Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. M. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, punktuose, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnyje ir 286 straipsnyje, ir nuteista:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 163 straipsnį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 286 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, punktuose ir 163 straipsnyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir 286 straipsnyje, subendrintos su bausme, paskirta už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, punktuose ir 163 straipsnyje, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių – po tris mėnesius, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. 22.24 val. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. 13.00 val. (1 para).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 72² straipsnio pagrindu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą ji privalo įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. ji 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,64 promilės girtumo), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties, sukėlusi konfliktą, nešiojamu kompiuteriu smogė nepilnametei dukrai I. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, du kartus ranka sudavė į kairės rankos sritį, spyrė į kojas, smaugė pargriovusi ant lovos, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai I. Š., fizinį skausmą, padarydama kraujosruvą kairio žasto priekiniame paviršiuje vidurinėje dalyje, kraujosruvos kairio dilbio viršutinėje dalyje, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva dešinio žasto viršutinėje dalyje, kraujosruva dešinio dilbio vidurinėje dalyje, kraujosruvas dešinio kelio priekinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Be to, ji 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.25 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,64 promilės girtumo), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties, sukėlusi konfliktą, mažametei dukrai K. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), smogė ranka per veidą, stūmė nuo savęs, dėl ko K. Š. atsitrenkė į spintos kampą ir susimušė galvą, smogė kumščiu į krūtinę, sugriebusi už rankų tampė apdraskydama jas nagais, vieną kartą rankose turėta knyga smogė į rankas, tokiais veiksmais sukeldama mažametei nukentėjusiajai K. Š. fizinį skausmą, padarydama kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio žasto priekiniame paviršiuje vidurinėje dalyje, kraujosruvą dešinio dilbio išoriniame paviršiuje vidurinėje dalyje, kraujosruvą kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje vidurinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.3. Be to, ji laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 22.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sistemingai, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą kartą skaičių, naudojo savo dukrų atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą neva auklėjimo tikslais jas mušdama, baugindama, emociškai jų neprižiūrėdama, sistemingai nuo vaikystės fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažametę dukrą K. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą I. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), dėl ko mažametei K. Š. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamosios veiksmų bei praeityje buvusiu netinkamu/ nepakankamu įtariamosios, kaip motinos, elgesiu, ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nepilnametei I. Š. konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F32.10), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamosios veiksmų bei praeityje buvusiu netinkamu/nepakankamu, įtariamosios, kaip motinos, elgesiu, ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais M. M. nesunkiai sužalojo du šeimos narius, t. y. mažametę K. Š. ir nepilnametę I. Š..

1.4. Taip pat ji, būdama atsakinga už mažamečių savo dukterų – A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama dukterims sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukros būtų parengtos savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo mažametes ir nepilnametę dukras – A., I. ir K. Š., žiauriai su jomis elgdamasi, o būtent: nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 22.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kartų skaičių, sistemingai naudojo nepilnamečių dukrų atžvilgiu fizinį ir psichinį smurtą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą skaičių kartų, neva auklėjimo tikslais jas mušdama, baugindama, emociškai jų neprižiūrėdama, nuolat pasirodydama namuose neblaivi, rėkdama ir keikdamasi necenzūriniais žodžiais, varydama nepilnametes dukras K. ir I. Š. iš namų, nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. palikdama joms prižiūrėti trijų metų amžiaus dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir palikdama dukras vienas ilgą laiką be priežiūros namuose, dėl ko nesunkiai sutriko mažametės nukentėjusiosios K. Š. ir nepilnametės I. Š. psichikos sveikata, dėl ko joms konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl motinos M. M. veiksmų bei praeityje buvusiu netinkamu/ nepakankamu įtariamosios M. M., kaip motinos, elgesiu.

1.5. Dar ji, 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 22.24 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, siekdama išvengti sulaikymo, vieną kartą ranka smogė vyr. patrulei R. M. į kairio skruosto sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą, tokiu būdu pasipriešindama viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios M. M. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinis skundas atmestinas..

5. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikacija, o nesutinkama tik su dalimi M. M. paskirtų įpareigojimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas pripažino M. M. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, punktuose, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 163 straipsnyje ir 286 straipsnyje, ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs tai, kad nuteistoji yra teisiama pirmą kartą, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, apylinkės teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigodamas ją: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, teismo sprendimu M. M. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtais įpareigojimais - neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas nuteistam asmeniui paskirtos bausmės vykdymą, teismas paskiria jam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje. Pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones teismas turi paskirti atsižvelgdamas į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Teismas turi įvertinti kaltininko asmenybės požymius, kurie lemia jo pavojingumą arba charakterizuoja asmenybę, jo vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, veikos priežastis, amžių, šeiminę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą ir pan.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir, pagrįstai manydamas, kad skiriamos priemonės turės teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui, pagrįstai paskyrė M. M. įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, reikalavimas panaikinti M. M. skirtus įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), iš esmės grindžiamas nuteistosios šeimyninėmis ir darbinėmis aplinkybėmis, teigiant, jog dėl kasdienės nuteistosios vaikų priežiūros, rūpinimosi jais bei nuteistosios darbo pobūdžio, šių įpareigojimų realus įgyvendinimas neigiamai paveiktų M. M. finansinę padėtį, galimybes tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametes dukteris, rūpintis jų sveikata, ugdymu.

10. Apygardos teismo kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktais dokumentais, sprendžia, jog dėl paskirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuteistajai neužkertamas kelias vykdyti savo darbinę veiklą t. y. mažmeninę prekybą ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse, agentų ir brokerių veiklą. Nuteistoji nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad tiek užsiimdama mažmenine prekyba, tiek ir vykdydama draudimo agentų ir brokerių veiklą, yra priversta nustatytų įpareigojimų metu sistemingai judėti ne tik savo gyvenamosios vietos miesto – (duomenys neskelbtini), bet ir visos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akivaizdu, jog šis apylinkės teismo nustatytas įpareigojimas nedraudžia nuteistajai išvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų, tačiau tam ji turi tik gauti jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimą. Nuteistoji, kaip pati teigia skunde, įprastai prekiauja įvairių švenčių ar renginių metu, kurie, neabejotinai, yra planuojami iš anksto. Iš anksto gali būti planuojami ir susitikimai su klientais, pageidaujančiais sudaryti draudimo sutartis ar gauti informaciją apie teikiamas draudimo paslaugas. Tad ji turi galimybę į priekį numatyti savo išvykas į kitus Lietuvos miestus, kiek tai susiję su darbinės veiklos vykdymu, kreiptis dėl tokio leidimo išdavimo į Probacijos tarnybą, prašant leisti jai laikinai išvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų. Objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tokio leidimo gavimas galėtų būti apsunkintas, šiuo atveju nėra pateikta. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad dėl aptariamo ir nuteistajai paskirto įpareigojimo M. M. dažnu atveju negalėtų tęsti individualios veiklos ir to pagrindu gauti pajamų ne tik savo, bet ir dukterų poreikiams tenkinti, o nespėjusi ar negavusi jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo - būtų priversta veiklą nutraukti - yra nepagrįsti, paremti išimtinai tik nuteistosios gynėjo daromomis išankstinėmis prielaidomis. Sutikti su tokiais argumentais ir vien tuo pagrindu panaikinti M. M. skirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nėra pagrįsto ir objektyvaus pagrindo. Pagrįstą prašymą leisti laikinai išvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų, jos elgesį kontroliuosiančiai institucijai, nuteistoji galės pateikti ir tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini) besimokančias dukteris reikės nuvežti/parsivežti į/iš mokymosi įstaigos, ar, kai nuteistoji norės jas aplankyti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad M. M. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas dukteris vyksta nuolat, kartais net keletą kartų per dieną, toks skundo teiginys nėra patvirtintas jokiais duomenimis. Tokių aplinkybių apklausiama pirmosios instancijos teisme nenurodė net ir pati nuteistoji – M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė tik tai, kad iki šiol dukteris į mokymosi įstaigą nuveždavo sekmadienį, o iš jos pasiimdavo penktadienį.

11. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos – konkrečiai šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, numato teisę Probacijos tarnyboms kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus, arba, jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Taigi, jei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirtas BK 75 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas iš tiesų trukdytų M. M. vykdyti individualią veiklą, ar, kad tai atitinkamai turėtų neigiamą įtaką jos pastovioms pajamoms bei apribotų jos galimybę tinkamai pasirūpinti dukterimis, palaikyti su jomis emocinį ryšį, nuteistoji gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus jos priežiūrą vykdysiančiai Probacijos tarnybai, kuri galės kreiptis į teismą dėl šio įpareigojimo pakeitimo. Šiai dienai nuteistosios skunde nurodyti argumentai yra nemotyvuoti ir nėra patvirtinti įtikinamais duomenimis.

