja ir buvo sudaryta minėta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, iš anksto paruošta notarų biure. J. G. pagal jos pačios žodžius šią sutartį pasirašė už piniginį atlygį, nesiekdama joje nurodytų pasekmių. Iš šių moterų parodymų matyti, kad įmonės dokumentų ir turto perdavimo sandoriai realiai buvo sudaryti su trečiu, tyrimo metu nenustatytu asmeniu“. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, taigi, jame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Todėl nagrinėjamu atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas negali visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai padaryti absoliučiai priešingą išvadą, t. y. kad sandoris realiai nebuvo sudarytas, o tik imituotas E. Č.
2.9. Analogiškos išvados apie pirmosios instancijos teismo šališkumą seka ir dėl liudytojo D. P. parodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje, kuriame tiesiog perrašyta dalis kaltinamajame akte pateiktų E. Č. kaltinančių jo parodymų, nesigilinant į jų visumą, neanalizuojant jokių prieštaravimų; E. Č. pabandžius posėdžio metu užduoti šiam liudytojui klausimus, E. Č. buvo nutrauktas. Apeliantas, pacitavęs liudytojo D. P. parodymus, nurodė, jog ir šis liudytojas teisme paaiškino, kad nepamena visų aplinkybių, teismas perskaitė jo parodymus tiesiog iš kaltinamojo akto, o liudytojas trumpai tam pritarė. Kaltinamajame akte buvo atrinkta ir pateikta tik ta dalis parodymų, kurie palankūs kaltinimui, nutylint E. Č. teisinančius parodymus. Pirmą kartą D. P. buvo apklaustas 2010-11-02 (t. y. praėjus mažiau nei metams po įvykio) ir tuomet jis paminėjo, kad dalyvavusius asmenis jis prisimena sunkiai dėl darbo specifikos, nes jam tenka aptarnauti daug žmonių, todėl neatmetama galimybė juos pamiršti ar sumaišyti asmenis, kurie dalyvavo konkrečiame sandoryje ar kitame veiksme. Tačiau liudytojas D. P. pakartotinai apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno (praėjus daugiau nei trims metams po pirmos apklausos - 2014-03-20) ir teisiamajame posėdyje teigė gerai prisiminantis aplinkybes ir netgi tvirtino, kad atvykusį asmenį (neva, E. Č.) jis gerai pamena ir nupasakoja to vyro išvaizdą, nurodydamas, kad jis buvo be ūsų ir kitų įsimintinų požymių (T. 4, b. 1. 166-167,174-175,187-190). Nors tuo metu E. Č. buvo su ūsais ir gana vešlia barzda, be to, su akiniais (tai matyti iš nuotraukų, padarytų lygiai po savaitės nuo sutarties pasirašymo dienos, šią aplinkybę gali patvirtinti bet kuris įmonės darbuotojas), todėl kyla abejonių, kodėl liudytojas šių aplinkybių nenurodė. Iš to darytina išvada, kad liudytojas D. P. neatpažino E. Č. kaip to paties asmens, kuris buvo iš anksto atvykęs susitarti dėl sutarties sudarymo laiko. Tai patvirtina E. Č. parodymus, kad ne jis buvo atvykęs iš anksto susitarti dėl sutarties sudarymo laiko, ne jis suorganizavo sutarties pasirašymą, o visai kitas asmuo, kuris tik prisistatė UAB „T. T.“ direktoriumi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. Č. pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos nuotraukas, kaip įrodymą apie savo išvaizdą sutarties pasirašymo metu. Tačiau šis prašymas teismo buvo nemotyvuotai atmestas, net nepatikrinus jame pateiktos informacijos.
2.10. Abejonių liudytojo D. P. parodymų teisingumu kelia ir tai, kad šio liudytojo teigimu, UAB „T. T.“ direktoriumi prisistatęs asmuo su savimi neva turėjo ir pateikė savo asmens dokumentą bei įmonės antspaudą, nors minėtos sutarties ruošimui ir sudarymui įmonės direktoriaus asmens duomenys bei įmonės antspaudas apskritai nereikalingi ir neprašomi. Sutarties sudarymui reikalingi tik akcijų pirkėjo ir akcijų pardavėjo duomenys, nes tik jie yra įrašomi į sutartį ir turi teisinę reikšmę. Antrosios apklausos metu liudytojas D. P. parodė, kad patikrinęs pirkėjos J. G. duomenis, pastebėjo, kad ji nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos. D. P. nurodė, kad nepamena, ar šį faktą pranešė pardavėjui. Be to, liudytojas D. P. parodė, kad akcijų pirkėjos J. G. klausė, ką ji darys su akcijomis, J. G. atsakė, kad toliau dirbs, ir jog pinigus pardavėjui jau sumokėjo (T. 4, b. 1. 174-175). Darytina išvada, kad J. G. tuomet suprato, kad perka akcijas ir tai paaiškino notaro padėjėjui. Tačiau trečiosios apklausos metu, kuri buvo atlikta 2014-03-20 (t. y. po ketverių metų nuo įvykio), liudytojas D. P. nurodė, kad jam paklausus J. G., ar ji suprantanti pirkimo sandorį, t. y. ką perka, ji nieko neatsakė, tik linktelėjo galva. Liudytojas D. P. nurodė, kad sandorio metu iš J. G. elgesio suprato, kad J. G. suvokė, kas vyksta, nors ir neįvertino vykstančio sandorio pasekmių (T. 4, b. 1. 187-190). Kaltinamajame akte ir nuosprendyje pateikta liudytojo D. P. parodymų versija neatitinka byloje surinktos medžiagos, neatskleista bylos esmė, nepašalinti prieštaravimai, o selektyviai atrinkti tik E. Č. kaltinantys duomenys.
2.11. Apelianto nuomone, akivaizdžiai tendencingai skundžiamame nuosprendyje pateikti ir kiti bylos duomenys. Nuosprendyje paminėti liudytojos J. N. parodymai, akcentuojant, kad E. Č. ir I. G., perdavus bylas ir laikmeną su duomenimis, nurodė pašalinti UAB „T. T.“ buhalterinės apskaitos programos duomenų bazę iš kompiuterių tinklo ir sunaikinti visas rezervines bendrovės duomenų bazės kopijas, kas ir buvo padaryta pasitelkus specialistus. Tačiau aplinkybių dėl prašymo sunaikinti informaciją nepatvirtino jokie kiti duomenys. E. Č. ir I. G. teigė, kad tokių nurodymų nedavė. Pati liudytoja J. N. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu negalėjo konkretizuoti, kas jos prašė tai padaryti. Tarp E. Č. su J. N. buvo susiklostę konfliktiški santykiai dėl jos blogai atliekamų pareigų, todėl sutartis buvo nutraukta. Kita vertus, prašymas sunaikinti duomenis nebūtų logiškas, nes J. N. įmonė tvarkė apskaitą už praeitą laikotarpį, kuris nebuvo aktualus. Teismo posėdyje kitos buhalterinės įmonės darbuotoja liudytoja L. V. parodė, kad yra nusistovėjusi praktika, buhalterinės apskaitos aptarnavimo įmonei nutraukus sutartį su aptarnaujama įmone, iš savo duomenų bazės pašalinami buvusios aptarnaujamos įmonės duomenis, nes jų saugoti nėra galimybių, be to, tokios pareigos nenustato jokie įstatymai. Taigi, net jei ir pripažinus tokį faktą buvus, jo negalima vertinti kaip siekį nuslėpti duomenis apie įmonės finansinę padėtį.
2.12. Nors skundžiamu nuosprendžiu buvo konstatuota E. Č. kaltė ir dėl jam patikėto didelės vertės turto iššvaistymo, tačiau ši teismo išvada nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nepateikta jokia teisinė surinktų duomenų analizė, o tik apsiribota formaliomis išvadomis apie kaltės įrodymą. Priešingai, nei konstatuojama skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad E. Č. padarė minėtą nusikaltimą. E. Č. neiššvaistė UAB „T. T.“ žinioje buvusio turto, tame tarpe ir iš UAB „O.“ gautų prekių, o perdavė jį įmonės akcijų pirkėjai bei naujajai įmonės direktorei J. G., kuri parašais patvirtino, kad prekes ir kitą turtą priima. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad šis kaltinimas grindžiamas UAB „O.“ darbuotojų prielaidomis apie neva blogą UAB „T. T.“ padėtį, šios įmonės skolas, nevykdytus pardavimus, negrąžintas prekes. Nuosprendyje paminėti liudytojų R. J. bei V. D. parodymai, kurie yra perrašyti iš kaltinamojo akto taip, kad tendencingai atspindėtų E. Č. kaltę, tuo tarpu byloje esantys objektyvūs juos paneigiantys įrodymai nebuvo net paminėti.
