- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-631-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19199-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- G. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažinta trečdaliu paskiriant J. K. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi subendrintos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose bei 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
Nukentėjusiojo G. T. civilinis ieškinys patenkintas ir iš J. K. nukentėjusiojo naudai priteista 1830 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. balandžio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 19.00 val., pagal skelbiu.lt skelbimą, telefono numeriu paskambino G. T., neva norėdamas išsinuomoti glaistymo ir glaisto šlifavimo įrangą, po ko šalia sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitiko su G. T. ir už nuomą sumokėjęs 150 eurų avansą 2019 m. balandžio 9 d. 19.00 val., pasirašė įrangos nuomos sutartį 5 dienoms, nurodant grąžinimo terminą 2019 m. balandžio 15 d., tačiau glaistymo ir glaisto šlifavimo įrangos sutartu laiku negražino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, G. T. priklausantį 1830 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir bendrinant bausmes pridėti mažesnę šios bausmės dalį, patikslinti ar įskaitytas suėmimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d.
3. Apeliantas nurodo, kad teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nors joks teismas jo nėra pripažinęs recidyvistu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi žmoną ir mažametį vaiką.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Nuteistasis apeliaciniu skundu kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos per griežtos bausmės ir prašo ją švelninti bei patikslinti ar į bausmės laiką įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė J. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, J. K. tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau būdamas teistas įsiteisėjusiais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
8. J. K. nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 182 straipsnio 1 dalį). Nusikalstama veika yra turtinio pobūdžio. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuteistasis nedarbo draudimo išmokos negauna, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Iš SODROS duomenų apie asmenį išrašo matyti, kad J. K. nuo 2017 metų kovo 3 d. nedirba, praeityje teistas (b.l. 98-105), eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 69-97). Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. K. įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad J. K. dėl savo elgesio jokių išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau jam paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nuo naujų nusikaltimų padarymo nesulaikė, nepaveikė jo taip, kad nebenusikalstų.
9. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, tai, kad nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti bei atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tai, kad J. K. charakterizuotinas neigiamai, apeliantui paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri, BK 64¹ straipsnio pagrindu, dar sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas subendrino taikydamas bausmių dalinį sudėjimą. Tokiu būdu apylinkės teismas, subendrindamas J. K. paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie neatliktos bausmės dalies pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo pridėti šeši mėnesiai iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, BK 64¹ straipsnio pagrindu ją sumažinus iki 10 mėnesių laisvės atėmimo. Daryti išvadą, kad pridėta paskirtosios bausmės dalis neatitinka teisingumo principo, yra per griežta ir ją mažinti, atsižvelgiant į aukščiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nėra jokio pagrindo.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė, jog jis turi žmoną ir mažametį vaiką, tačiau, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir paskirtos bausmės dydį, darytina išvada, jog minėtos aplinkybės nėra pagrindas dar labiau švelninti J. K. paskirtą bausmę.
11. Skundžiamu teismo nuosprendžiu, subendrinus bausmes, į paskirtą galutinį laisvės atėmimo bausmės laiką J. K. įskaityti laikotarpiai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje. Kaip matyti iš minėtos nutarties, į J. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytos bausmės atlikta dalis bei laikotarpiai, išbūti sulaikyme bei suėmime. Minėtoje nutartyje nurodoma į paskirtą galutinę subendrintą bausmę J. K. įskaitytos pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžius bausmės dalys bei laikotarpiai, jam esant sulaikytu bei suimtu. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, juo į bausmės laiką J. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. Tokiu būdu J. K. į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę yra įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. Kadangi šis laikotarpis skundžiamame nuosprendyje nėra tiksliai įvardijamas, nuosprendis patikslintinas, nurodant konkretų laikotarpį, kuris yra įskaitytas į bausmės atlikimo laiką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nuosprendį, nurodant, kad į galutinį 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką J. K. įskaitytas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d., išbūtas jam esant sulaikytu bei suimtu.