12. Kaip visiškai nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, negali būti tinkamai įvykdytas dėl M. M., kaip motinos, pareigų vykdymo. Laikas, kuriuo apylinkės teismas įpareigojo nuteistąją neišeiti iš namų, yra nakties metas, kuris turėtų būti skirtas vaikų poilsiui. Tiek pristatyti bei parsivežti dukteris iš/į mokymosi vietą ar iš/į svečius, nuteistoji gali ir turi laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 22.00 val. Tuo tarpu susiklosčiusios išskirtinės, objektyvios, nuo nuteistosios valios nepriklausančios aplinkybės – pvz. vaikų ar pačios nuteistosios sveikatos būklės pablogėjimas, kas sąlygotų būtinybę M. M. išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., atsižvelgiant į protingumo kriterijų, neabejotinai nebūtų vertinamos kaip piktybiškas probacijos sąlygų nevykdymas. Jokios kitos aplinkybės, kurios leistų pagrįstai manyti, jog aptariamas įpareigojimas galėtų kaip nors neigiamai paveikti M. M. pareigą užtikrinti dukterims tinkamas, saugias gyvenimo bei visapusiško vystymosi sąlygas, pažeistų nuteistosios dukterų interesus - apeliaciniame skunde nenurodomos. Jų nenustatė ne tik apylinkės teismas, bet ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

13. Reikalavimas panaikinti M. M. apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą dirbti arba registruotis darbo biržoje, iš esmės grindžiamas vien tuo, kad bylą nagrinėjant teisme, nuteistoji dirbo, dirba ir šiuo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios gynėjo nurodytas tokio įpareigojimo ydingumas, nėra tinkamai motyvuotas ir pakankamas aptariamo įpareigojimo naikinimui. BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas gali būti skiriamas asmeniui, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo nusikalstamos veikos padarymo ir/ar nuosprendžio priėmimo metu dirbo ir/ar dirba. Jau dirbančiam nuteistajam šis įpareigojimas skiriamas siekiant užtikrinti, kad jis darbinę veiklą tęstų viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, M. M. gynėjas mano, kad tokio įpareigojimo vykdymas tinkamu gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai nuteistas asmuo dirba darbo sutarties pagrindu arba registruojasi darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje). Tačiau su tokia apelianto interpretacija sutikti negalima. Pažymėtina, jog, skirdamas M. M. įpareigojimą dirbti arba registruotis darbo biržoje, apylinkės teismas nenurodė, kokį konkrečiai darbą ji turėtų dirbti, kokio pobūdžio darbine veikla ji turėtų užsiimti. Kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas yra laisvas pasirinkti jam tinkamiausią darbo formą. Nors populiariausia teisės į darbą įgyvendinimo išraiška yra darbo santykiai, tačiau be jų egzistuoja ir kitos teisės į darbą įgyvendinimo formos, o viena iš jų – individuali veikla. Taigi nuteistasis, realiai vykdantis individualią veiklą, turi būti ir teismų praktikoje yra traktuojamas kaip dirbantis asmuo. Jis laikomas tinkamai vykdančiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą dirbti arba registruotis darbo biržoje.

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu jokių objektyvių priežasčių, leidžiančių manyti, kad nuteistajai paskirtų ir apeliaciniu skundu ginčijamų įpareigojimų nebus galima realiai įvykdyti, ar jų realus vykdymas sukels neigiamas pasekmes nuteistajai bei jos dukterims, nėra nustatyta. Kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu M. M. paskirti įpareigojimai atitinka jos padarytų veiksmų pavojingumą, dera su teisingumo principo reikalavimais, yra proporcingi ir tikslingi, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors skundžiamu nuosprendžiu M. M. paskirti įpareigojimai neabejotinai paveiks įprastą jos gyvenimą, tam tikrai atvejais varžys laisvę elgtis spontaniškai, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus nusikalstamų veikų (nuteistoji padarė net penkias nusikalstamas veikas), darymo rezultatas. Dėl aptartų motyvų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. Apylinkės teismo nuosprendyje motyvuotai nurodyta, jog atidėdamas M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apylinkės teismas įpareigojo nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose, t. y. paskyrė jai įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktuose. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė besivadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 8 ir 10 punktais. Šis neįsiteisėjusio skundžiamo nuosprendžio netikslumas vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia, todėl jis aukštesnės instancijos teismo nutartyje ištaisytinas BPK 361 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. M. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą: nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kurioje įpareigojimai paskirti vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4, 5, 7, 8, 10 punktų pagrindu, pakeisti šiuos nustatytų įpareigojimų skyrimo pagrindus į BK 75 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 5, 6, 7, 8, 10 p. numatytus įpareigojimų skyrimo pagrindus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.