2.13. Apeliantas, pacitavęs liudytojų R. J. ir V. D. parodymus, nurodė, kad teisme nebuvo leista aiškintis, kodėl S. J. akistatos su E. Č. metu negalėjo konkretizuoti nei vieno savo teiginio apie neva įtartiną E. Č. elgesį, prastus įmonės rezultatus, vengimą pasirašyti atsiskaitymo dokumentus.
2.14. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausta dar viena UAB „O.“ darbuotoja R. Š., tačiau šios liudytojos parodymų teismas nuosprendyje nepaminėjo, tokiu būdu dar kartą patvirtindamas neobjektyvų ir paviršutinišką bylos nagrinėjimo faktą.
2.15. Pasirašius 2009-07-01 sutartį, įmonės veikla nebuvo pelninga (kaip ir buvo prognozuota), tačiau padėties įmonėje nebuvo galima laikyti bloga. Tai įrodo kiekvieno mėnesio užskaitos aktai tarp UAB „T. T.“ bei UAB „O.“ (2009-04-15, 2009-05-15, 2009-06-15, 2009-07-15, 2009-08-15, 2009- 09-15, 2009-10-15, 2009-11-15 užskaitos aktai), kuriuose atsispindi kiekvieno mėnesio šių įmonių tarpusavio finansinė padėtis, t. y. kokias sumas įmonės yra viena kitai skolingos (pagal sutartį, praėjusio mėnesio užskaitos aktai būdavo suderinami iki kito mėnesio 15-tos dienos; užskaitos aktų projektus paruošdavo ir atsiųsdavo pasirašyti E. Č. UAB „O.“ vyr. buhalterė). Iš pateiktų užskaitos aktų matyti, kad UAB „O.“ būdavo skolinga UAB „T. T.“. Todėl E. Č. nebuvo nei tikslo, nei priežasties ieškoti fiktyvaus įmonės pirkėjo.
2.16. Šie objektyvūs duomenys paneigia liudytojo R. J. parodymus apie neva įtartiną E. Č. elgesį ir vengimą pasirašyti atsiskaitymo dokumentus. Akistatos su E. Č. metu (2014-10-16) liudytojas R. J. negalėjo patvirtinti nei vieno savo minėtų teiginių. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo tirtos, medžiaga nuosprendyje neaptarta ir neįvertinta.
2.17. Iki 2009 m. gruodžio vidurio, t. y. iki pilno prekių patikrinimo ruošiant jas perduoti naujiesiems savininkams, UAB „T. T.“ dirbo įprastu ritmu: atliko mobiliojo ryšio platinimo paslaugas, prekiavo mobiliojo ryšio telefonais, teikė remonto paslaugas, konsultavo klientus ir kt. Tai savo parodymuose patvirtino visi tuometiniai įmonės darbuotojai, taip pat 2009 metų lapkričio bei gruodžio mėnesių komisinių suderinimo aktai bei pajungimų ir kitų paslaugų teikimo ataskaitos, kuriuos ruošė UAB „O.“ (pridėti prie 2011-05-19 prašymo). Iš jų matyti, kad paslaugos buvo teikiamos, atliekami pardavimai ir kitos operacijos iki 2009 metų gruodžio mėnesio vidurio.
2.18. Pagal 2009-07-01 sutartį UAB „T. T.“ neva turėjo pareigą grąžinti UAB „O.“ prekes, kurios būdavo neparduotos per keturis mėnesius nuo jų gavimo. UAB „T. T.“ žinioje buvo santykinai mažas kiekis prekių, paimtų iš UAB „O.“, kurios būtų neparduotos ilgiau nei per keturis mėnesius. Iš UAB „O.“ 2009-11-30 pateikto likučių sąrašo matyti (buvo pridėti prie 2011-05-19 prašymo: „Likučiai pagal gavimo į sandėlį datas“), kad tokios įrangos (t. y. telefonų aparatų bei kompiuterių) buvo 53 vnt., t. y. apie 8 procentus. Tai patvirtina faktą, kad įmonė dirbo aktyviai ir organizuotai, neturėjo užsilikusių ir nerealizuojamų prekių.
2.19. Pagal 2009-07-01 sutartį UAB „T. T.“ ne tik negalėjo, bet ir neturėjo teisės grąžinti prekių UAB „O.“ be pastarosios raštiško pareikalavimo (sutikimo). Per UAB „T. T.“ darbo laikotarpį dažnai pasitaikydavo atvejų, kai įmonė norėjo UAB „O.“ grąžinti neparduotas prekes (neperkamus telefonų modelius), tačiau iš UAB „O.“ pusės sulaukdavo didžiulį nepasitenkinimą, nes jiems tai buvo nenaudinga. Paskui UAB „O.“ į 2009-07-01 sutartį privalomai įtraukė sąlygą, pagal kurią neparduotas prekes partneriai (tame tarpe ir UAB „T. T.“) privalo nusipirkti patys, o atgal grąžinamos tik pagal raštišką UAB „O.“ pareikalavimą išvardintos prekės. Tokiu būdu UAB „O.“ siekė apsidrausti, kad partneriai negalėtų grąžinti nepopuliarių ir neparduodamų telefonų modelių, o prisiimtų sau jų realizavimo riziką. Sutarties priedo Nr. 6 3 punkte numatyta, kad yra galimybė grąžinti tik TOP 5 asortimento telefonų aparatų modelius, o kitas neparduotas prekes bei neparduotą įrangą, praėjus keturiems mėnesiams po gavimo, partnerių įmonė privalo nusipirkti iš UAB „O.“ pagal jos kainoraštyje nurodytą kainą (Sutarties priedo Nr. 6 2.11 punktas). Sutarties priedo Nr. 6 2.4 punkte nurodyta, kad visos pagal šio priedo 2 punkte minimą tvarką Antrajai šaliai perduotos prekės iki pardavimo galutiniam vartotojui, bet neilgiau kaip keturis mėnesius yra Pirmosios šalies nuosavybė. Antroji šalis atsako Pirmajai šaliai už pas ją esančių Pirmosios šalies prekių praradimą ar sužalojimą. Sutarties priedo Nr. 6 2.11 punkte nurodyta, kad Antrajai šaliai nepardavus ar pagal šio priedo 3 punktą negrąžinus Pirmajai šaliai prekių, išduotų jai Pirmosios šalies daugiau nei prieš keturis mėnesius, Antroji šalis įsipareigoja nupirkti šias prekes iš Pirmosios šalies už Pirmosios šalies tą dieną rekomenduojamą galutiniam vartotojui kainą su 6 % nuolaida. Pirmoji šalis sąskaitą už šias prekes išrašo iki einamojo mėnesio 10 dienos. Taigi, UAB „O.“ atstovai, teigdami, kad UAB „T. T.“ savavališkai negrąžino pasiimtų prekių, pateikė klaidingą informaciją.
2.20. Iš UAB „O.“ nebuvo gautas reikalavimas grąžinti neparduotas prekes. Tokio pageidavimo iš UAB „O.“ pusės nebuvo iki tos dienos, kai 2009 metų gruodžio viduryje buvo nutarta laikinai sustabdyti darbą prekybos taškuose, kad būtų galimybė netrukdomai suskaičiuoti visas įmonėje buvusias prekes ir tinkamai pasiruošti jų perdavimui naujiesiems savininkams. Iki tol iš UAB „O.“ pusės nebuvo net užuominos apie prekių grąžinimą. Priešingai, UAB „O.“ tvirtino įmonės užsakymus, pateiktus iki pat gruodžio vidurio, o prekės būdavo atsiųstos be jokių apribojimų. Šį faktą patvirtina 2009 gruodžio mėnesį gautų prekių važtaraščiai (2009-11-30, 2009-12-02, 2009-12-07 prekių pristatymo važtaraščiai). Apeliantas kelia klausimą, kodėl buvo tiekiamos naujos prekės, jei įmonė neva piktybiškai nevykdė reikalavimo grąžinti jau turimas prekes.
