Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-966-115/2008

Teisėja Nijolė Tankevičienė Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.2; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. gruodžio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Višinskienės, Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-10074-141/2008 pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. P. S. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla yra tam teismui teisminga. Civilinio proceso kodekse numatytos teismingumo taisyklės, kuriomis vadovaujantis konkretus civilinis ginčas priskirtinas konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui (LR CPK 26-28 str.). Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (LR CPK 29 str.). Civilinės bylos teismingumas priklauso nuo fizinio asmens gyvenamosios vietos. Nustačius jo gyvenamąją vietą kartu tampa žinoma ir procesinių dokumentų įteikimo vieta (LR CPK 122 str.). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti LR CK 2.17 straipsnyje, tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į Gyventojų registro duomenis. Tačiau tais atvejais, kai asmuo iš vis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos arba gyvenamosios vietos nustatyti neįmanoma, gyvenamąją vieta pripažintina paskutinė jo gyvenamoji vieta (LR CK 2.17 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su AB Vilniaus banku 2002-08-12 sudarė Vartojimo kredito sutartį, tačiau atsakovas sutarties neįvykdė, todėl atsirado įsiskolinimas, dėl kurio ieškovas pareiškė ieškinį 2121,33 Lt sumai. Tarp atsakovo A. P. S. ir AB Vilniaus bankas sudarytoje Vartojimo kredito sutarties Specialiojoje dalyje nurodyta, jog atsakovo A. P. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Akivaizdu, jog tai paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, nurodant, kad ieškinys turi būti paduotas Telšių rajono apylinkės teismui (LR CPK 30 str. 1d.).

Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neleido ieškovui nagrinėti bylą pagal jo buveinės vietą. LR CPK 30 straipsnis numato teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, tačiau tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, t.y. Telšių rajono apylinkės teismui, kadangi duomenų apie atsakovo turto buvimo vietą nėra. Taip pat atmestinas ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepasidomėjo, ar atsakovas dirba, jog būtų galima jam įteikti procesinius dokumentus pagal jo darbovietę. LR CPK 111 straipsnis numato, kad procesiniuose dokumentuose turi būti nurodyti dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta. Akivaizdu, jog išsiaiškinti atsakovo gyvenamąją vietą yra ieškovo, o ne teismo pareiga. Kadangi pirmos instancijos teismas sprendė ieškinio priėmimo klausimą ir nustatė, jog byla yra neteisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kolegija mano, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-12 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10074-141/2008 palikti nepakeistą.