Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-323-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-29
Bylos Nr.
II-323-961/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00275-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Institucija
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška
Kategorijos
Skundas Nr. II-323-961/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00275-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13, 21.10.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,vertėjaujant I. S. N. (I. S. N.),

dalyvaujant skundą padavusių asmenų Y. D. J. A-B., A. D. J. A.-B., J. D. J. A.-B. įstatyminiam atstovui D. J. A-B., įgaliotajam atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Rimantui Stroliui,

nuotoliniu būdu vykusiame viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

Y. D. J. A.-B., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini);

J. D. J. A.-B., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini);

A. D. J. A.-B., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti A. D. J. A.-B. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b. l. 20-22).

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti Y. D. J. A.-B. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b. l. 7-9).

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti J. D. J. A.-B. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b. l. 31-33).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 15 d. gauti Y. D. J. A.-B., A. D. J. A.-B., J. D. J. A.-B. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai) įgaliotojo atstovo skundai dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose prašoma minėtus sprendimus panaikinti dalyje dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti pareiškėjus Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinti apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjų skunduose nurodoma, kad atsižvelgiant į Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas bei jų pagrindu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pareiškėjų atžvilgiu pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre arba sudaryti galimybes apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pabrėžia, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jų įstatyminiai atstovai bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, jie nėra padarę, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandę išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Pareiškėjų įstatyminis atstovas dalyvautų atliekant visus tiriamuosius veiksmus, vykdant visas reikalingas prašymo nagrinėjimo procedūras, patikrinant asmens teikiamus duomenis, nustatant prieglobsčio prašymo priežastis. Pažymi, jog Lietuvos užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Pareiškėjams netaikant judėjimo laisvės apribojimo arba apgyvendinant apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, būtų sudaromos prielaidos taikyti jiems, kaip prieglobsčio prašytojams, bent minimalias žmogaus teisių standartus atitinkančias sąlygas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Pažymi, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą (b.l.4-6, 15-19, 28-30).

Atsiliepimas

Migracijos departamentas atsiliepime į skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiškėjų šeima neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyti pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjų šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugsėjo 3 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjų šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjų šeima prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Pareiškėjų tėvo pasakojimas apie persekiojimą ir persekiojimo priežastis nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, aplinkybių, tikslumo. Asmuo nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo pateikiamą informaciją apie tai, kad būtent jam kyla grėsmė. Jo pasakojimo abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo istorijos patikimumo. Pažymi, kad užsienietis galėjo kreiptis į ambasadą dėl vizos gavimo arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą. Šeimos pasakojime pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais, galima teigti, kad užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, abstraktus asmens pasakojimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jų atžvilgiu vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis tik buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymo priemonės, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti.