2.21. Staigų UAB „O.“ pageidavimą sugrąžinti prekes E. Č. išgirdo tik vieną kartą telefonu iš Šiaurės regiono vadovo V. D. tuomet, kai jį, matyt, pasiekė žinia, kad UAB „T. T.“ parduotuvės buvo uždarytos, o prekės siunčiamos į Radviliškio filialą. V. D. buvo paaiškinta, kad yra atliekamas prekių patikrinimas, po kurio prekes galima bus grąžinti. Buvo aptarta, kad reiktų suderinti prekių grąžinimo sąrašą, ir E. Č. tikėjosi netrukus gauti oficialų raštišką UAB „O.“ reikalavimą grąžinti konkrečiai nurodytas prekes, kaip tai numatyta Sutarties Priedo Nr. 6 3.4 punkte („Pirmoji šalis turi teisę ne ginčo tvarka susigrąžinti Antrajai šaliai šios tvarkos pagrindu išduotas ir galutiniam vartotojui neparduotas prekes. Tuo atveju, jei po Pirmosios šalies raštiško pareikalavimo grąžinti Antrajai šaliai šios tvarkos pagrindu išduotas ir galutiniam vartotojui neparduotas prekes, jos 7 kalendorinių dienų laikotarpyje nepristatomos Pirmajai šaliai, laikoma, kad šios prekės yra prarastos“). Po to vienintelio telefoninio pokalbio su V. D., jokios kalbos apie telefonų grąžinimą daugiau nebuvo iki pat įmonės akcijų pardavimo dienos. Kadangi iki tol raštiško pareikalavimo grąžinti telefonus irgi nebuvo gauta, o kitokia prekių grąžinimo tvarka sutartyje nebuvo numatyta, visas įmonės žinioje buvusios prekės buvo perduotos naujajam savininkui, nes ilgiau laikyti prekes savo žinioje E. Č. nebeturėjo teisės.
2.22. Tai, kad iki akcijų pardavimo UAB „O.“ nepateikė raštiško reikalavimo grąžinti prekes, patvirtina liudytojais apklausti patys UAB „O.“ darbuotojai bei UAB „O.“ pateikta pažyma. Tai patvirtino ir V. D., kuris teisme parodė, kad dėl prekių grąžinimo jokio rašto nesiuntė (tačiau šie parodymai nuosprendyje nepaminėti), o liudytoja E. J. parodė, kad raštiški kreipimaisi jam bei buvusiai įmonės akcininkei I. G. dėl prekių grąžinimo buvo išsiųsti tik po įmonės akcijų pardavimo ir turto perdavimo, kai E. Č. žinioje prekių nebebuvo. Visa tai įrodo, kad E. Č. nepažeidė 2009-07-01 Sutarties sąlygų, nevengė prekių grąžinti, kol turėjo tokią galimybę, tačiau pati UAB „O.“ nesilaikė sutartyje numatytos tvarkos ir laiku nepateikė tokio reikalavimo.
2.23. Apeliantas nurodė, kad civilinis ieškovas, reikšdamas civilinį ieškinį, neįvertino to, kad pagal 2009-07-01 Sutartį buvo numatyti komisiniai, kurie mokami dalimis už kiekvieną abonentą (priklausantį tiek fiziniam asmeniui, tiek juridiniam asmeniui), kurį UAB „T. T.“ pajungia į UAB „O.“ GSM tinklą. Siekiant patikslinti minėtas aplinkybes, E. Č. pateikė teismui prašymą kreiptis į specialistą dėl išvados, tačiau teismas ir šį prašymą atmetė. Pirminė komisinio atlygio dalis buvo mokama pagal sutarties Priedo Nr. 2 1.2.1 punktą, t. y. už kiekvieną tą mėnesį naujai pajungtą abonentą buvo išmokamas 40 Lt pradinis atlygis. Sugeneruoti komisiniai buvo mokami kiekvieną mėnesį už seniau pajungtus abonentus pagal Sutarties Priedo Nr. 2 1.1. punktą iki tol, kol komisinių suma už kiekvieną abonentą pasieks 120 Lt (sutarties Priedo Nr. 2 l punktas). Vadovaujantis minėtos sutarties Priedo Nr. 2 1.1. punktu, pardavimo komisinių skaičiavimas ir išmokėjimas yra susietas su pajungto abonento sugeneruota ir apmokėta sąskaita už viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas. Ši sąskaita suprantama kaip visos iš abonento už išeinančius skambučius gaunamos pajamos, įskaitant abonentinį ar minimalų plano mokestį, vietinio eterio laiką, tarptautinius pokalbius ir tarptinklinio ryšio paslaugas bei išankstinius mokėjimus už bet kurias būsimas paslaugas, t. y. visa pinigų suma, realiai sumokėta abonento už viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas. Taigi, net ir tuomet, kai po 2009-12-23 UAB „T. T.“ nebevykdė prekybinės veiklos, kiekvieną mėnesį šiai bendrovei turėjo būti skaičiuojami ir išmokėti komisiniai už anksčiau pajungtų abonentų sugeneruotas ir apmokėtas sąskaitas. Nors UAB „O.“ nepateikė sugeneruotų komisinių, kurie atsirado iš UAB „T. T.“ pajungtų abonentų apmokėtų sąskaitų, šią komisinių sumą nesudėtinga paskaičiuoti pagal komisinių suderinimo aktus. UAB „T. T.“ per visą savo veiklos laikotarpį pajungė: 1636 naujus abonentus; 427 naujus „Omni Conect“ abonentus ir atliko perkėlimus iš kitų tinklų, iš viso 2063 (1636+427) naujų abonentų. Pagal sutarties Priedo Nr. 2 1 punktą, už kiekvieną naują abonentą turi būti išmokėtas 120 Lt atlygis. Taigi, už visus naujus abonentus įmonei būtų išmokėta 247 560 Lt (2063x120). Per visą veiklos laikotarpį įmonei už naujus abonentus buvo išmokėta 147 295,33 Lt. Taigi, neišmokėti komisiniai yra 100 265 Lt (247 560-147 295). Šia suma civilinis ieškinys turėtų būti mažinamas.
2.24. UAB „O.“ savo civilinį ieškinį pagrindė įvairiomis sąskaitomis, kurių didžioji dalis buvo išrašytos 2009-12-31. Šios sąskaitos buvo išrašytos už visus tą dieną UAB „T. T.“ žinioje buvusius telefonus, nors pagal sutarties sąlygas, tokios sąskaitos gali būti išrašomos tik tuomet, kai praeina 4 mėnesiai po prekių perdavimo, jei tos prekės nebuvo parduotos ir nebuvo grąžintos pagal pareikalavimą (2009-07-01 Sutarties Priedas Nr. 6). Kaip pripažįsta patys UAB „O.“ atstovai, jokio raštiško reikalavimo 2009 metais grąžinti telefonus įmonei neišsiųsta. Be to, pardavimo dieną nebuvo nei vieno telefono ar kitos prekės, kurios būtų užsilikusios ilgiau nei keturis mėnesius. UAB „O.“ nepagrįstai 2009-12-31 išrašė sąskaitas. Minėtose sąskaitose yra nurodytos daug didesnės telefonų kainos nei UAB „O.“ atsiųstuose dokumentuose. E. Č. elektroniniame pašte yra išlikęs 2009-11-30 UAB „O.“ atsiųstas UAB „T. T.“ telefonų likučių sąrašas su kainomis. Patikrinus pagal telefonų modelius, išrašytose sąskaitose nurodytos daug didesnės kainos, kurios niekuo nepagrįstos. Perskaičiavus visas sąskaitas, gaunasi, kad UAB „T. T.“ žinioje buvusių telefonų ir kitų prekių vertė siekė ne 287 853,54 Lt, kaip nurodo UAB „O.“ savo civiliniame ieškinyje, o tik 163 112,58 Lt. Tai turėtų būti įvertinta, sprendžiant minėtų įmonių tarpusavio įsipareigojimų bei civilinio ieškinio klausimus, ir atitinkamai mažintinas civilinis ieškinys.
2.25. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo neobjektyvus ir šališkas, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiantis nepašalintų abejonių vertinimo kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) principai. Be to, iš bylos nagrinėjimo organizavimo, posėdžių vedimo, apklausų organizavimo matyti, kad teisėja turėjo išankstinį nusistatymą E. Č. atžvilgiu. Daugeliui liudytojų teigiant, kad jie nepamena tam tikrų bylos aplinkybių, teisėja nesistengė jų apklausti, užduodama klausimus, o tiesiog perskaitydavo dalį kaltinimui palankių jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kategoriškai paklausdama, ar tai tiesa. Kita parodymų dalis likdavo nutylėta. E. Č. apklausa (2015-12-09 ir vėlesniuose posėdžiuose) buvo organizuota taikant puolimo taktiką, kaltinamajam nebuvo leista ramiai išdėstyti jam žinomas bylos aplinkybes. E. Č. buvo nuolat nutraukiamas, pakeltu tonu reikalaujant patikslinti aplinkybes, kurių E. Č. nurodė nepamenantis. Šiam pakartojus, kad nepamena, teisėja replikavo tendencingomis pastabomis, demonstruodama akivaizdų nusistatymą E. Č. atžvilgiu. Pasitaikė atvejų, kai kaltinamasis buvo nutrauktas viduryje sakinio, kuomet jis norėjo detaliai išdėstyti, jo nuomone, svarbias aplinkybes, replikuojant, kad teismui yra ir taip viskas aišku. Taip paviršutiniškai ir neobjektyviai priimtas nuosprendis negali būti paliktas galioti, o byloje surinkta medžiaga turi būti iš naujo iš esmės išnagrinėta ir įvertinta.
