Šiaulių apylinkės teismo teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvei, LR pilietei, 8 klasių išsilavinimo, nedirbančiai, išsituokusiai, turinčiai I grupės neįgalumą, neteistai, už pavojingų visuomenei dviejų veikų, numatytų LR BK 187 str. 2 d., padarymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2010 m. sausio 7 d., apie 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), padegdama sunaikino ūkiniame pastate B. D. priklausantį šieną 400 Lt vertės. Tokiu būdu L. V. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

Be to, L. V. 2010 m. rugsėjo 17 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), padegdama sunaikino nukentėjusiosios B. D. nenustatytos vertės gyvenamąjį namą. Tokiu būdu L. V. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. D. parodė, jog yra L. V. motina, 2010-01-07 sudegė ūkinis pastatas, vėliau, galėjo būti 2010-09-17, degė ir gyvenamasis namas. Su vyru buvo išėję, grįžo ir rado degant ūkinį pastatą, iškvietė gaisrinę. Gaisrininkai rado L. užlipusią aukštai, šaukė nulipti, bet ji nelipo, tuomet gaisrininkai ją nukėlė. Ūkiniame pastate gyvulių nebelaikė, jis sudegė ne visiškai, tik buvo apgadintas. Anksčiau, prieš minėtus gaisrus, dukra V. kambaryje bandė susikurti laužą, tačiau su vyru laiku parėjo ir ugnį užgesino. Kai degė gyvenamasis namas, galėjo būti 2010 m. rugsėjo 17 d., jos su vyru nebuvo namuose, kai jie parėjo, atvažiavusios gaisrinės jau gesino namą. Namas sudegė, jame negalima gyventi, todėl šiuo metu gyvena pas anūkę, kuri su savo trimis vaikais ir sugyventiniu gyvena name pas sugyventinio tėvą. Jei L. V. paleistų į laisvę, ja turėtų rūpintis ji, tačiau anūkės sugyventinio tėvas tikrai nepriimtų gyventi pas save ir L. V., nes bijotų, kad ji ir vėl nesukeltų gaisro. Taip pat nurodė, jog L. V. turi neįgalumą dėl psichinės ligos, pasitaikydavo, kad jos atžvilgiu L. V. naudojo fizinį smurtą – pargriovusi ir užgulusi atimdavo pinigus, ji vartojo alkoholį, po ko būdavo agresyvesnė. L. V. jos neklausydavo, ji su ja nesusitvarkydavo. Ji nebeturi savo gyvenamosios vietos, negali gyventi savo namuose, nes reikia daug pinigų namui suremontuoti. Prašo priteisti 10400 Lt - 600 Lt žalos atlyginimo dėl ūkinio pastato apgadinimo, o 9800 Lt - dėl gyvenamojo namo sudeginimo.

Liudytoja S. V. parodė, kad L. V. yra jos motina, pačių įvykių nematė, po gaisro priėmė pas save gyventi senelius, ji su trimis vaikais ir sugyventiniu gyvena name pas sugyventinio tėvą, savo namų neturi, nėra galimybių priimti motiną gyventi kartu, be to, motina jau du kartus buvo išdaužiusi jai langus, todėl ji bijo prisiimti ją pas save, nes ji neprognozuojama, agresyvi, jos elgesys dabar dar blogesnis nei anksčiau, ji su motina nesusitvarkys.

Liudytoja I. V. parodė, kad L. V. pažįsta seniai, yra kaimynės, datos gerai nepamena, bet gali būti 2010 m. rugsėjo 17 d., ėjo iš darbo į namus, netoli namų pamatė, jog dega kaimynų Dovainių, L. V. tėvų, namas, L. V. stovėjo namo antrame aukšte apimta liepsnos, ji dainavo, šoko, buvo raudonai apsirengusi, atvykę gaisrininkai ją iš ten nukėlė. L. V. anksčiau buvo padegusi tvartą, bet jis buvo greitai užgesintas. Po kilusio gaisro namas sudegė, L. V. tėvas guli ligoninėje, motina gyvena pas anūkę, jie nebeturi kur gyventi, viskas yra išvogta, liko tik plytų krūvos. Žmonės bijo pirkti tą sklypą, kad jo vėliau L. V. nepadegtų. V. yra grąsinusi padegti kaimynus, žmonės dėl to bijo miegoti, jai V. buvo išdaužusi langus, kai jai nepaskolino 4 litų. Paskutiniu metu V. gėrė vaistus ir vartojo alkoholį kartu, gėrė bet kokius vaistus. Ji jos bijo. Pati V. sakė, kad gaisrus sukėlė ji, pas juos namuose dažnai kildavo konfliktai, V. reikalaudavo iš tėvų pinigų, juos gavusi greitai išleisdavo.

