Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei E. M. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis, nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė E. M., kuriai procesiniai dokumentai įteikti per artimą giminaitę, per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad V. M. ir E. M. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu 1993 m. vasario 26 d. V. M. įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog nutraukus V. M. ir E. M. santuoką buvo išspręstas minėto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas, byloje nėra. E. M. po V. M. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą. Valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi į Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarę, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą V. M. turtui. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsisakymo atlikti minėtą notarinį veiksmą motyvas – kad negalima išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.87) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nors CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, ši norma taikoma tik kai turtas registruojamas įsigaliojus CK, o kadangi V. M. vardu nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas iki CK įsigaliojimo, nagrinėjamam atvejui CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma netaikytina. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalies turinį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Į šiuo kriterijus teismas galėtų atsižvelgti, spręsdamas pareikštą byloje tokį reikalavimą. Ieškovė prašo pripažinti, kad sutuoktiniai V. M. ir E. M. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki V. M. mirties (duomenys neskelbtini), valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dalijant tarp buvusių sutuoktinių turtą, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas neturi duomenų, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų įgytas iš V. M. ar E. M. asmeninių lėšų. Todėl pripažįstama, kad V. M. ir E. M. santuokos metu nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo lygiomis dalimis. Ieškovės ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta tvarka yra atleistas, priteisiamas valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovės taip pat priteisiamos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 4,87 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad sutuoktiniai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. M., gimusi (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki V. M. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasarinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei 79,87 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.