Pabrėžia, jog priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Iš savo kilmės valstybės pareiškėjai teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių specialiųjų pareiškėjų poreikių, išskirtinių būtinųjų paslaugų, kurių nebūtų galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje, ir dėl kurių pareiškėjai būtų laikomi pažeidžiamais asmenimis, nėra pateikta įrodymų, kad jie būtų laikomi netinkamomis gyvenimui sąlygomis, o jų teisės būtų pernelyg suvaržytos (b. l. 48-50).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu mažamečių pareiškėjų įstatyminis atstovas (tėvas) D. J. A.-B. palaikė savo vaikų skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog atvyko į Lietuvą, nes jam kilo grėsmė jo šalyje ir čia jis ieško prieglobsčio. Šeimai stovykloje sekasi gerai, problemų nebuvo, bet psichologiškai nebepajėgia ten gyventi. Jie yra sulaikyti jau daugiau kaip 6 mėnesius. Atvyko iš (duomenys neskelbtini). Jis lankėsi protestuose ir buvo laikomas antivalstybiniu asmeniu. Kartą į namus gavo laišką, jog jį nužudys. Antrą kartą grasinama buvo tiesiogiai. Jam grėsmė kilo liepos 19 d., o į Lietuvą atvyko liepos 25 d. Baltarusija jo nepriims, ten prašytis prieglobsčio negali. Sieną kirto nelegaliai, nes negavo Šengeno vizos. Bandė vykti į Turkiją, gauti vizą, bet jam nepavyko. Kambaryje gyvena penkiese. Kambarys mažas. Centre yra daug ligotų žmonių. Ir jų šeima turi daug ligų, kreipėsi į centro administraciją pagalbos, bet ten duoda tik vieną tabletę dienai. Jam to neužtenka. Iš Graikijos į (duomenys neskelbtini) grįžo dėl sūnaus ligų. Nori gyventi saugiai, todėl siekė išvykti į Turkiją. Jo tikslas nėra Amerika. Nesiruošia slėptis, nori tik gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Mažamečių pareiškėjų įgaliotasis atstovas advokatas Romas Jonuška skundus palaikė ir prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Migracijos departamento atstovas Rimantas Strolys prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, akcentuodamas, jog skundžiamas sprendimas yra priimtas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatytais pagrindais, t. y. užsienietis nepateikė jokių savo dokumentų, be to, nebendradarbiavo su institucijų pareigūnais ir valstybės tarnautojais. Papildomai nurodė, jog vaikų tėvas nepateikė net paso jo asmens tapatybei nustatyti. Be to, šeima jau 2018 m. kreipėsi į Graikiją dėl prieglobsčio, šio nesuteikus, grįžo į (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas nurodė, kad jo galutinis tikslas yra JAV, nepavykus išvykti per Turkiją, bandė maršrutą per Baltarusiją. Lietuva nėra galutinis šeimos tikslas, todėl tikslinga apriboti šeimos narių laisvę, kadangi jie gali išvykti į kitą šalį. Šeimos atžvilgiu Migracijos departamento jau buvo priimtas sprendimas dėl deportacijos, tačiau buvo panaikintas, nes vaikų tėvas pateikė naujos medžiagos ir šiuo metu priiminėjamas naujas sprendimas, vertinama naujai pareiškėjo pateikta medžiaga. Kadangi mažamečiai vaikai vieni šalyje būti negali, jų atžvilgiu priimamas sprendimas, analogiškas tėvų sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl mažamečių pareiškėjų atžvilgiu Migracijos departamento priimtų sprendimų dalių, kuriomis užsieniečiai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 140⁷ straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 140⁸ straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad mažamečiai užsieniečiai su savo atstovais pagal įstatymą (tėvais) į Lietuvos Respubliką atvyko pėsčiomis neteisėtai kirsdami sieną. Užsieniečiai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjų šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (b. l. 51-56), tačiau gavus papildomų duomenų šis sprendimas panaikintas ir prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš naujo. Taigi, šiuo metu užsieniečiai yra laikomi prieglobsčio prašytojais.

Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.

Skundžiamais sprendimais mažamečiai pareiškėjai įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalių pagrindu, motyvuojant, kad egzistuoja aplinkybės, suteikiančios pagrindą manyti, jog užsieniečiai gali pasislėpti. A. D. J. A.-B. atžvilgiu priimtame sprendime nurodyta, kad įvertinus surinktus duomenis apie asmenį, nustatyta, kad egzistuoja du aukščiau paminėti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyti pasislėpimo rizikos veiksniai. Kitų dviejų pareiškėjų Y. D. J. A.-B. ir J. D. J. A.-B. sprendimuose nurodomas tik Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytas pasislėpimo rizikos veiksnys. Taip pat sprendimas motyvuojamas tuo, kad užsieniečių šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. 2018 m. šeima prieglobsčio prašėsi Graikijoje, tačiau nepasibaigus prieglobsčio procedūrai grįžo į (duomenys neskelbtini). Vyras nurodė, kad jų tikslas buvo per Turkiją vykti į JAV, tačiau teko rinktis maršrutą per Baltarusiją. Šios aplinkybės grindžia prielaidą, kad užsieniečiai piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nėra ir nebuvo jų tikslas, tad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą ES valstybę, tokiu būdu kyla nelegalios migracijos grėsmė.

Teismas pažymi, kad mažamečiai pareiškėjai į Lietuvą atvyko kartu su savo tėvais (motina ir tėvu). Iš Migracijos departamento sprendimo nesuteikti prieglobsčio užsieniečių šeimai turinio matyti, jog tyrimo metu pareiškėjų tėvai Lietuvos pareigūnams pateikė tiek savo, tiek vaikų asmens dokumentus (tėvas – savo (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę, motina ir vaikai – (duomenys neskelbtini) piliečių pasus), byloje yra jų kopijos (b. l. 52, 57-60). Tad jokio poreikio nustatinėti tiek vaikų, tiek tėvų tapatybę ar pilietybę arba teigti, jog vaikų tėvai nebendradarbiavo siekiant nustatyti šeimos narių tapatybes ar pilietybes, nėra. Atitinkamai, teismo vertinimu, A. D. J. A.-B. atžvilgiu priimtame sprendime nebuvo jokio faktinio pagrindo nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas aplinkybes, leidžiančias apriboti užsieniečio teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.