Ekspertas R. A. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, jog L. V. veikų padarymo metu sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, nurodė, kad yra galimi pagerėjimai, bet kad jis būtų stabilus, reikia užtikrinti V. gydymą. Rekomenduotina priverčiamojo pobūdžio priemonė - ambulatorinis gydymas. Taip pat ekspertas nurodė, jog prognozuoti V. elgesio pavojingumą yra ne jo kompetencijoje, ji buvo gydyta ir apgydyta Šiaulių ligoninėje, apžiūrėta gydymosi metu, kai gydymas dar nebuvo baigtas, buvo stebėtas pagerėjimas, kliedesiai neaktualūs, gydymas efektyvus, negatyvi simptomatika. Jo pasiūlymas skirti ambulatorinį gydymą yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis gali būti taikomas tik tokiu atveju, jei šis gydymas V. realiai gali būti užtikrintas.

2010 m. sausio 7 d. apžiūros protokolas liudija, kad įvykio vieta yra (mieste) namo kieme esantis mūrinis ūkinis pastatas, kuris susideda iš trijų dalių – garažo, tvarto ir malkinės, ties tvartu ir malkine yra paaukštinta pastogė, kur sukrautas šienas, kuris buvo padegtas. Gaisro židinys yra tvarte esančiose lubose prie angos į pastogę. Kadangi elektros instaliacija ūkiniame pastate yra įrengta malkinėje ir tvarte, į pastogę einančių laidų nepastebėta, manytina, jog šienas pastogėje buvo padegtas per tvarto lubose esančią angą (b.l. 13-19).

2010 m. sausio 7 d. aktas dėl kilusio gaisro įrodo, jog 2010 m. sausio 7 d. B. D. ūkiniame pastate, esančiame Radviliškio m., J. B. g. 11, kilo gaisras, apdegė 2 t šieno, aprūko medinės stogo konstrukcijos. Gaisro kilimo priežastis – spėjamas padegimas (b.l. 20).

2010 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolas liudija, kad įvykio vieta (mieste) esantis mūrinis gyvenamasis namas, namo stogo danga nudegusi, iš šonų likę mūriniai skliautai, kuriuose yra langai, pastarieji apdegę, be stiklų, dalis stogo medinių gegnių sudegusios, kitos – apdegusios. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, jog gaisras kilo negyvenamoje ir neįrengtoje namo mansardoje, kurioje buvo prikrauta šiukšlių ir skudurų, mansardoje elektros instaliacijos nerasta, techninės gaisro priežastys atmetamos, tikėtina, jog kad mansardoje esantys skudurai ir šiukšlės buvo padegti dviejose vietose (b.l. 29-37).

2010 m. rugsėjo 17 d. aktas dėl kilusio gaisro įrodo, jog 2010 m. rugsėjo 17 d. B. D. gyvenamajame name, esančiame (mieste), kilo gaisras, nudegė stogas, pradegė perdanga, apdegė pastogėje buvę šiukšlės, skudurai. Gaisro kilimo priežastis – spėjamas padegimas (b.l. 38).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (mieste), nuosavybės teise įregistruoti B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu (b.l. 45-47).

Iš VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, jog B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1961 m. priklauso stebimų ligonių grupei, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija (b.l. 53).