3. Civilinis ieškovas AB „T. Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „O.“) atsikirtime į apeliacinį skundą prašė atmesti nuteistojo E. Č. gynėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes, ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. Č. gynėjo advokato M. Bakano apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pagrįsdamas šiuos teiginius, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti nuteistąjį kaltinančių įrodymų įrodomąją vertę. Taip pat apeliantas nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu.
7. Dėl šališkumo ir baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų
7.1. Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja buvo šališka, turėjo iš anksto vidinį įsitikinimą, kad E. Č. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nagrinėjamos bylos proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais.
7.3. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliantas sieja su, jo nuomone, neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje pateiktu įrodymų vertinimu, E. Č. ir jo gynėjo prašymų atmetimu, E. Č. nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, o tai negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu, jei nėra kitų teismo šališkumą rodančių aplinkybių. Šališku pripažįstamas teismas, jei bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir apeliantas jų nenurodė. Teisminio nagrinėjimo procese nei nuteistasis, nei jo gynėjas nušalinimo teisėjai nepareiškė. Šis klausimas keliamas tik apeliaciniame skunde, priėmus E. Č. atžvilgiu nepalankų teismo sprendimą, kas sudaro pagrindą manyti, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra tik deklaratyvus teiginys, nes duomenų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti išnagrinėjusios šią bylą teisėjos nešališkumu, byloje nėra. Bylos aplinkybės kaip tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai, objektyviai ir E. Č. teisių nevaržė bei nepalankumo jam nerodė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visi kaltinamojo E. Č. ir jo gynėjo prašymai bei keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami. Dėl pareikštų prašymų teismas, atsižvelgdamas į prokuroro ir kitų proceso dalyvių nuomonę, motyvuotai pasisakė protokolinėmis nutartimis, tad šie klausimai išspręsti tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 270 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tai, kad ne visi kaltinamojo ir jo gynėjo prašymai buvo tenkinami, nesudaro prielaidų manyti, kad teisėja buvo šališka. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir šio Kodekso 276 straipsnyje numatytais atvejais, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui, pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą.
7.5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas nepatikimais ir prieštaringais, vien tik nuteistąjį kaltinančiais teisiamajame posėdyje perskaitytais liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Šį apelianto teiginį paneigia byloje esanti medžiaga. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolų, liudytojai iš pradžių patys nurodė jiems žinomas bylos aplinkybes ir tik liudytojams pareiškus, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, bei siekiant patikrinti jų parodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis), kuriuos liudytojai patvirtino.
7.6. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, liudytojus, perskaitė kaltinamojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad E. Č. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
8. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
8.1. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.
8.2. Nuteistasis E. Č., UAB „T. T.“ direktorius, teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad kartu su I. G. nutarė parduoti įmonę, apie tai informavo UAB „O.“ atstovus (žodžiu Šiaurės regiono vadovą V. D.) bei jų partnerius. E. Č. nurodė, kad per internetą surado įmonės pirkėją vardu Arūnas arba Artūras, su kuriuo 2009 m. prieš Kalėdas, Vilniuje, buvo susitikęs prekybos centre „Akropolis“, aptarti įmonės pirkimo-pardavimo sąlygas, pirkėjas norėjo nupirkti bendrovę savo žmonai J. G., sutarė, kad įmonę parduos už 20 000 Lt, E. Č. iš karto gavo pusę sumos – 10 000 Lt, o kitą dalį pinigų gavo kito susitikimo metu savo namuose (duomenys neskelbtini), perdavęs J. G. vyrui įmonės dokumentus ir prekes. Buvo sutarta, kad pirkėjas atvyks į UAB „T. T.“ parduotuvę, esančią Radviliškyje, kur iš visų įmonės parduotuvių buvo atgabentos prekės (mobilieji telefonai, jų priedai ir kitos prekės), tačiau susitikimas buvo perkeltas į 2009-12-23, o prekės ir dokumentai buvo nuvežti į E. Č. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2009-12-23 į E. Č. namus atvyko pirkėjos J. G. vyras, į kurio automobilį sukrovė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei prekes, nurodytus perdavimo-priėmimo aktuose; pirkėjos vyras pasirašė dokumentus, nurodydamas savo vardą ir pavardę, tačiau E. Č. pateikti šio dokumento negali. Po to, visi nuvyko į Vilnių pasiimti J. G. ir nuvažiavo į 6-ąjį notarų biurą. E. Č. nurodė, kad pas notarą buvo trise: jis, I. G. ir J. G. Notarų biure sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjos pageidavimu nurodant akcijų kainą 1 000 Lt, dėl ko notaras atsisakė tvirtinti sutartį, tačiau šalys ją vis tiek pasirašė ir sutartį bei naują įmonės vadovę užregistravo VĮ „Registrų centras“. E. Č. neigė anksčiau buvęs pas notarą ir mokėjęs J. G. pinigus, teigė, kad duomenis notarui pateikė J. G. vyras, pastarasis suderino su notaru susitikimo laiką, iš anksto pateikė notarui E. Č. duomenis.
8.3. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nuteistojo E. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose E. Č. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir teisiamajame posėdyje, papildomai nurodydamas, kad J. G. buvo apsirengusi tvarkingai, neatrodė kaip asocialus asmuo; notarų biure nepranešė, kad J. G. nėra deklaravusi gyvenamosios vietos. E. Č. nurodė, kad nepamena J. G. vyro vardo (ar Andrius, ar Arūnas), o jo pavardės nežinojo, nebuvo išsaugojęs J. G. vyro telefono numerio, turėjo tik J. G. telefono numerį. Pinigų perdavimo-priėmimo kvite buvo nurodyti įmonės pirkėjos vyro duomenis, tačiau E. Č. šio raštelio neišsaugojo. Pirkėjos vyras telefonu pranešė savo žmonos J. G. asmens duomenis, kad E. Č. galėtų paruošti perdavimo aktus ir sprendimą dėl direktoriaus pakeitimo (T. 11, b. l. 126-127, 137-138, 170-172).
8.4. Liudytoja I. G., UAB „T. T.“ vienintelė akcininkė, teisiamajame posėdyje davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir nuteistasis E. Č., nurodydama, kad J. G. vyro nematė ir su juo bendravo, nes visus reikalus su pirkėjos vyru tvarkė E. Č., o visas įmonės pardavimo aplinkybes žino iš E. Č. pasakojimo. Liudytoja I. G. tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
8.5. Nors nuteistojo E. Č. ir liudytojos I. G. parodymai tarpusavyje sutampa, tačiau jie buvo sugyventiniai ir turi bendrą vaiką, juos siejo verslo reikalai, I. G. taip pat buvo kaltinamoji toje pačioje byloje, tačiau bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jos atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus senaties terminui, todėl liudytoja I. G. yra suinteresuota duoti nuteistojo E. Č. atžvilgiu palankius parodymus, siekdamas padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos ir nuteistojo parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Liudytoja J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. gruodžio mėnesį prie Vilniaus darbo biržos prie jos priėjo E. Č. ir I. G., kurie pažadėjo ją įdarbinti, o J. G. pasakė jiems savo sugyventinio M. Š. mobiliojo telefono numerį, nes nuosavo neturėjo. Paskui E. Č. ar I. G., paskambinę J. G. sugyventiniui, buvo atvažiavę paimti jos asmens tapatybės kortelės; J. G. nežinojo kokiam tikslui davė asmens tapatybės kortelę, tačiau ją grąžino E. Č. ir I. G. tą dieną, kai važiavo tvarkyti dokumentus. Praėjus maždaug savaitei nuo susitikimo prie darbo biržos, J. G. sugyventiniui paskambino E. Č. ir liepė išeiti į kiemą. Tą dieną J. G. kartu su E. Č. ir I. G. nuvažiavo į notarų biurą, kur pasirašė UAB „T. T.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, suprato, jog nupirko iš E. Č. ir I. G. įmonės akcijas už 1 000 Lt. Liudytoja J. G. nurodė, kad, kai pasirašinėjo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, apie nieką negalvojo, be to, jai pasakė, jog dėl to J. G. nebus jokių problemų. Paskui iš notarų biuro nuvažiavo į VĮ „Registrų centras“, kur J. G. taip pat pasirašė jai pateiktus dokumentus. Išėjus iš VĮ „Registrų centro“, E. Č. J. G. padavė 1 000 Lt. Liudytoja J. G. nurodė, kad tuo metu jos finansinė ir šeimyninė padėtis buvo labai bloga, neturėjo išsilavinimo ir darbo, vaikas buvo globos namuose, pati buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, vartojo metadoną, nebuvo ištekėjusi, turėjo tik sugyventinį, kuris 25 metus vartojo narkotines medžiagas, todėl pastarasis negalėjo nupirkti nei įmonės, nei baldų.
8.7. Liudytojai J. G. pareiškus, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, ir siekiant patikrinti jos parodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui bei ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis), kuriuos J. G. patvirtino. J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad notarų biure ir VĮ „Registrų centras“ pasirašinėjo E. Č. ir I. G. pateiktus dokumentus neskaitydama jų turinio, jai tik rodė vietą, kur pasirašyti. J. G. suprato, kad E. Č. jai sumokėjo 1 000 Lt už dokumentų pasirašymą. J. G. neigė mačiusi ar gavusi iš E. Č. ir I. G. prekes (T. 5, b. l. 129-130). J. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, jog 2009 m. gruodžio mėn. jai išėjus iš Vilniaus darbo biržos, prie jos priėjo vyras ir moteris (teisiamajame posėdyje J. G. paaiškino, kad vyru vadino E. Č., o moterimi – I. G.), kurie pasiūlė jai surasti darbą. Praėjus kelioms dienoms po susitikimo prie darbo biržos, paskambino E. Č. ir pasakė, kad reikalingas J. G. pasas, atvažiavus E. Č. ir I. G., J. G. pastariesiems padavė savo asmens tapatybės kortelę. Praėjus dar kelioms dienoms, J. G. kartu su E. Č. ir I. G. nuvažiavo pas notarą, pakeliui pastarieji atidavė J. G. jos asmens tapatybės kortelę. Kitos apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną J. G. nurodė, kad E. Č. ir I. G. savo asmens tapatybės kortelę davė prie darbo biržos, o atgavo važiuojant su E. Č. ir I. G. pas notarą. Notaras atsisakė tvirtinti akcijų pirkimo pardavimo sutartį dėl joje nurodytos per mažos įmonės akcijų pardavimo kainos – 1 000 Lt. Paskui nuvažiavo į VĮ „Registrų centras“, kur pasirašė E. Č. užpildytus dokumentus bei I. G. jai pateiktus dokumentus. J. G. pasirašė sutartį ir kitus dokumentus jų neskaitydama. E. Č. užtikrino J. G., kad jai dėl to problemų nebus. Išėjus iš VĮ „Registrų centras“, E. Č. J. G. padavė 1 000 Lt. J. G. nurodė, kad perdavimo aktuose pasirašė ji, tačiau negavo juose išvardintų dokumentų ir daiktų. J. G. suprato, jog tapo UAB „T. T.“ direktore ir akcininke, kai savo namų adresu pradėjo gauti šiai įmonei adresuotus laiškus (T. 5, b. l. 73-74, 91-95, 110, 168-171).
Žemesnės instancijos teismas
8.8. Liudytoja J. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jos sugyventiniui paskambinęs E. Č. ar I. G., pastarieji buvo atvažiavę paimti jos asmens tapatybės kortelę bei ją grąžino E. Č. ir I. G. tą dieną, kai važiavo tvarkyti dokumentus. Liudytoja J. G. tas pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Kitos apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigūną J. G. nurodė, kad E. Č. ir I. G. savo asmens tapatybės kortelę davė prie darbo biržos, o atgavo važiuojant su E. Č. ir I. G. pas notarą. Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad savo asmens tapatybės kortelę padavė tamsiai žalios spalvos automobilio vairuotojui, kurio nematė, o po dienos jai atvežė atgal asmens tapatybės kortelę, tačiau J. G. tuose pačiuose parodymuose nurodė, kad po kelių dienų po susitikimo prie darbo biržos, jai paskambino vyras (E. Č.), kuris pasakė, kad jam reikalinga J. G. asmens tapatybės kortelė, jog J. G. paduotų asmens tapatybės kortelę atvažiavusiam automobilio vairuotojui; taip pat J. G. parodė, kad važiavo pas notarą su E. Č. ir I. G. tuo pačiu tamsiai žalios spalvos automobiliu, kuris prieš tai buvo atvažiavęs paimti jos asmens tapatybės kortelę bei ją grąžino (T. 5, b. l. 129-130). Liudytoja J. G. akistatos metu su E. Č. parodė, kad praėjus kelioms dienoms po susitikimo prie darbo biržos su E. Č. ir I. G., J. G. sugyventiniui paskambino vyras, kuris pranešė, jog reikalinga J. G. asmens tapatybės kortelė. Tą pačią dieną atvyko J. G. nepažįstamas vyras (ne E. Č.), kuriam J. G. padavė savo asmens tapatybės kortelę, o kitą dieną tas pats nepažįstamas vyras grąžino jai asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad po kelių valandų reikės važiuoti pas notarą; po kelių valandų atvažiavo vyras ir moteris, kurie buvo prie darbo biržos (E. Č. ir I. G.), ir visi kartu nuvažiavo pas notarą. Paskui J. G. nurodė, kad asmens tapatybės kortelę padavė asmeniui per atidarytą automobilio langą, vairuotojo nematė; tapatybės kortelę J. G. grąžino E. Č. automobilyje, kai ruošėsi važiuoti pas notarą (T. 5, b. l. 102, 104). Nors liudytojos J. G. parodymuose yra neatitikimų dėl asmens tapatybės kortelės perdavimo aplinkybių, tačiau kaip matyti iš tos pačios liudytojos parodymų ir vėliau J. G. pasirašytų dokumentų, J. G. asmens tapatybės kortelė buvo reikalinga būtent E. Č., siekiant iš anksto paruošti dokumentus (akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, perdavimo aktus, vienintelės akcininkės sprendimą), kuriuos J. G. pasirašė pas notarą ir VĮ „Registrų centras“.
8.9. Apeliantas, norėdamas sukelti abejonių dėl J. G. parodymų patikimumo, apeliaciniame skunde nurodė, kad I. G. negalėjo būti prie Vilniaus darbo biržos šviesiu darbo dienos metu maždaug prieš savaitę iki pasirašant 2009-12-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nes tuo metu I. G. buvo savo darbo vietoje ir vykdė tiesiogines savo darbo funkcijas.
8.10. Byloje yra duomenų, kad I. G. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio mėn. dirbo visomis darbo dienomis, išskyrus gruodžio 23 d., kai turėjo išeiginę, bei gruodžio 7 d., kai buvo komandiruota į Telšių rajono apylinkės teismą. Taip pat byloje pateikti išrašai iš LITEKO duomenų bazės, kuriuose nurodyti vartotojos I. G. bylų skirstymo datos ir valandos. Tačiau šie byloje esantys duomenys nepaneigia J. G. parodymų. Liudytoja J. G. vienodai ir nuosekliai viso proceso metu parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. prie Vilniaus darbo biržos prie jos priėjo E. Č. ir I. G., kurie pažadėjo ją įdarbinti. Šiuos asmenys J. G. atpažino parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose (T. 5, b. l. 75-80). Akistatos metu su E. Č. J. G. detaliau paaiškino įvykio aplinkybes nurodydama, kad ne daugiau kaip savaitę iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, žiemą, darbo dieną, šviesiu paros metu, jai stovint prie Vilniaus darbo biržos įėjimo ir rūkant, prie jos priėjo E. Č. su moterimi, liudytoja papasakojo kaip šie asmenys tuo metu atrodė bei akistatos su I. G. metu nurodė, kad moteris, buvusi kartu su E. Č., yra I. G., jog I. G. pirmą kartą sutiko prie Vilniaus darbo biržos (T. 5, b. l. 101-108). Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojos J. G. parodymais.
8.11. Liudytojos J. G. parodymai viso proceso metu dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių buvo vienodi. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir pats nuteistasis, kodėl liudytojai J. G. būtų buvę naudinga apkalbėti nuteistąjį E. Č. ar liudytoją I. G., duoti prieš juos melagingus parodymus. Byloje nustatyta, kad J. G. su E. Č. ir I. G. iki susitikimo prie Vilniaus darbo biržos nebuvo pažįstami, juos anksčiau nesėjo jokie santykiai, iniciatyvą susipažinti su J. G. parodė patys E. Č. su I. G. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos J. G. parodymų teisingumu ir patikimumu, nes jos parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, buvo patikrinti perskaitant J. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu), kuriuos liudytoja J. G. teismo posėdyje patvirtino, be to, liudytojos J. G. parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme ištirti įrodymai. Liudytoja J. G. savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, iš kurių matyti, kad J. G. atpažino asmenis – E. Č. ir I. G., apie kuriuos davė parodymus (T. 5, b. l. 75-80); parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad J. G. parodė, kokiame notarų biure (Vilniaus rajono 6-ame notarų biure) buvo pasirašyta įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (T. 5, b. l. 81-87); akistatų protokoluose su E. Č. ir I. G. (T. 5, b. l. 101-108).
