Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2023 m. gruodžio 18 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. B. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. kovo 15 d., 14.51 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. Ž. R. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2023 m. sausio 22 d., 14.51 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia spyrė į pareiškėjo R. A. dviratį ir jį apgadino, taip pat asmuo būdamas viešoje vietoje piliečio R. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kuriais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Tokiais veiksmais R. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 115 straipsnio 1 dalyje.

2. 2023 m. gegužės 4 d. Institucijos vyriausiojo tyrėjo R. K. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, paskirta 85 Eur bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, paskirta 400 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, R. B. paskirta galutinė 400 Eur bauda, o taip pat, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, iš R. B. nukentėjusiojo R. A. naudai priteista 40 Eur žalos atlyginimo, žalą atlyginant per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo.

3. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu R. B. pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi Institucijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir R. B. skundas netenkintas.

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį bei Institucijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini). Neskirti nuobaudos, o nutarus skirti – skirti kuo mažesnę, kuri būtų proporcinga padaryta administraciniam nusižengimui.

4.1. Skunde pareiškėjas nurodo, jog jis nukentėjusiojo R. A. dviračio nesugadino, nukentėjusysis elgėsi provokuojamai, demonstratyviai liepdamas pakelti dviratį, vartotojo necenzūrinius žodžius, artinosi link R. B., savo provokuojančiais veiksmais kėlė konfliktinę situaciją, kuri buvo įvardinta kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Skundo autorius teigia, jog jam susidarė įspūdis, kad R. A. nepasitenkinimas kilo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dėl įvykusio įvykio pasiūlius kviesti policijos pareigūnus dėl įvykio aplinkybių išsiaiškinimo bei žalos tolimesnio aiškinimosi, neatlyginant jam tariamos turtinės žalos įvykio metu. Skundo autoriaus įsitikinimu, nusižengimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo R. A. elgesys. Konfliktinė situacija, kuri buvo įvardinta kaip viešosios tvarkos pažeidimas, padarytas dėl didelio susijaudinimo, kadangi pareiškėjui paskambinęs sūnus nurodė, kad jam grasinama ir paties nukentėjusiojo asmens veiksmu, t. y. pats nukentėjusysis R. A. elgėsi provokuojamai, demonstratyviai liepdamas pakelti dviratį, vartotojo necenzūrinius žodžius, artinosi link R. B., savo provokuojančiais veiksmais kėlė konfliktinę situaciją. Skundo autoriaus manymu, šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

4.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui R. B. teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių pagrindžiančių įrodymų apie nukentėjusiajam padarytos žalos dydį, kada ji atsirado, išskyrus paties nukentėjusiojo R. A. išsakytą poziciją, kad dėl pareiškėjo atliktų veiksmų jam buvo padaryta net 40 Eur žala, nors savo dviratį pats nukentėjusysis vertino 50-60 Eur, tačiau jo turto – dviračio, skundo autorius nepažeidė ar kitaip nesugadino. Nukentėjusiojo dviratis buvo apžiūrėtas tik praėjus keletui dienų po įvykio. R. B. teigimu, įvykio metu jis nurodė, kad esant pretenzijoms galima kviesti policijos pareigūnus, o jei ne, skirstytis, tačiau dviračio vairuotojui atsisakius kviesti policijos pareigūnus, įvykio dalyviai išsiskirstė. R. B. įsitikinimu, reikėtų įvertinti ir nukentėjusiojo veiksmus kaip jis turėjo elgtis, t. y. įvykio metu dėl neva pareiškėjo neteisėtų veiksmų atlikimo pamatęs žalos atsiradimą kaip protingas ir apdairus asmuo R. A. turėjo pasinaudoti teise iš karto informuoti policijos pareigūnus kaip buvo R. B. ir siūlyta, o ne po kelių dienų pranešti, kad jo dviratis sugadintas (jei jis buvo sugadintas įvykio metu), tą jis turėjo pastebėti iš karto, o ne po kelių dienų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde taip pat pažymi, kad iš karto po įvykio nei R. A., nei liudytoja E. G., nei policijos pareigūnai neužfiksavo dviračio būklės, tačiau vėliau buvo teigiama, kad turtinė žala dėl dviračio sugadinimo yra padaryta. Pareiškėjo teigimu į jo pateiktas nuotraukas, kurios buvo padarytos iškart po įvykio, kuriose aiškiai matėsi, kad dviratis sveikas, atsižvelgta nebuvo.

4.3. R. B. skunde nurodo, jog apie atsiradusią liudytoją sužinojo tik tyrimo metu, o įvykio metu nepastebėjo nieko praeinant ar lūkuriuojant, liudytojos taip pat nematė jo sūnus bei policijos pareigūnai. Skundo autorius liudytojos E. G. parodymus laiko šališkais, kadangi jo įsitikinimu, iš jos parodymų turinio galima suprasti, jog liudytoja turėjo stovėti ir stebėti įvykį, nes susidariusią situaciją nuo įvykio pradžios iki pabaigos nupasakojo nukentėjusiojo R. A. naudai, tuo pačiu metu teigiant, kad tik praeidinėjo pro šalį. Skundo autoriaus vertinimu, logiškai darant išvadas, ji negalėjo matyti ir girdėti viso įvykio nuo pat pradžios iki pabaigos, o tik tam tikras detales. Taip pat ji girdėjo tik skundo autoriaus tariamus necenzūrinius žodžius ir veiksmus, o ką sakė R. A., negirdėjo.

