- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-180-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- UAB Draudimo kompanijos “PZU Lietuva”
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22 (S)
2007 m. vasario 13 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant atsakovo D. L. atstovei advokatei S. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB Draudimo kompanijos “PZU Lietuva” apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2659-769/2006 pagal ieškovo UAB Draudimo kompanijos “PZU Lietuva” ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos regreso tvarka priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB Draudimo kompanija “PZU Lietuva” ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo D. L. 15 838,17 Lt bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 475,15 Lt žyminį mokestį, 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ priteisė atsakovui D. L. 500 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei 14,20 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2003-03-28 V. L. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB draudimo kompanijoje „Lindra“ apdraudė automobilį AUDI 80, v.n. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis Nr.1215857 pasirašyta metams (b.l. 8). 2003-06-08 apie 21.40 val. Atsakovas D. L. būdamas blaivus, vairuodamas V. L. priklausantį automobilį AUDI 80, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Po autoįvykio D. L. iš įvykio vietos pasišalino (b.l.9-10). Automobilio (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) atstatomojo remonto vertė 15 838,17 Lt (b.l.14). Ieškovas 2003-12-02 nurodytą sumą apmokėjo (b.l.35-36).
Teismas nurodė, kad ieškovas, savo atgręžtinio reikalavimo teisės atsiradimo pagrindu nurodydamas apdraustojo pasitraukimą iš įvykio vietos, vadovavosi 2001-06-14 LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. 4 p., tačiau šioje dalyje (2) numatyti atgręžtinio reikalavimo teisės atsiradimo pagrindai Biurui (atvejai, kai Biuras atlygina žalą yra numatyti minėto įstatymo 20str.2d.); bei 2004-03-05 LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1 d. 4 p., nors CK 1.7 str.nustato, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys aktai negalioja atgaline tvarka. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.1d. 4p. (2001-06-14 redakcija) nurodyta, kad draudiko atgręžtinio reikalavimo dydis nustatomas atsižvelgiant į Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, autoavarijos metu padarytos žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. 2001-09-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1100 pavirtintose taisyklėse dėl Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nustatyta draudikui pareiga įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę „atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą“. Ieškovas, prašydamas iš atsakovo priteisti 15 838,17 Lt sumą, sumokėtą už autoavarijoje nukentėjusio automobilio remontą, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ši žala atsirado dėl atsakovo draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, kad draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su draudiminiu įvykiu ir kt. (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (2001-09-13 redakcija) 94 str.), todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas atsakovo naudai, vadovaudamasis CPK 93 str.1d. bei Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (2004-04-02 įsakymas Nr.1R-85), atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga (byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurių bendra trukmė neviršija pusvalandžio), priteisė iš ieškovo 500 Lt už advokato teiktą atsakovui teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Valstybei priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d.3 p., 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nesutiko su teismo sprendimu ir prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, papildomai priteisti iš atsakovo 475,15 žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turėtas apeliacinės instancijos teisme, dėl šių motyvų:
1) vadovaujantis CK 6.247 str., priežastinis ryšys nustatomas tik tarp veikos ir kilusių pasekmių, bet ne tarp draudimo taisyklių ir jų pažeidimo. Draudikas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens tik atitinkamais įstatymo nustatytais pagrindais. 2001-06-14 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. reglamentuoja, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, tik dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis - dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1100 patvirtintų taisyklių “Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo” 93 punktą, iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį draudikas įgyja apdraustajam nepranešus apie autoavariją policijai ar pasitraukus iš autoavarijos vietos. Pasitraukimas iš autoįvykio vietos (ką byloje patvirtina pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje bei Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas) pagal minėtus teisės aktus draudikui yra vienas iš pagrindų atgręžtinio reikalavimo tvarka autoįvykio metu patirtą žalą išsireikalauti iš žalą padariusio asmens. Byloje nustatyti faktai visiškai atitinka minėtuose teisės aktuose išdėstytus apelianto regreso teisės pagrindus;
2) pagal CK 6.280 str. 1 d., asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę, t. y. teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens sumokėti tokio pat dydžio sumą, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. (2005-09-19 LAT nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-407/2005). Byloje nustatyta, kad draudiminio įvykio metu padarytos žalos dydis –15 38,17 Lt, kaltu dėl autoįvykio yra pripažintas atsakovas, patirti nuostoliai nukentėjusiam asmeniui buvo atlyginti. Draudikas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą įgijo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens (CK 6.280 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.251 str., padaryti nuostoliai atlyginami visiškai. Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. L. nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė teismo jo netenkinti dėl šių motyvų:
1) ieškovas remiasi LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., tačiau tik ta dalimi, kuri nustato, kad draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį tik dėl išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas ar apdraustasis dėl savo kaltės nevykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas ir visiškai neįvertina likusios dalies, kur nurodyta, jog atgręžtinio reikalavimo dydis priklauso nuo padarytos žalos dydžio, atsiradusios dėl pažeidimo, jog atgręžtinio reikalavimo dydis nustatomas remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis;
2) vadovaujantis 2001-09-13 LRV nutarimu Nr.1100 patvirtintų taisyklių 93 p. atgręžtinio reikalavimo teisė yra ne 100 procentų, o iki 100 procentų, o pagal 94 p., žalos, atsiradusios dėl pažeidimo dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą. Analizuojamu atveju draudimo išmoka dėl pažeidimo nepadidėjo, nes žala atsirado iki pasitraukimo iš įvykio vietos, todėl draudiko turtiniams įsipareigojimams ta aplinkybė įtakoti negali.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2003-03-28 V. L. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB draudimo kompanijoje „Lindra“ apdraudė automobilį AUDI 80, v.n. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis Nr.1215857 galiojo nuo 2003 03 30 d. iki 2004 03 29 d. (b.l. 8). 2003-06-08 apie 21.40 val. atsakovas D. L. būdamas blaivus, vairuodamas V. L. priklausantį automobilį AUDI 80, v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas. Automobilio (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) atstatomojo remonto vertė 15 838,17 Lt (b.l.14). Ieškovas 2003-12-02 d. nurodytą sumą apmokėjo (b.l.35-36). Po autoįvykio D. L. iš įvykio vietos pasišalino (b.l.9-10).
Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog draudimo kompanija tiek pagal draudiminio įvykio metu galiojusius įstatymus reguliuojančius privalomojo draudimo teisinius santykius, tiek pagal LR Civilinį kodeksą turėjo teisę reikalauti regreso tvarka atlyginti draudimo kompanijai padarytą žalą, kadangi atsakovas padarė neteisėtą veiką, numatytą galiojusiuose draudimo teisinius santykius reguliuojančiuose norminiuose aktuose.
Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose nurodė, jog ieškinį pagrinde atmetė dėl to, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad autoavarijos metu padaryta ir ieškovo išmokėta žala atsirado dėl atsakovo draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir kad draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su draudiminiu įvykiu.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas , spręsdamas šalių ginčą dėl prievolės atlyginti padarytą žalą regreso tvarka, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias draudimo kompanijos teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtų sumų iš žalą padariusio asmens, esant teisiniams santykiams, kurie reglamentuojami Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šio materialinės normos taikymo pažeidimo Marijampolės rajono apylinkės teismas neteisingai išsprendė bylą, dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 330 str.). Teisėjų kolegijos nuomone šioje byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, surinkti reikiami įrodymai, todėl, panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, yra priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Nustatyta, jog sudarant byloje minimą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 1215857 (b.l. 8), taip pat 2003-06-08 d. įvykus draudiminiam įvykiui, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), galiojo 2001-06-14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Tuo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, tik dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei jis dėl savo kaltės nevykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Komentuojamo įstatymo nuostatos taip pat nustatė atgręžtinio reikalavimo dydžio nustatymo kriterijus, pabrėžiant, kad dydis nustatomas remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma yra blanketinė, šios normos įgyvendinimo tvarka numatyta 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, o konkrečiai šių Taisyklių 63 straipsnio, 91 straipsnio, 91.4. straipsnio 93 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatose. Aiškinant ir taikant minėtos aukščiau teisės normos nuostatas matyti, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniu, įgyja iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį, apdraustajam pasitraukus iš autoavarijos vietos. Bylos medžiagoje neginčijamai nustatyta, jog apdraustasis D. L. pasišalino iš autoįvykio vietos (b.l. 9, 10). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo D. L. regreso tvarka išmokėtą sumą yra teisiškai pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (2001-06-14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 63 str., 91 str., 91.4. str., 93 str., 64 str., LR CK 6.280 str. 1 d.).
Nustatant pareikšto reikalavimo tenkintiną dydį ir priteistiną sumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog atsakovas sąmoningai nusižengė nustatytoms privalomojo draudimo taisyklėms, t.y. savavališkai pasišalino iš įvykio vietos, tai laikytina vidutiniu draudimo sutarties sąlygų pažeidimu, taip pat atsižvelgia į tai, jog dėl šio pažeidimo padarytos autoavarijos metu ir išmokėtos žalos dydis nepadidėjo, šis pažeidimas nebuvo priežastiniame ryšyje su draudiminiu įvykiu, todėl sprendžia, kad ieškovo pareikštų regresinių reikalavimų dydis tenkintinas 50 procentų . Byloje nustatyta, jog ieškovas yra išmokėjęs trečiajam asmeniui 15 838,17 Lt išmoką už sugadintą automobilį draudiminio įvykio metu (b.l. 35, 36). Todėl ieškovui iš atsakovo yra priteistina 7919, 08 Lt suma. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Patenkinus dalinai ieškovo reikalavimą, ieškovui iš atsakovo priteistina ½ dalis - 1096, 15 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 4, 5, 60, 62) LR CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1, 3 d. pagrindu.
Dalinai atmetus ieškovo reikalavimą, atsakovui iš ieškovo priteistina ½ dalis - 500 Lt jo turėtų atstovavimo išlaidų (b.l. 43) LR CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1, 3 d. pagrindu.
Valstybei iš ieškovo ir atsakovo priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu ,
n u sprendž i a:
apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 08 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB Draudimo kompanija “PZU Lietuva” ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti UAB Draudimo kompanijai “PZU Lietuva” (į.k. (duomenys neskelbtini)) iš D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7919, 08 Lt (septynis tūkstančius devynis šimtus devyniolika litų ir 8 centus) žalai atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti UAB Draudimo kompanijai “PZU Lietuva” (į.k. duomenys neskelbtini) iš D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1096,15 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis litus ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš UAB Draudimo kompanija “PZU Lietuva” (į.k. duomenys neskelbtini ) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš UAB Draudimo kompanija “PZU Lietuva” (į.k. duomenys neskelbtini ) ir iš D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 7, 10 Lt (po septynis litus ir 10 centų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.