- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- 2-2276-792/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00152-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo D. Ž. atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių. Prašo santuoką, 2008-02-27 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 137, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti iki santuokos turėtas pavardes. Nurodo, jog šeima yra iširusi ir nebegali būti išsaugota, kadangi skiriasi požiūriai į gyvenimą, interesai.
Atsakovė L. B. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2008-02-27 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 137 (b.l. 8,9). Būdamos santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių (b.l. 11, 43, 44).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
Ieškovo atstovė nurodė, kad gyvena atskirai su atsakove, atsakovė šiuo metu gyvena Rusijos Federacijos teritorijoje, abi šalys prašo nutraukti santuoką ir neskirti susitaikymo termino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena ilgą laiką, nė viena iš šalių nenori taikytis, byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad šalys būtų bandžiusios susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės/abiejų sutuoktinių kaltės
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovas nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi skiriasi jų interesai bei požiūriai į gyvenimą. Atsakovė informavo, jog sutinka dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 42). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo byloje dėl to, kas kaltas dėl santuokos iširimo, nėra, t.y. šalys pripažįsta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, jog šalys bandė susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovo paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau pakankamai ilgą laiką. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
Atsakovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – B..
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybei iš atsakovės priteistini 731,10 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 45).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuoką tarp D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., gim. 1979-12-18 , sudarytą ir 2008-02-27 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 137, nutraukti.
Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę, t.y. „B.”.
Iš atsakovės L. B. valstybei priteisti 731,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.