4.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis R. B. teigia, jog nei Institucijos nutarime, nei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra įvardinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis nuoširdžiai gailėjosi, jog įsivėlė į konfliktą (situacijos aiškinimąsi), kuris buvo įvardintas tik jo vieno atžvilgiu kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nors triukšmavo ir vartojo necenzūrinius žodžius ir pats nukentėjusysis R. A.. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad R. B. padėjo aiškintis įvykio aplinkybes, įvykio metu siūlė kviesti policijos pareigūnus, kad visada kviečiamas vyko pas policijos pareigūnus bei į teismą. Iš pareiškėjo kartu su skundu aukštesnės instancijos teismui pridėto neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog jam nustatytas 40 procentų nedarbingumas. Skundo autoriaus įsitikinimu, įvykis įvyko dėl didelio susijaudinimo, taip pat dėl paties nukentėjusiojo provokuojamų veiksmų, o tai taip pat turėtų būti vertintina kaip R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

4.5. R. B. vertinimu, jam paskirta bauda (400 Eur) yra neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, o tai sudaro pagrindą spręsti dėl pareigūno, skyrusio nuobaudą, šališkumo bei tai, jog skirdamas nuobaudą pareigūnas neatsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Priešingu atveju, esant ne mažiau kaip dviem lengvinančioms aplinkybėms bei nurodytai tik 40 Eur žalai, pareiškėjui paskirta 400 Eur bauda nebūtų paskirta. Šiuo atveju, paskirtos nuobaudos dydis, lyginant su pažeidimo pobūdžiu bei nurodoma žala, yra aiškiai neprotingas.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas, laikinai atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, T. P. nurodė, jog Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą paskirti R. B. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnio 1 dalyje ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje administracinę nuobaudą – 400 Eur piniginę baudą, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teisės pažeidėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucijos vertinimu, R. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria apelianto skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Institucijos nutarimas, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir ANK 115 straipsnio 1 dalyje.

8. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei tinkamai įvertino surinktus įrodymus. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga ir yra motyvuotos.

10. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog šis asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius bei vietos specifiką.

11. Nagrinėjamu atveju, iš Institucijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjas R. B. 2023 m. sausio 22 d. 14.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia spyrė į pareiškėjo (R. A.) dviratį ir jį apgadino, taip pat būdamas viešoje vietoje, nukentėjusiojo R. A. (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. Ž. 2023 m. kovo 3 d. nutarimu R. A. pripažintas nukentėjusiuoju (administracinio nusižengimo b. l. 13)) atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kuriais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Skunde apeliantas konkrečių savo veiksmų, kad vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu neginčija, tačiau tvirtina, jog šie jo veiksmai buvo įtakoti paties R. A. provokuojančio elgesio.

12. Apelianto teigimu, nukentėjusysis R. A. elgėsi provokuojamai, demonstratyviai liepė R. B. pakelti dviratį, vartotojo necenzūrinius žodžius, artinosi link jo, savo provokuojančiais veiksmais kėlė konfliktinę situaciją. Aukštesniojo teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinktų ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ši administracinėn atsakomybėn patrauktojo versija yra paneigta bei laikytina siekiu išvengti atsakomybės už savo priešingus teisei veiksmus.

13. Skunde R. B. teigia, jog liudytojos E. G. nematė nei jis, nei jo sūnus, nei policijos pareigūnai. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2023 m. sausio 22 d. 14.25 val. skaitmeninės garso įrašo kopijos, kurioje užfiksuotas būtent E. G. skambutis Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 57), darytina išvada, jog minėta liudytoja įvykį matė ir to pasėkoje kreipėsi pagalbos. Analizuojant pateiktą garso įrašą atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja nurodė „gatvėje matau incidentą. Iš šalutinio kelio važiavo automobilis ir kliudė dviratininką. Vyksta konfliktai. Turiu automobilio valstybinį numerį, kuris pasišalino. Dviratininkas paliktas vienas. Truputį bijau ten eiti, nes jie ten konfliktuoja. Aš galiu pakalbinti dviratininką, nes neatrodo, kad jis turėtų telefoną. Galiu padiktuoti valstybinį automobilio numerį, kuris yra (duomenys neskelbtini), automobilio modelis (duomenys neskelbtini), spalva balta. Medikų nereikia. Jis išvažiavo iš šalutinio į pagrindinį ir dviratininkas į jį atsitrenkė. Kaip aš suprantu, jį turėjo praleisti automobilis, todėl kiek suprantu, kaltininkas automobilis. Vyriškis dar trenkė su koja į tą dviratį, aprėkė tą žmogų, kad jis atsitrenkė į automobilį. Automobilio vairuotojas pabėgo, dviratininkas liko vienas. Aš galiu jį pasikviesti ir pakalbinti“. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teisme 2023 m. liepos 31 d. vykusio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu liudytoja parodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Taigi, kaip matyti, nors apelianto teigimu jis nematė liudytojos E. G. ir jo tvirtinimu, ji negalėjo matyti ir girdėti viso įvykio nuo pat pradžios iki pabaigos, o tik tam tikras detales, tačiau ši R. B. versija paneigta ir apygardos teismo vertinimu ji laikoma gynybine ir nepatvirtinta objektyviais administracinio nusižengimo bylos duomenimis.

