Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2014-11-28 · Byla Nr. A2.9.-1232-213/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
A2.9.-1232-213/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Pažeidėjas
G. T.
Nukentėjusysis
G. K.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.9-1232-213/2014 m.Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01069-2014-2.Procesinio sprendimo kategorijos: 48.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 28 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

sekretoriaujant Jolitai Mastebrockienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. T.,jos atstovei advokatei I. K.,nukentėjusiajai G. K.,jos atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), byloje duomenų apie teistumus nėra, administracine tvarka baustos 3 kartus, turinčios galiojančią nuobaudą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. 2014-09-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-18261832-14 dėl to, kad ji 2014 m. gegužės 28 d., apie 14.00 val. viešoje vietoje Trakuose, Šaudyklos gatvėje G. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. kalta dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-05-28, apie 14.00 val. ji su nepilnamečiu sūnumi ir šunimi išėjo pasivaikščioti į miškelį, esantį šalia Šaudyklos gatvės. Einant taku, iš nugaros priartėjo nukentėjusioji G. K.. Jai (G. K.) priėjus arčiau, šuo pribėgo prie G. K. ir lūpomis palietė jos kelnes, palikdamas ant kelnių drėgną žymę. Tuo metu G. K. ėmė šaukti, priekaištauti, kad šuo be antsnukio, jos (G. T.) atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. G. T. paaiškinus, jog nieko neatsitiko, kad gali išskalbti išteptas kelnes, jos (G. K.) balso tonas dar labiau padidėjo, įžeidžiamai koneveikė, kad jos (G. T.) vyras kažkoks vokietis ar prancūzas, grasino dujiniu balionėliu papurkšti į akis, kad jie (G. T. su sūnumi ir šunimi) čia nevaikščiotų. Nurodė, kad ji tuo metu tylėjo ir necenzūrinių žodžių nevartojo, šalia buvo vaikas. Grįžusi, paskambino telefonu 112 ir pranešė, jog kaimynė G. K. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino panaudoti dujų balionėlį. Vėliau jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl šuns vedžiojimo be pavadėlio ir ji buvo nubausta 10 Lt administracine nuobauda. Taip pat nurodė, jog be nepilnamečio sūnaus, įvykio daugiau niekas nematė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal ATPK 282 str., šio kodekso 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo byla turi būti išnagrinėta per vieną parą, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2014-09-12. Taip pat paaiškino, jog pagal ATPK 284 str., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privaloma išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, taip pat nėra įrodymų, kad jos atstovaujamoji padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, todėl prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat pabrėžė, jog G. T. yra charakterizuojama teigiamai, labiausiai dėl šio įvykio nukentėjo ji pati ir jos nepilnametis sūnus.

Nukentėjusioji G. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-05-28 ėjo pasivaikščioti Šaudyklos gatve link miškelio. Neužilgo pamatė atbėgantį didelį šunį, kuris pribėgo prie jos ir apseilėjo jai veidą. Ji labai išsigando, nes bijo šunų. G. T. ji paaiškino, kad šunį turėtų vedžioti ne palaidą, bet su antsnukiu ir pavadėliu. Tuomet G. T., vaikui likus stovėti ten, kur ėjo, pradėjo ant jos šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, išvadindama ją „debile“, „lenkiška kale, išmok lietuviškai kalbėti...“, pasisiūlė išplauti išteptus rūbus. Nukentėjusiajai buvo šokas dėl tokio kaimynės elgesio, ji drebėjo. Nurodė, jog G. T. yra konfliktiškas žmogus, šunį be pavadėlio vedžioja ne pirmą kartą, o ji G. T. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nenaudojo, dujų balionėlio neturėjo, kišenėje turėjo telefoną. Pasijuto įžeista, jautė diskomfortą, todėl prašė G. T. nubausti. Taip pat nurodė, jog įvykio daugiau niekas nematė.

Nukentėjusiosios atstovas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendras administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas. G. T. savo veiksmais viešoje vietoje įžeidžiančiai kibo prie nukentėjusiosios G. K., jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tokiu būdu pažeidė jos teisę į asmens rimtį viešoje vietoje, G. T. turi polinkį demonstruoti nepagarbą, prašė nubausti G. T. pagal ATPK 174 str.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėjas D. Č. parodė, kad buvo gavęs du pareiškimus, vieną dėl šuns vedžiojimo taisyklių pažeidimo, kitą dėl žodinio konflikto. G. T. už šuns vedžiojimo taisyklių pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir administracinis nurodymas, pagal ATPK 110 str. ji nubausta 10 Lt bauda. Nurodė, jog jis nagrinėjo šią administracinio teisės pažeidimo bylą, G. T. leido paaiškinimą dėl įvykio parašyti namuose, vėliau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė G. T. nedalyvaujant. Parodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti pakanka, jog būtų parašytas pareiškimas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 174 str. numato administracinę atsakomybę už įvykdytą nedidelį chuliganizmą. Nedidelis chuliganizmas tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokiais veiksmais yra kėsinamasi į viešąją tvarką.

Pagal ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš bylos faktinių duomenų matyti, jog G. T. savo kaltę neigia ir nurodo, kad G. K. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Priešingai, nurodo, jog nukentėjusioji G. K. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusioji G. K. nurodo, jog ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, o G. T. atžvilgiu necenzūrinių žodžių ji nevartojo. Teismas pažymi, jog tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusioji yra asmenys suinteresuoti bylos baigtimi. G. T. parodymai apie tai, kad G. K. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, teismo vertintini kritiškai, kadangi duoti bylos baigtimi suinteresuoto asmens, todėl parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Nukentėjusiosios G. K. parodymai apie tai, kad G. T. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, teismo vertintini taip pat kritiškai, kadangi duoti taip pat bylos baigtimi suinteresuoto asmens, todėl jos parodymus vertina kaip nukentėjusiosios siekį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų nubaustas. Tiek G. T., tiek G. K. parodymais, kurie šiuo atveju sutapo, nustatyta, kad įvykio daugiau niekas nematė. Liudytojo D. Č. parodymai, taip pat nei patvirtina, nei paneigia G. T. kaltės. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio liudytojai nebuvo nustatyti. Ko neginčijo nei G. K. nei G. T., tuo metu netoliese buvo G. T. nepilnametis sūnus Jean C. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris dėl amžiaus nebuvo apklausiamas nei policijos komisariate nei teisme, nes iš bylos medžiagos matyti, kad mažametį konsultavo psichologė, kuriai jis taip pat nepapasakojo incidento aplinkybių.

Taigi, iš byloje ištirtų įrodymų konstatuotina, kad kaltinimas G. T. grindžiamas vien nukentėjusiosios G. K. parodymais. G. T. savo kaltės nepripažįsta ir analogiška neteisėta veika kaltina G. K.. Objektyvių duomenų, ar bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų parodymų apie konflikto aplinkybes, nėra. Vien nukentėjusiosios parodymai nėra pakankamas pagrindas apkaltinti asmenį administracinio teisės pažeidimo padarymu, nes dėl nukentėjusiosios suinteresuotumo, kad G. T. būtų nubausta, jos parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. T. kaltę, nepateikė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog nepakanka įrodymų išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. 2014-05-28, apie 14.00 val. viešoje vietoje, G. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

G. T. neigiant savo kaltę ir nesat kitų byloje patikimų įrodymų apie tai, kad G. T. necenzūriniais žodžiais išvadino nukentėjusiąją G. K., laikytina, jog nėra įrodyta G. T. kaltė dėl kaltinimo pagal ATPK 174 str., todėl jos atžvilgiu administracinio tesisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 174 str., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vita Lučkauskaitė