Žemesnės instancijos teismas
8.12. Liudytojas D. P., notaro padėjėjas, teisininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad į Vilniaus rajono 6-ąjį notarų biurą buvo atvykęs vienos Šiaulių įmonės direktorius iš anksto užsiregistruoti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui; įmonės vadovo pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenis atitiko registrų duomenis, liudytojui D. P. nekilo jokių abejonių dėl asmens, kuris notaro biure derino laiką dėl sutarties pasirašymo, tapatybės, tai tikrai buvo įmonės vadovas, tas pats asmuo – įmonės vadovas dalyvavo ir pasirašant sutartį. Suderintu laiku atvyko įmonės akcininkė, direktorius ir pirkėja.
8.13. Liudytojui D. P. pareiškus, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, ir siekiant patikrinti jo parodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti D. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. antroje pusėje į Vilniaus rajono 6-ąjį notaro biurą užėjo asmuo, prisistatęs UAB „T. T.“ direktoriumi, norėdamas 2009-12-23 dienai užsiregistruoti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui. Nors liudytojas neprisiminė to asmens vardo ir pavardės, tačiau nurodė, kad juridinių asmenų registro duomenys sutapo su to asmens pateiktame dokumente nurodytais duomenimis, tas asmuo buvo įregistruotas kaip įmonės direktorius. Minėtas asmuo taip pat nurodė tuometinio akcininko bei įmonės visus rekvizitus. 2009-12-23 atvyko trys asmenys: dvi moterys ir tas pats asmuo, kuris buvo atvykęs iš anksto užsiregistruoti sutarties pasirašymui – UAB „T. T.“ direktorius, visų asmenybės buvo nustatytos pagal jų pateiktus dokumentus, sutikrinus su registrų duomenimis (T. 4, b. l. 168-169, 174-175, 187-190).
Žemesnės instancijos teismas
8.14. Liudytojas D. P. parodė, kad dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo nuo įvykio bei dėl savo darbo specifikos, kad yra aptarnavęs pakankamai daug žmonių, įmonės direktoriaus vardo ir pavardės bei jo išvaizdos neprisimena, tačiau liudytojas viso proceso metu nurodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. antroje pusėje į Vilniaus rajono 6-ąjį notaro biurą atvykusio iš anksto užsiregistruoti pas notarą sutarties pasirašymui asmens tapatybę nustatė pagal jo užimamas pareigas įmonėje. Liudytojas D. P., patikrinęs to asmens pateikto dokumento duomenis su registrų duomenimis, nustatė, jog tai buvo tuometinis UAB „T. T.“ direktorius, taip pat liudytojas nurodė, kad tai buvo tas pats asmuo, kuris 2009-12-23 atvyko su įmonės akcininke ir pirkėja į notarų biurą pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Liudytojo D. P. parodymai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą bei pasirašymą organizavo buvęs UAB „T. T.“ direktorius E. Č., viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekelia abejonių jų patikimumu. Be to, liudytojo D. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. P. atpažino E. Č. kaip UAB „T. T.“ direktorių, apie kurį davė parodymus (T. 4, b. l. 181-182). Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad ji notarų biure buvo su E. Č. ir I. G.
8.15. Liudytojas D. P. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta įmonės akcijų kaina buvo simbolinė, nors įmonės įstatinis kapitalas buvo daug kartų didesnis. Iš 2009-12-23 akcijų pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad I. G. J. G. pardavė už 1 000 Lt UAB „T. T.“ 480 akcijų, kurių nominali vertė buvo 48 000 Lt (T. 7, b. l. 150-152). Toliau liudytojas D. P. parodė, kad patikrinus pirkėjos J. G. duomenis Gyventojų registre pagal jos pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pirkėja buvo įrašyta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Dėl to kilo įtarimų dėl pirkėjos, be to, pagal pirkėjos išvaizdą matėsi, kad ji yra ne verslininkė, nes jai trūko solidumo, pirkėjos apranga buvo kaip žmogaus iš gatvės, ji buvo prastai apsirengusi, jos drabužiai buvo panašūs į valkataujančio asmens, buvo apsileidusi, nesusišukavusi ir nepasidažiusi, susigūžusi ir tyli, matėsi, kad pirkėja ne savo valia siekė įsigyti akcijas. Liudytojas su pirkėja kalbėjo nedaug, J. G. paklausus, ar ji ketina pirkti akcijas, pirkėja tik linktelėjo galva. Liudytojui tuo metu atrodė, kad pirkėja galėjo pasirašyti bet kokius jai pateiktus dokumentus. Notaras, atsižvelgęs į įmonės akcijų pardavimo kainą ir pirkėjos duomenis, įžvelgęs pirkėjos valios ydingumą, atsisakė tvirtinti sutartį. Šalims buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį be notaro patvirtinimo, nes tuo metu įstatymas nenumatė privalomo sutarties patvirtinimo notarine forma. Akcijų pardavėja ir pirkėja liudytojo akivaizdoje notaro biure pasirašė sutartį ir išvažiavo.
8.16. Nors vienos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu D. P. parodė, kad jam paklausus pirkėjos J. G., ką jį darys su įmonės akcijomis ir, ar jau sumokėjo sutartyje nurodytą sumą (1 000 Lt) už akcijas, pastaroji atsakė, kad toliau dirbs ir pinigus jau sumokėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti liudytojo D. P. teisiamajame posėdyje duotų parodymų patikimumu, nes tuose pačiuose parodymuose pas ikiteisminio tyrimo pareigūną liudytojas nurodė, kad pagal išvaizdą J. G. neatrodė kaip verslininkė ir, kad galėtų užsiimti komercine veikla (T. 4, b. l. 174-175). Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas D. P. būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus prieš nuteistąjį, norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo D. P. parodymų teisingumu ir patikimumu, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.
8.17. Liudytoja J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nebuvo ištekėjusi, turėjo tik sugyventinį, kuris 25 metus vartojo narkotines medžiagas, todėl pastarasis negalėjo jai nupirkti įmonės ir baldų. Iš administracinių teisės pažeidimų išrašo matyti, kad J. G. sugyventinis M. Š. daug kartų baustas už smulkų svetimo turto pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, už alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešosiose vietose (T. 5, b. l. 30-52). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad M. Š. niekur nedirbo, turto neturėjo, todėl negalėjo nupirkti savo sugyventinei J. G. įmonės akcijų.
8.18. Liudytoja J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu jos finansinė ir šeimyninė padėtis buvo labai bloga, neturėjo išsilavinimo ir darbo, vaikas buvo globos namuose, pati buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. niekur nedirbo, yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kartais nakvodavo Vilniaus nakvynės namuose, daug kartų teista už vagystes ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (akcijų pirkimo-pardavimo metu buvo teista net 15 kartų), nuo 2002-05-30 įrašyta į priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, jai konstatuotas priklausomybės sindromas, nuo 2009-05-11 gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre ir dalyvauja gydymo metadonu programoje. J. G. turėjo tik 9 klasių išsilavinimą, ieškojo išsilavinimo nereikalaujančio darbo – valytojos, jos pačios teigimu, ji nieko nesuprato apie komerciją, turto pirkimą-pardavimą ar jo registravimą, todėl J. G. dėl sunkios savo finansinės padėties taip pat negalėjo nusipirkti sau įmonės, pasirašinėjo jai pateiktus dokumentus ne siekdama įsigyti įmonę, tęsti UAB „T. T.“ veiklą bei eiti įmonėje vadovaujančias pareigas, o norėdama tik gauti už tai piniginį atlygį.
8.19. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „O.“ ir UAB „T. T.“ 2009-07-01 buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu UAB „T. T.“ įsipareigojo platinti UAB „O.“ viešojo judriojo ryšio paslaugas bei įrangą, o UAB „O.“ teikė UAB „T. T.“ mobiliojo ryšio įrangą, kuri likdavo UAB „O.“ nuosavybe keturis mėnesius nuo jos perdavimo. E. Č. iki 2009-12-23 buvo UAB „T. T.“ direktorius. Tai reiškia, kad UAB „T. T.“ konsignacijos būdu perduotas UAB „O.“ nuosavybės teise priklausantis turtas jam buvo patikėtas darbo teisinių santykių pagrindu. UAB „O.“ patikėtas turtas taip pat buvo E. Č. žinioje, kadangi jis dėl savo einamų pareigų turėjo teisę jam pavaldiems darbuotojams, kuriems turtas buvo patikėtas, duoti nurodymus dėl turto panaudojimo. UAB „T. T.“ konsignacijos būdu perduotas UAB „O.“ turtas E. Č. buvo svetimas. E. Č. einamos direktoriaus pareigos UAB „T. T.“ nesuteikė jam teisės disponuoti UAB „O.“ patikėtu turtu kaip savo.