Visų trijų mažamečių pareiškėjų atžvilgiu priimtuose sprendimuose buvo konstatuotos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu apribota visų trijų asmenų teisė laisvai judėti Lietuvoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog visi trys pareiškėjai yra mažamečiai (vyriausiajam tėra (duomenys neskelbtini) metai), pagrindo teigti, kad asmenys nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, akivaizdžiai nėra. Mažamečiai dėl savo amžiaus ir jo nulemto veiksnumo nebuvimo negali teikti apie save jokių duomenų, už juos tai daro jų tėvai. Taip pat dėl pareiškėjų amžiaus tikimybė, kad jie gali savarankiškai pabėgti iš Lietuvos ar pasislėpti, neegzistuoja. Iš esmės Migracijos departamentas vaikų atžvilgiu automatiškai pritaikė sprendimą, kuris yra taikomas jų tėvams. Pažymėtina, kad mažamečių teisių, tarp jų ir teisės laisvai judėti, suvaržymas negali priklausyti vien tik nuo jo atstovų pagal įstatymą elgesio atvykus į Lietuvos Respubliką, net jei šie ir nebendradarbiavo ar nepakankamai bendradarbiavo su valstybės pareigūnais nagrinėjant jų prieglobsčio prašymą ar yra duomenų, kad Lietuva nėra jų tikslo šalis.

Teismas pažymi, jog šiuo sprendimu teismas nevertina ir nesprendžia pareiškėjų tėvų atžvilgiu priimtų sprendimų juos apgyvendinti Lietuvoje taikant judėjimo apribojimus teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tėvų skundai dėl šių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bus nagrinėjami kitose bylose. Atitinkamai nepasisako ir dėl pagrindų konstatuoti nebendradarbiavimo faktą tėvų veiksmuose. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nagrinėjamu atveju konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ar 10 punktuose nurodytas aplinkybes tik mažamečių pareiškėjų atžvilgiu.

Akivaizdu ir tai, kad mažamečiai užsieniečiai, dėl kurių prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas galutinis sprendimas, negali kelti grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

Teismas vertina, kad mažamečių pareiškėjų apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje) apribojimais yra nustatytas nepagrįstai, ne tik nesant tam faktinio pagrindo, bet ir negali būti pripažintas proporcingu.

Pareiškėjų atžvilgiu šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore (nutartis administracinėje byloje A-1802-629/2022).

Todėl nėra reikšmingas Migracijos departamento atsiliepimo teiginys, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjai turėtų specialiųjų, ypatingų poreikių, kurie negalėtų būti užtikrinti jų gyvenamojoje vietoje. Vaikų interesai yra laikomi prioritetiniais ir jiems savaime yra taikoma didesnė apsauga, net jei jie ir neturi specialiųjų, ypatingų, jų sveikatos būklės ar kitų aplinkybių nulemtų poreikių.

Teismas sprendžia, kad mažamečių užsieniečių laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nagrinėjamu atveju nėra objektyviai pagrįsta ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. (duomenys neskelbtini) metų vaikams toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) neužtikrina tinkamos pusiausvyros tarp mažamečių vaikų interesų gynimo ir nelegalios migracijos rizikos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje užkardymo, yra neproporcingas siekiamiems tikslams, todėl paskirtas nepagrįstai ir naikintinas. Teismas pažymi, kad judėjimo laisvės apribojimų netaikymas savaime nereiškia vaiko atskyrimo nuo tėvų, kadangi toks sprendimas netrukdo ir toliau Užsieniečiui leisti gyventi laikino apgyvendinimo vietoje kartu su šeima.

Pareiškėjų atstovo prašymas taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinti apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą turi išspręsti Migracijos departamentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-1948-968/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3, 5, 6, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečių Y. D. J. A.-B., A. D. J. A.-B., J. D. J. A.-B. atstovo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl Y. D. J. A.-B., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl J. D. J. A.-B., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl A. D. J. A.-B., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Ilona Mateikienė