Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

nukentėjusiajam V. V., jo atstovei V. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata: ji 2016 m. rugsėjo 2 d. apie 18.26 val. vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Jeruzalės gatve, Vilniuje, nuo miesto centro pusės degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į reguliuojamą Jeruzalės- Braškių gatvių sankryžą ir sukdama į kairę, į Braškių gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai: sudarydama kliūtį nepraleido degant žaliam šviesoforo signalui Jeruzalės gatvės priešingos krypties eismo pusės pirma eismo juosta tiesiai per sankryžą važiavusio V. V. vairuojamo mopedo „Yamaha NS50“, valst. Nr. 31AVM, dėl ko susidūrus transporto priemonėms dėl patirtų sužalojimų mopedo „Yamaha NS50“, valst. Nr. 31AVM, keleiviui A. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o šio mopedo vairuotojui V. V.- nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas V. V. nuosavybės teise priklausantis mopedas „Yamaha NS50“, valst. Nr. 31AVM.

Teisiamojo posėdžio metu G. P. parodė, kad kaltinimo esmę ji supranta, dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai. 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo saulėta diena, ji vairuodama automobilį „Toyota Yaris“ važiavo Jeruzalės gatve, Vilniuje, ir sankryžoje prie „Medžiotojų“ restorano suko į kairę. Sankryžoje ji sustojo ir laukė, kol galės pravažiuoti. Iš kairės pusės buvo sunkvežimis, ji pradėjo sukti ir į jos vairuotą automobilį atsitrenkė mopedas, kuris užvirto ant kapoto ir išdaužė stiklą. Ji gailisi dėl to, kad buvo neatsargi ir įvyko šis eismo įvykis, tikisi, kad daugiau tai nepasikartos. Ji prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją buvusios marčios G. C. atsakomybei. Jų santykiai labai geri, jos gyvena labai arti viena kitos, visada bendrauja, G. C. jai padeda, kai reikia kur važiuoti, jai visada pataria.

Teisiamojo posėdžio metu G. P., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jos gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. apie 18.30 val. jis, vairuodamas mopedą „Yamaha“, valst. Nr. 31AM, apie 45 km/h greičiu važiavo Jeruzalės gatvės, Vilniuje, pirma eismo juosta nuo Santariškių gatvės pusės link Ateities gatvės. Kartu su juo važiavo keleivis A. R.. Artėdamas prie reguliuojamos sankryžos su Braškių gatve jis matė, kad sankryžoje jam dega žalias šviesoforo signalas. Įvažiuodamas į minėtą sankirtą jis pastebėjo iš priešingos krypties eismo pusės į sankryžą įvažiavusį ir kairiojo posūkio manevrą atliekantį automobilį „Toyota Yaris“. Šis automobilis jo kelyje sudarė netikėtą kliūtį. Jis dar staigiai stabdė vairuojamą mopedą ir pasuko į dešinę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko: mopedas priekiniu ratu atsitrenkė į automobilio priekinį dešinės pusės ratą (b. l. 38-39).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė analogiškai (b. l. 30-32).

Specialistė, apžiūrėjusi A. R. medicininius dokumentus, konstatavo, kad A. R. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, kairio peties ir kairio klubo srityse; minkštųjų audinių patinimas kairiajame kelyje; kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio intrasąnarinis lūžis su tarpkrumplinės pakylos atskilimu; kraujo susikaupimas kairio kelio ertmėje; kairio kelio užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas; kairio kelio kontraktūra. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25).

Specialistė, apžiūrėjusi V. V. medicininius dokumentus, konstatavo, kad V. V. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių patinimu dešiniajame kelyje bei minkštųjų audinių patinimas kairėje čiurnoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 26).

Iš alkotesterio šaknelių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. 19.16 val. V. V. iškvėptame ore alkoholio nėra, 2016 m. rugsėjo 2 d. 19.21 val. G. P. iškvėptame ore alkoholio nėra (b. l. 13).

Eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykis kilo šviesoforais reguliuojamoje Jeruzalės- Braškių gatvių, Vilniuje, sankryžoje. Žiūrint G. P. važiavimo Jeruzalės gatve kryptimi nuo miesto centro pusės link Santariškių gatvės, Jeruzalės gatvė su Braškių gatve kertasi kairėje kelio pusėje. Ties sankryža Jeruzalės gatvės važiuojamąją dalį sudaro keturios eismo juostos, t. y. po dvi eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena iš krypčių. Priešingos krypties eismo puses ties sankryža skiria skiriamoji juosta. Braškių gatvės važiuojamosios dalies plotis ties sankirta yra apie 10 metrų. G. P. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Braškių gatvės važiuojamosios dalies pradžioje, automobilio galine dalimi prie pat gatvės sankirtos su Jeruzalės gatve. Automobilis priekine dalimi buvo nukreiptas nuo sankirtos pusės. Ant Braškių gatvės važiuojamosios dalies, ties automobilio „Toyota Yaris“ dešiniuoju šonu, taip pat prie pat gatvės sankirtos su Jeruzalės gatve, gulėjo V. V. eismo įvykio metu vairuotas mopedas „Yamaha NS50“, valst. Nr. 31AVM (b. l. 11).