8.20. Iš 2009-07-01 sutarties, sudarytos tarp UAB „O.” ir UAB „T. T.”, Priedo Nr. 6 matyti, kad 2.4 punkte nustatyta, jog „Visos pagal šio priedo 2 punkte minimą tvarką (pasinaudodama Pirmosios šalies prekių užsakymo sistema „Comfort”, Antroji šalis pagal poreikius pateikia Pirmajai šaliai pagrindinius užsakymus pageidaujamai įrangai gauti) Antrajai šaliai perduotos prekės iki pardavimo galutiniam vartotojui, bet ne ilgiau kaip keturis mėnesius, yra Pirmosios šalies nuosavybė”, o 2.11 punkte nustatyta, kad „Antrajai šaliai nepardavus ar pagal šio priedo 3 punktą negrąžinus Pirmajai šaliai prekių, išduotų jai Pirmosios šalies daugiau kaip prieš keturis mėnesius, Antroji šalis įsipareigoja nupirkti šias prekes iš Pirmosios šalies už Pirmosios šalies tą dieną rekomenduojamą galutiniam vartotojui kainą su 6 % nuolaida” (T. 1, b. 1. 106-141).
8.21. Nuteistasis E. Č. pripažino, kad UAB „T. T.“ konsignacijos būdu perduotas UAB „O.“ nuosavybės teise priklausantis turtas buvo perduotas nenustatytam asmeniui dar iki 2009-12-23 UAB „T. T.” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir 2009-12-23 UAB „T. T.“ prekių perdavimo aktų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais E. Č. tariamai perdavė J. G. mobiliuosius telefonus ir jų priedus, pasirašymo. Liudytoja J. G. parodė, kad notarų biure ir VĮ „Registrų centras“ pasirašinėjo E. Č. ir I. G. pateiktus dokumentus neskaitydama jų turinio, už ką paskui E. Č. jai sumokėjo 1 000 Lt. J. G. pripažino, kad dokumentuose esantys parašai yra jos, tačiau neigė mačiusi ir gavusi iš E. Č. bei I. G. perdavimo aktuose nurodytus daiktus (prekes), o suprato, jog tapo UAB „T. T.“ direktore ir akcininke, kai savo namų adresu pradėjo gauti šiai įmonei adresuotus laiškus. Iš to darytina išvada, kad turto perleidimas J. G. buvo imituotas, fiktyvus, prekių perdavimo aktuose įrašant žinomai melagingus duomenis, kad neva E. Č. perdavė prekes J. G.
8.22. Byloje yra duomenų, kad UAB „T. T.“ 2009 metais turėjo pakankamai daug skolų ir jos atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai. Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad 2009-12-31 dienai UAB „T. T.“ buvo skolinga 11 640,50 Lt valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams, per laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31 įmonė nemokėjo jokių mokesčių, nuo 2009-10-22, 2009-11-30, 2009-12-22, 2009-12-30 antstolis išieškojo iš UAB „T. T.“ tam tikras pinigų sumas (T. 6, b. l. 108). UAB „T. T.“ turėjo skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui, 2009-12-31 dienai bendrovė buvo skolinga 9 947,54 Lt, tam tikros pinigų sumos 2009-10-06, 2009-11-02, 2009-11-17, 2009-12-23 buvo išieškotos, nuo 2009 m. IV ketvirčio įmonė neteikė finansinių ataskaitų (T. 6, b. l. 126-136,166). UAB „T. T.“ taip pat buvo skolinga VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“ 476 Lt, UAB „Apsaugos Komanda“ 1 744 Lt, UAB „Radviliškio vanduo“ 666,08 Lt, UAB „B. H.“ 18 607,04 Lt, J. M. 4 103,84 Lt, UAB „E. H. S.“ 12 460 Lt, UAB „M. B.“ 899 Lt, dėl šių skolų buvo vykdomas išieškojimas, skolos neišieškotos (T. 7, b. l. 63-70). Šie UAB „T. T.“ skoliniai įsipareigojimai patvirtina, kad iki fiktyvios 2009-12-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir perdavimo aktų pasirašymo UAB „T. T.“ finansinė padėtis buvo sunki. Liudytojai R. J., V. D., E. J., UAB „O.“ darbuotojai, parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. pastebėjus, jog UAB „T. T.“ finansinė padėtis blogėja, t. y. UAB „T. T.“ prašant pateikti naujus mobiliuosius telefonus, tačiau vengiant pasirašyti atsiskaitymo dokumentus, buvo susisiekta su E. Č. ir pareikalauta padaryti inventorizaciją, vėliau - grąžinti dalį prekių, tačiau praėjus tam tikram laiko tarpui susiekti su E. Č. nepavyko, netrukus buvo sužinota, kad bendrovė parduota, visi prekybos salonai uždaryti, o kviečiant buvusius įmonės vadovus atvykti į UAB „O.“, pastarieji neatvyko, pagal raštišką UAB „O.“ reikalavimą grąžinti prekes prekių negrąžino bei už jas neatsiskaitė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes: kad UAB „T. T.“ buvo sunki finansinė padėtis, jog E. Č. sąmoningai vengė susitikti su UAB „O.“ atstovais bei grąžinti jiems prekes ar už jas atsiskaityti, kad E. Č. tariamą įmonės akcijų pirkėją ieškojo net kitame mieste nei įmonės buveinė, t. y. prie Vilniaus darbo biržos, kur paprastai renkasi žmonės, neturintys darbo ir pragyvenimo šaltinio, įvertinus tariamos pirkėjos J. G. prastą socialinę ir materialinę padėtį, darytina išvada, kad E. Č. turėjo išankstinį sumanymą iššvaistyti UAB „O.“ turtą.
8.23. Nagrinėjamu atveju E. Č. sąmoningai sudarė situaciją, kad UAB „O.“ negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, t. y. E. Č. perleido UAB „O.“ turtą asmeniui, kurio negalima identifikuoti (E. Č. šio asmens vardo ir pavardės nežino), bei imitavo tariamą turto perdavimą J. G. fiktyvia sutartimi bei perdavimo aktais, kurių iš pat pradžių nebuvo ketinama vykdyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, o perdavimo aktai buvo pasirašyti, siekiant nusikalstamų tikslų – iššvaistyti UAB „O.“ turtą. Šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius.
8.24. E. Č., perleisdamas tyrimo metu nenustatytam asmeniui UAB „O.” nuosavybės teise priklausantį turtą, aiškiai suvokė, kad jis veikė nesilaikydamas 2009-07-01 sutarties, pasirašytos tarp UAB „T. T.“ ir UAB „O.“, nuostatų, žinojo, kad J. G. fiktyvaus sandorio pagrindu perleidžiama įmonė veiklos nevykdys, t. y. neteisėtai, savo nuožiūra disponavo UAB „O.“ turtu, veikė priešingai perleidžiamos įmonės UAB „T. T.“ bei UAB „O.“ interesams, UAB „O.“ turtas buvo naudojamas kitiems tikslams, tenkinant kitų asmenų poreikius, tai suvokdamas, numatė, kad dėl to turto savininkė UAB „O.“ patirs turtinę žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
8.25. Byloje nustatyta, kad E. Č. neteisėtai, neatlygintinai, jam patikėtą svetimą turtą perleido byloje nenustatytam trečiajam asmeniui ir taip padarė 281 256,75 Lt (81 457,59 Eur) žalą UAB „O.“, t. y. iššvaistyto turto vertė viršijo 250 MGL dydį (veikos padarymo metu 1 MGL sudarė 125 Lt (36,20 Eur)), todėl E. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį.