Iš VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymos matyti, jog V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1980 m. priklauso stebimų ligonių grupei, jam diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas (b.l. 60).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-216/2010 matyti, kad L. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, nepertraukiamos eigos, dėl psichikos būsenos ji negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, taip pat ji negali duoti parodymų apie veiką. L. V. atminties procesų kokybė sąlygota lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos. L. V. šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas paranoidinė šizofrenija, nepertraukiamos eigos, dėl psichikos būsenos ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. L. V. dėl psichikos būsenos negali duoti parodymų teisme. L. V. pavojingumą tiesiogiai rodo jos veiksmai. L. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos sąlygomis (b.l. 91-93).

Tokiu būdu visi teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. D. parodymai, jog gaisrus sukėlė L. V., liudytojos I. V. parodymai, jog L. V. jai sakiusi, kad tėvų ūkinį pastatą ir gyvenamąjį namą padegusi ji, aktai dėl kilusių gaisrų, kuriuose nurodytos gaisrų ūkiniame pastate ir gyvenamąjame name kilimo priežastys – spėjamas padegimas, bei kita byloje esanti medžiaga – patvirtina, kad L. V. sunaikino svetimą turtą, t.y., ūkinį pastatą bei gyvenamąjį namą, visuotinai pavojingu būdu. Šios L. V. veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį.

Tačiau iš nutarties aprašomosios dalies, kurioje aprašytos L. V. veikų aplinkybės, šalintinas gyvenamojo namo vertės dydis – 9800 Lt, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kokia žala padaryta nusikalstama veika, neaišku, iš kur gautas šis vertės paskaičiavimas, kiek kainuotų gyvenamojo namo atstatymo darbai ir pan.

Kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad L. V. baudžiamojo įstatymo uždraustų pavojingų veikų padarymo metu sirgo ir dabar serga paranoidine šizofrenija, pavojingų visuomenei veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dabartiniu metu nesupranta savo veiksmų esmės ir jų negali teisingai valdyti, nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, jog ji sirgo ir gydėsi dėl psichikos ligos, daroma išvada, kad L. V. sunaikino svetimą turtą, t.y., ūkinį pastatą bei gyvenamąjį namą, visuotinai pavojingu būdu būdama nepakaltinama dėl psichinės ligos. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų taip pat matyti, jog L. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos sąlygomis, tačiau teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, jog šią priverčiamąją medicinos priemonę teismas turėtų taikyti tik tuo atveju, jei yra galimybė ją užtikrinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, anksčiau L. V. gyveno pas tėvus, tačiau sudegus tėvų namams, ji nebeturi gyvenamosios vietos, L. V. tėvai glaudžiasi pas anūkę S. V., tačiau ir ji su trimis vaikais bei sugyventiniu gyvena sugyventinio tėvo namuose, be to, dėl įvykdytų padegimų, L. V. būdo, kategoriškai atsisakė priimti motiną gyventi pas save, nes jos bijo, bijo, kad nesudegintų ir sugyventinio tėvo gyvenamojo namo, ne kartą motina buvo išdaužiusi jos namų langus. Pažymėtina ir tai, jog tiek B. D., tiek V. D. diagnozuotos psichinės ligos, be to, B. D. nurodė, kad negalėtų užtikrinti L. V. ambulatorinio gydymo, kadangi pastaroji visiškai jos neklauso, jos atžvilgiu netgi naudojo fizinį smurtą, todėl teismas mano, jog esamoje situacijoje visiškai nėra galimybių užtikrinti rekomenduojamos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos sąlygomis, todėl L. V. taikytinas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (LR BK 98 str.1 d. 2 p., 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių (nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas), o toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju L. V. nėra nuteistoji, jos atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Teismas neabejoja, kad dėl L. V. veiksmų B. D. patyrė turtinę žalą, tačiau dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog L. V. tiek pavojingų veikų padarymo, tiek dabartiniu metu serga paranoidine šizofrenija, t.y., ji yra nepakaltinama, todėl L. V. veikomis padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka (Civilinio kodekso 6.268 str. 2 d.). Dėl paminėtų priežasčių nukentėjusiosios B. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

nutaria:

pripažinti, jog L. V. 2010 m. sausio 7 d. ir 2010 m. rugsėjo 17 d. įvykdė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytas, visuomenei pavojingas veikas, ir L. V. skirti stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

B. D. ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo L. V. palikti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.