Transporto priemonių apžiūrų metu užfiksuota, kad eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai lokalizavosi šiose transporto priemonės vietose: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas ir šoninis dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Mopedo „Yamaha NS50“, valst. Nr. 31AVM, apgadinimai lokalizavosi šiose transporto priemonės vietose: priekinis ratas, priekinis žibintas, radiatorius ir jo grotelės, sparnas, pakaba, galinė sėdynė, galinis kairės pusės žibintas, kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliai, apdailos detalės (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad G. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- nukentėjusiųjų V. V. ir A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvados- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad G. P. 2016 m. rugsėjo 2 d. apie 18.26 val. vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Jeruzalės gatve, Vilniuje, nuo miesto centro pusės degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į reguliuojamą Jeruzalės- Braškių gatvių sankryžą ir sukdama į kairę, į Braškių gatvę, sudarydama kliūtį nepraleido degant žaliam šviesoforo signalui Jeruzalės gatvės priešingos krypties eismo pusės pirma eismo juosta tiesiai per sankryžą važiavusio V. V. vairuojamo mopedo „Yamaha NS50“, valst. Nr. 31AVM, dėl ko susidūrus transporto priemonėms dėl patirtų sužalojimų mopedo „Yamaha NS50“, valst. Nr. 31AVM, keleiviui A. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o šio mopedo vairuotojui V. V.- nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas V. V. nuosavybės teise priklausantis mopedas „Yamaha NS50“, valst. Nr. 31AVM.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kelių eismo taisyklių 157 punkte vairuotojams nustatyta pareiga sukant į kairę duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Minėta, kad G. P., vairuodama automobilį, sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi važiavusiam V. V. vairuojamam mopedui, dėl ko abi transporto priemonės susidūrė ir dėl patirtų sužalojimų mopedo keleiviui A. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o šio mopedo vairuotojui V. V.- nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas V. V. nuosavybės teise priklausantis mopedas. Baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, yra nustatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, taigi G. P. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu G. P. paprašė būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją G. C. atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu G. C. paprašė perduoti G. P. jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

G. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, prisiskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. Šio baudžiamojo proceso metu civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo. G. P. nėra teista, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo skyriaus vadovybės charakterizuojama teigiamai, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad G. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja sutinka būti G. P. buvusi marti G. C., kuri nėra teista, administracine tvarka nebausta, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros vadovybės charakterizuojama teigiamai. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pati G. P., G. C. jai yra autoritetas, ji klauso G. C. patarimų, susijusių su saugiu vairavimu. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad G. C. yra verta teismo pasitikėjimo, artimai bendrauja su G. P., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką G. P., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į tai, kad G. P. nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi, tačiau prieš kelias dienas iki šios nusikalstamos veikos padarymo (2016 m. rugpjūčio 28 d.) pažeidė Kelių eismo taisykles- 24 km/h viršijo leistiną greitį važiuodama mieste, nustatytinas dviejų metų laidavimo terminas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad G. P. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pakartoja, kad G. P. prieš kelias dienas iki šios nusikalstamos veikos padarymo (2016 m. rugpjūčio 28 d.) pažeidė Kelių eismo taisykles- 24 km/h viršijo leistiną greitį važiuodama mieste, kas, viena vertus, laikytina šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kita vertus ši aplinkybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad G. P. tinkamai nesinaudojo jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones ir nagrinėjamas eismo įvykis buvo logiška ankstesnio G. P. netinkamo elgesio pasekmė, dėl ko nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones termino vidurkis- dveji metai.

Dėl G. P. nusikalstamos veikos nukentėjo žmonės, taigi teismas mano esant tikslinga G. P. skirti BK 71 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas 10 minimalių gyvenimo lygių, įpareigojant G. P. šią įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

G. P., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos G. C. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti G. P. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei įpareigoti G. P. per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 10 minimalių gyvenimo lygių įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti G. P. ir G. C., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti G. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. P., kad dėl pateisinamų priežasčių jai negalint įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ši baudžiamojo poveikio priemonė jos prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.