14. Nors iš apelianto skundo aukštesnės instancijos teismui turinio matyti, jog jo įsitikinimu, jis savo veiksmais neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties, tačiau administracinio nusižengimo byloje esantys nukentėjusiojo R. A. pateikti garso įrašai, daryti įvykio metu (administracinio nusižengimo b. l. 24)), paneigia šią pareiškėjo versiją. Analizuojant pateiktus garso įrašus, atkreiptinas dėmesys, jog R. B. nukentėjusįjį be perstojo keikė įvairiais žodžiais, tuo tarpu R. A. visą laiką išliko ramus ir prašė R. B. nesikeikti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne, svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis, nereikalaujantis žalos atsiradimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog būtent R. B. pasirinktas veikos pobūdis, o būtent nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu vartojimas necenzūrinių žodžių vienoje pagrindinių Kauno miesto gatvių viduryje dienos, buvo nepriimtinas bei pažeidžiantis kitų žmonių teises ir rimtį, todėl apygardos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai konstatuoja, jog R. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

15. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

16. Apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, tačiau jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais, o būtent nukentėjusiojo R. A. parodymais, liudytojos E. G. parodymais; kita rašytine medžiaga – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. K. 2023 m. vasario 9 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančios foto nuotraukos (administracinio nusižengimo b. l. 25-27)) taip pat patvirtina, kad R. A. dviratis buvo sugadintas. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo paaiškinimai dėl esminių aplinkybių - nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka faktines nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus bei jais nesivadovauti sprendžiant klausimą dėl administracinės teisenos pagal ANK 115 straipsnį R. B. atžvilgiu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. A. paaiškinimais duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

17. Iš Institucijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nuomone, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo būti pripažintos net trys ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: 1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas); 3) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį R. B. sukėlė R. A. veiksmai, už kurio atžvilgiu naudotus necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius bei kabinėjimąsi prie jo, apeliantas ir buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkti duomenys neleidžia daryti bent menkiausios prielaidos, kad R. B. patyrė kokią nors prievartą iš nukentėjusiojo, ar kad kokie nors kiti jo veiksmai galėjo turėti kokios nors įtakos tam, kad apeliantas pradėjo nepagarbiai elgtis su R. A., taip pažeisdamas viešąją tvarką. Nors skundo autorius tvirtina, kad nukentėjusysis prieš įvykį grasino jo sūnui, o vėliau nepagarbiai elgėsi su pačiu pareiškėju, dėl ko tarp jų ir įvyko kivirčas, tačiau visų pirma pastebėtina, kad šias apelianto nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, o iš anksčiau jau aptartų garso įrašų darytina išvada, kad nukentėjusysis R. B. pretenzijų dėl nederamo elgesio su juo viešoje vietoje nereiškė. Kita vertus, net jei tai ir būtų tiesa, tokia situacija nesudarė pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktajam elgtis netinkamai - vartoti necenzūrinius žodžius bei įžeidžiamai kibti prie R. A. viešoje vietoje. Be to, ir iš garso įrašo neatrodo, kad R. B. būtų bent kiek susijaudinęs. Taip pat kaip jau ankščiau minėta, nukentėjusiojo pateikti garso įrašai patvirtina, kad R. A. į tokį pareiškėjo elgesį reagavo ramiai, tuo pačiu jam neatsakė, juo labiau, jo neprovokavo konfliktui. Taigi, apelianto veiksmuose nėra ir ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės.

19. Tačiau, apygardos teismas sutinka, kad šiuo metu egzistuoja objektyvus pagrindas pripažinti kitą apeliaciniame skunde paminėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - administracinius nusižengimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. B. nuo 2014 m. gegužės 18 d. iki senatvės pensijos sukakties dienos (2023 m. vasario 15 d.) yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 86). Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylos medžiagoje duomenų apie R. B. darbingumo lygį nebuvo, todėl apylinkės teismas ir nekonstatavo šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pateikus netekto darbingumo lygį patvirtinančius dokumentus apygardos teismui, ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina apeliacinės instancijos teismo, keičiant skundžiamą nutartį ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

20. Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Nagrinėjamu atveju, už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą apeliantui paskirta 85 Eur bauda, kuri nėra didesnė nei ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis, tačiau už ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui paskirta 400 Eur bauda, todėl paskirta nuobaudą šią ribą viršija, todėl už šio nusižengimo padarymą R. B. nuobauda mažintina, baudos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Galutinė bausmė skirtina vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutartį pakeisti.

Pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinius nusižengimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje padarymą, R. B. paskirti 370 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. B. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti galutinę 370 Eur dydžio baudą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.