8.26. Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.). Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, kaltininkui veikiant tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
8.27. UAB „T. T.“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonių UAB „D. & Co“ ir UAB „S. v.“ samdomos buhalterės, kurios pasibaigus paslaugų teikimo laikui visus UAB „T. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė E. Č. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų R. R., L. V., J. N., buhalterių, parodymai, UAB „D. & Co“ direktorės D. B. pateiktos UAB „T. T.“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, pagal kuriuos E. Č. gavo UAB „D. & Co“ perduotus 2009-08-01 - 2009-11-30 laikotarpio UAB „T. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (T. 4, b. l. 64-84), bei UAB „S. v.“ keturi perdavimo - priėmimo aktai, pagal kuriuos UAB „S. v.“ perdavė E. Č. visus UAB „T. T.“ buhalterinius dokumentus (T. 4, b. l. 100,108-115). Nors liudytoja J. G. pripažino pasirašiusi jai pateiktuose UAB „T. T.“ 2009-12-23 bylų dokumentų perdavimo aktuose, kuriuose nurodyta, kad E. Č. perdavė J. G. įmonės finansinius, buhalterinius bei kitus dokumentus, 2009-12-23 dokumentų, spaudų, kasos juostų perdavimo akte, kuriame nurodyta, kad E. Č. perdavė J. G. kasos operacijos žurnalus, kasos juostas, antspaudus (T. 7, b. l. 153-170), tačiau J. G. neigė mačiusi ir gavusi iš E. Č. bei I. G. perdavimo aktuose nurodytus dokumentus, t. y. perdavimo aktai buvo fiktyvūs. Dokumentai nerasti, jų buvimo vieta nežinoma. Iš bylos duomenų matyti, kad paskutinį kartą juos turėjo E. Č.
8.28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl sandorio fiktyvumo, darytina išvada, kad E. Č., siekdamas, kad nebūtų nustatyta UAB „T. T.“ veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra laikotarpiu nuo 2007-08-16 iki 2009-12-23, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, imituodamas jų perdavimą J. G., t. y. veikė tiesiogine tyčia.
8.29. Apeliantas prašo išteisinti E. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-13 nutartimi E. Č. atžvilgiu pagal minėtą straipsnį baudžiamoji byla buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (T. 12, b. l. 176-178).
8.30. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nuosprendyje, priimto J. G. atžvilgiu, nurodytų aplinkybių, liudytojos R. Š. parodymų, akistatos protokolo tarp R. J. ir E. Č., psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvadų.
8.31. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2013-05-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas J. G. atžvilgiu buvo atskirtas, nes J. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas, o tuo metu dokumentų suklastojimą organizavęs ir neteisėtai apgaule užvaldęs UAB „O.“ turtą asmuo dar nebuvo nustatytas, todėl šioje dalyje ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas (T. 1, b. l. 61-62). Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio, 2013-11-27 priimto J. G. atžvilgiu, aprašomojoje dalyje nurodyta, kad „įmonės dokumentų ir turto perdavimo sandoriai realiai buvo sudaryti su trečiu, tyrimo metu nenustatytu asmeniu“ (T. 5, b. l. 154). Tačiau tai nepaneigia E. Č. kaltės, nes tolesnio ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti duomenys, neginčijamai patvirtino E. Č. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
8.32. Teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklausta dar viena UAB „O.“ darbuotoja liudytoja R. Š., kuri nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. pavadavo darbuotoją, kurį dirbo su UAB „T. T.“. R. Š. su UAB „T. T.“ dirbo tik kelis mėnesius ir tuo laikotarpiu, kai įmonės finansinė padėtis dar nebuvo pablogėjusi, be to, kaip parodė liudytoja, UAB „T. T.“ nepriklausė jos regionui, todėl negalėjo matyti šios įmonės pardavimų bei nežinojo jos finansinės padėties, pastaroji liudytoja nenurodė jokių reikšmingų bylai aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos parodymais.
8.33. Akistatos protokolas tarp R. J. ir E. Č. nebuvo perskaitytas teisiamajame posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jame nurodytais duomenimis priimdamas nuosprendį.
8.34. Tyrimas poligrafu yra kompleksinis psichofiziologinis tyrimas, skirtas asmens teiginių teisingumui įvertinti, naudojant poligrafą, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tokios apklausos nenumato. Poligrafo naudojimo įstatymas griežtai apibrėžia tyrimo poligrafu atvejus ir tyrimo objektą. Poligrafo naudojimo baudžiamajame procese galimybė šiame įstatyme nenumatyta. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymą liudytoja J. G. nepriklauso asmenų, tiriamų poligrafu, ratui. Todėl šioje baudžiamojoje byloje tokio veiksmo rezultatai – tyrimo poligrafu išvados negali būti vertinamos.
9.1. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
9.2. Byloje nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui UAB „O.“ (dabar AB „T. Lietuva“) buvo padaryta E. Č. kaltais nusikalstamais veiksmais, t. y. E. Č., būdamas UAB „T. T.“ direktorius, laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-12-23, būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį UAB „O.“ turtą, gautą iš UAB „O.“ konsignacijos būdu pagal 2009-07-01 sutarties su UAB „O.“ Priedo Nr. 6 2.4 punktą, t. y. žinodamas, kad prekės nuosavybės teise priklauso UAB „O.“ iki jų pardavimo galutiniam vartotojui, pagamindamas netikrus prekių perdavimo aktus, įrašydamas juose žinomai neteisingus duomenis, kad neva UAB „T. T.“ perdavė prekes už dokumentų suklastojimą nuteistai J. G. bei pateikdamas juos pasirašyti J. G., kad ji savo parašu patvirtintų, jog gavo tariamai perduotus dokumentus ir prekes, perdavė nenustatytam asmeniui UAB „O.“ priklausančias prekes: mobiliuosius telefonus, SIM korteles, modemus, kompiuterius, „Extra“ papildymo pakuotes, „Omni ID“ auksines, sidabrines bei paprastas korteles, „IKI“ dovanų korteles, tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „O.“ turtą.
9.3. UAB „O.“ padaryta turtinė žala (civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį patvirtina PVM sąskaitos-faktūros); E. Č. veikoje yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymių; tarp E. Č. veikos - turto iššvaistymo (Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalis) - ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. UAB „O.“ patikslintame civiliame ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų E. Č. veiksmų patyrė iš viso 289 479,75 Lt (83 839 eurų) turtinę žalą (T. 2, b. l. 76-80). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš E. Č. 83 839 eurų UAB „O.“ naudai.
9.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „O.“ nepagrįstai 2009-12-31 išrašė sąskaitas.
9.5. Sutarties, sudarytos 2009-07-01 tarp UAB „O.“ ir UAB „T. T.“, Priede Nr. 6 Šalys susitarė, kad „Pirmoji šalis turi teisę ne ginčo tvarka susigrąžinti visas Antrajai šaliai šios tvarkos pagrindu išduotas ir galutiniam vartotojui neparduotas prekes“ (3.4 punktas) ir „pagal šio priedo 3.4 punktą negrąžintą įrangą Pirmoji šalis parduoda Antrajai šaliai už Pirmosios šalies rekomenduojamą galutiniam vartotojui kainą su 6 % nuolaida, pagal priedo Nr. 6, punktą 2.11“ (3.7 punktas) ir „Pirmoji šalis sąskaitą už šias prekes išrašo iki einamojo mėnesio 10 dienos“ (2.11 punktas). Tokiu būdu, UAB „O.“ pagrįstai išrašė ir pateikė apmokėjimui 2009-12-31 sąskaitas, kadangi pareikalavus konsignacijos sutarties pagrindu UAB „T. T.“ perduotos ir galutiniam vartotojui neparduotos prekės nebuvo grąžintos ir nėra grąžintos iki šiol.
9.6. Apeliantas neginčija E. Č. žinioje buvusių telefonų ir kitų prekių kiekio, bet nesutinka su nurodyto turto verte.
9.7. 2009-07-01 sutarties, sudarytos tarp UAB „O.“ ir UAB „T. T.“, Priede Nr. 6 Šalys susitarė, kad pagal šio priedo 3.4 punktą negrąžintą įrangą Pirmoji šalis parduoda Antrajai šaliai už Pirmosios šalies tą dieną rekomenduojamą galutiniam vartotojui kainą su 6 % nuolaida. Pirmoji šalis sąskaitą už šias prekes išrašo iki einamojo mėnesio 10 dienos (2.11, 3.7 punktai). Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti UAB „O.“ paskaičiavimais, atliktais vadovaujantis pardavimo dokumentuose (UAB „O.“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose) nurodytomis kainomis, kurios apskaičiuotos pagal atitinkamą dieną rekomenduojamą galutiniam vartotojui kainą su 6 % nuolaida.
9.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys turėtų būti sumažintas 100 265 Lt suma, kurią sudaro neišmokėti UAB „T. T.“ komisiniai už anksčiau pajungtų abonentų sugeneruotas ir apmokėtas sąskaitas. Tačiau komisinių mokėjimo UAB „T. T.“, įmonių tarpusavio skolų įskaitymo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai yra civilinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp UAB „O.“ ir UAB „T. T.“, nagrinėjimo objektas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti priteistos iš E. Č. turtinės žalos dydžio.
9.9. Tenkinti nuteistojo E. Č. gynėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Murado Bakano apeliacinį skundą atmesti.