Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1713-358/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-25
Bylos Nr.
1-1713-358/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-32934-17-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1713-358/2017Proceso Nr. 01-1-32934-17-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant E. U., A. M.,dalyvaujant prokurorei J. P.,kaltinamajam R. L.,jo gynėjui advokatui D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini),- pagalbiniu darbininku, gyv. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2000-10-04 Kauno m. apylinkės teismo, pagal LR BK 282 str. 1 d.,- 25000 litų bauda, su 1/4 turto konfiskavimu. Atimant teisę eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą 3 m., atimant teisę dirbti teisėtvarkos ir teisėsaugos sistemoje.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 01 d. apie 03.02 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio (nustatyta 2,29 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Tokiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad alkoholį vartojo po darbo. Automobilis labai reikalingas, nes mamai bus daromos operacijos. Mama jam yra autoritetas, todėl prašo ją paskirti laiduotoja.

Kaltinamojo prisipažinimas ir kaltė pagrįsta kitų objektyvių įrodymų visuma.

Įtariamojo apklausos metu R. L. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2017-07-01 apie 23 val. prie draugo garažo, kartu su draugu, vartojo alkoholį. Jis išgėrė dvi skardines alaus ir pusiau su draugu 0.5 l. talpos degtinės butelį. Apie 02.55 val. sėdo į jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo namo. Vairuojant automobilį, apie 03.02 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnas pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Jis geranoriškai sutiko. Jam buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas. LSMUL KK, jam buvo paimtas kraujas tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Po to, pareigūnai jį pristatė į Kauno apskr. VPK OVS budinčią dalį (b. l. 58,59).

Liudytojas L. S. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017-07-01 dirbant su vyr. patruliu A. B., apie 03.02 val. vykstant į iškvietimą, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį “VW Passat”, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas manevravo po visą kelio važiuojamąją dalį, taip sukeldamas įtarimą, jog gali būti neblaivus. Todėl jis su kolega prisivijo minėtą automobilį ir jį sustabdė prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Pilietis pateikė visus galiojančius automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pagal pateiktus dokumentus automobilį vairavo R. L.. Automobilyje kartu sėdėjo ir jo draugė N. M., kuri taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi. Jis vairuotojui pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Jam alkotesterio prietaisu “Alcotest 6810”, Nr. ARFM-0378, buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 2,18 promilių. Vairuotojas su parodymais sutiko. R. L. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikas, kur L. L. neprieštaravo ir savanoriškai davė kraujo, tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. (b. l. 15,16)

Apžiūros protokolu, nustatyta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 6-10)

Testo alkoholiui rezultatu, 2017-07-01 03.18 val., R. L. nustatytas 2,18 promilių girtumas. (b. l. 19)

Specialisto išvada Nr. T-A 6646/2017(01) R. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 ‰ (promilės) etilo alkoholio. (b. l. 28)

Policijos duomenų bazės duomenimis automobilis „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. L.. (b. l. 29)

Emprekis duomenimis, automobilio „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1330 eurų. (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ja važiavo keliu, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo R. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas prašo mama I. L. paskirti laiduotoja. I. L. paaiškino, kad sutinka tapti sūnaus laiduotoja, gyvena kartu su sūnumi. Sūnus alkoholiu nepiktnaudžiauja, ji pati ruošiasi kelioms operacijoms.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Konstatuotina, kad nėra sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal laidavimą, todėl prašymas atmestinas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be kita ko, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. R. L. nėra jauno amžiaus, dirba, taigi dėl jo asmenybės nebrandumo teismui nekyla abejonių, ir teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų jį auklėti, ir kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų, kai tuo tarpu laiduotoja pasiūlyta jo motina I. L., nors ir gyvena kartu su sūnumi, nors tikina galinti daryti teigiamą įtaką sūnui, tačiau ji yra garbingo amžiaus, kuriai pačiai reikalinga pagalba, medicininis gydymas. Taigi, padaryto nusikaltimo kontekste teismui tai kelia abejonių, kaip ir apskritai kelia abejonių dėl papildomo auklėjimo poreikio bei jo rezultatų, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, ir į visa kas išdėstyta aukščiau, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi R. L. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad R. L. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių nebuvimą. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atkreiptinas dėmesys, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, R. L. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam, skirtina bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis jam priklausančią transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,29 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų 6 (šešių ) mėnesių terminą.

Teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis , t. y. automobilį „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) .

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. L., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam.

Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

R. L. vairuotojo pažymėjimas yra baudžiamojoje byloje, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, automobilis „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priduotas saugojimui į Kauno apskrities VPK, policijos saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Kaunas, Chemijos g. 4B. (b. l. 32-34) konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalį, ir paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

R. L. vairuotojo pažymėjimas, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti nedelsiant perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti R. L. priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities VPK, adresu Kaunas, Chemijos g. 4B.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė