- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- I-3029-629/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Deividas Poška
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjui M. R. ir jo atstovui advokatui Deividui Poškai, atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms Eglei Izokaitytei ir Algimantei Treinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (14-2)-D8-7936 „Dėl prašymo pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (14-2)-D8-7936) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjo M. R. profesinė kvalifikacija būtų pripažinta atitinkančia architekto profesinę kvalifikaciją.
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. baigė studijas VIA universiteto koledže (Danijos Karalystė) ir įgijo statybos architekto kvalifikaciją, kuri Lietuvoje nėra oficialiai pripažinta, todėl pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad Danijoje įgyta architekto kvalifikacija būtų pripažinta Lietuvoje, tačiau skundžiamu Sprendimu Nr. (14-2)-D8-7936 atsakovė atsisakė pripažinti pareiškėjo architekto profesinę kvalifikaciją.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimo Nr. (14-2)-D8-7936 išvada, kad jo įgyta kvalifikacija neatitinka architekto profesinės kvalifikacijos, padaryta netinkamai įvertinus pateiktus dokumentus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – ir RPKPĮ) bei 2004 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-131 patvirtinto Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai arba vienkartinai teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas.
Anot pareiškėjo, pateikiami įrodymai patvirtina, kad jis Danijos Karalystėje baigė universitetinio lygio studijas, kurių pagrindinė dalis – architektūra, o užbaigęs studijas įgijo visas žinias bei įgūdžius, nurodytus RPKPĮ 42 str. 2 d. 1–11 p., ką patvirtina ir tai, kad po šių studijų užbaigimo jis jau daugiau nei 5 metus sėkmingai dirba architektu Lietuvoje, atlieka įvarius architektūrinius projektus. Tai, kad jo įgyta kvalifikacija yra lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines studijas, pasak pareiškėjo, yra konstatuota Studijų kokybės vertinimo centro pažymoje ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme, o vien ta aplinkybė, kad mokslo įstaiga, kurioje pareiškėjas baigė architektūros studijas, nėra nurodyta RPKPĮ prieduose ir atsakovė negali pareiškėjo architekto kvalifikacijos pripažinti automatiškai, jokiu būdu nereiškia, kad tokios kvalifikacijos apskritai negalima pripažinti. Be to, pareiškėjo nuomone, sprendimą atsisakyti patvirtinti pareiškėjo architekto profesinę kvalifikaciją grįsti iš Europos Komisijos profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriaus grupės architektų pogrupio Danijos Karalystės nario S. F. (S. F.) gauta nuomone, pateikta elektroniniame laiške, nesant abejonių nei dėl pareiškėjo pateiktų kvalifikacijos įrodymų autentiškumo, nei išvados, kad pareiškėjas nebūtų įgijęs nors vieno iš RPKPĮ 42 str. 2 d. 1–11 p. nurodytų įgūdžių ar žinių, yra visiškai nepagrįsta, neprotinga ir neproporcinga. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad net ir Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) Statybos ir architektūros fakultetas yra sudaręs studentų mainų sutartį su VIA universitetiniu koledžu architektūros studijų programai.
Pareiškėjas pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog jo pateikti įrodymai apie įgytą kvalifikaciją ne visa apimtimi atitinka RPKPĮ 42 str. reikalavimus, atsakovė neturėjo pagrindo atmesti prašymo pripažinti įgytą profesinę kvalifikaciją, nes teisės aktų nuostatos numato galimybę, nustačius tam tikrus įgytos kvalifikacijos trūkumus, skirti kompensacines priemones – profesinio tinkamumo testą arba trejų metų trukmės profesinės adaptacijos laikotarpį (RPKPĮ 14 str., Aprašo 41 p.), tačiau Sprendime Nr. (14-2)-D8-7936 apie kompensacines priemones nebuvo pasisakyta. Pareiškėjo teigimu, jis jau 5 metus Lietuvoje dirba architekto darbą, taigi formaliai jau yra perėjęs profesinės adaptacijos laikotarpį, be to, pareiškėjas neprieštarautų atlikti ir profesinio tinkamumo testą.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 76–79), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės nuomone, Studijų kokybės vertinimo centro pažyma ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymas nepagrindžia ir neįrodo, kad asmuo yra įgijęs architekto profesinę kvalifikaciją, nes minėtuose dokumentuose buvo sprendžiamas klausimas dėl studijų pobūdžio, t. y. buvo nurodyta, kad pareiškėjo kvalifikaciją vertina kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje baigus universitetines pagrindines studijas. Pabrėžė, kad Studijų kokybės vertinimo centro pažyma liudija aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau ši pažyma nereiškia kvalifikacijos profesinio pripažinimo, kurį atlieka įgaliota institucija, t. y. Ministerija.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, jos sudaryta Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) detaliai išanalizavo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir tinkamai įvertino pareiškėjo baigtų mokslų turinį. Paaiškino, jog pareiškėjui buvo nurodyta, kad formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti būtiniausius architekto rengimo reikalavimus, nurodytus RPKPĮ 42 str. Pažymėjo, kad Danijos Karalystės VIA universitetinio koledžo išduotas diplomas „Constructing architect“ nėra notifikuotas Europos Komisijai kaip atitinkantis RPKPĮ, kuriame perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – ir Direktyva), nustatytus būtiniausius architekto rengimo reikalavimus ir šis diplomas neįtrauktas į RPKPĮ (Direktyvos) priedus, todėl Ministerija negali pripažinti pareiškėjo kvalifikacijos, kurią patvirtina VIA universitetinio koledžo išduotas diplomas, atitikties RPKPĮ (Direktyvoje) įstatytiems architekto rengimo reikalavimams.
Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas buvo atidėtas, kol pareiškėjas pateiks papildomą informaciją apie baigtų studijų VIA universitetiniame koledže programos sudėtines dalis. Ministerija, gavusi papildomus duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka perdavė juos nagrinėti Komisijai. Paaiškino, jog Lietuvos aukštųjų architektūros mokyklų įgalioti atstovai įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus. Iš pateiktų išvadų akivaizdu, kad pareiškėjas baigė ne humanitarinių mokslų srities architektūros studijų programą, o išklausė technologinio, konstrukcinio ir organizacinio pobūdžio kursą, kuris negali būti prilygintas architektūros studijoms. Atkreipė dėmesį, jog atitinkama išvada buvo padaryta ir Komisijos 2013 m. rugsėjo 3 d. posėdžio protokole Nr. 3, kuriame konstatuota, kad pareiškėjo išklausyta studijų programa yra kitos mokslo krypties (technologijų) nei architektūra, todėl negali būti prilyginama architekto išsilavinimui. Dėl minėtos priežasties, anot atsakovės, nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog Ministerija rėmėsi vien S. F. pateikta nuomone.
Ministerija paaiškino, kad Danijos Karalystėje architekto profesija nereglamentuojama, todėl kartu nėra išskirta kompetentinga institucija, taigi Europos Komisijos profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupės architektų pogrupio Danijos Karalystės narys S. F. yra įgaliotas dalyvauti sprendžiant darbo grupėje Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lygmeniu dėl vienos ar kitos mokymų programos automatinio, jeigu ji tenkina teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pripažinimo.
Atsakovės teigimu, kadangi atitinkamos srities specialistai konstatavo, jog VIA universiteto koledžo išduotas diplomas „Constructing architect“ suteikia gerą techninį išsilavinimą, tačiau pagal europinius reikalavimus tai nėra architekto išsilavinimas, nepagrįstas pareiškėjo argumentas ir dėl kompensacinių priemonių taikymo, nes kompensavimo kriterijai apibrėžiami kaip rinkinys tam tikrų kriterijų, pagal kuriuos kompensuojami tam tikros profesinės kvalifikacijos esminiai skirtumai, nulemti įvairiose valstybėse narėse esančių tam tikros reglamentuojamos profesijos rengimo reikalavimų neatitikimo. Pabrėžė, jog pareiškėjas baigė ne humanitarinių mokslų srities architektūros studijas, o technologijų krypties studijas, todėl svarstyti dėl kompensacinių priemonių dėl kitos studijų srities kvalifikacijos pripažinimo nebuvo teisinio pagrindo. Be to, RPKPĮ kompetentingai institucijai nustato teisę, o ne pareigą taikyti kompensacines priemones.
Ministerijos manymu, pareiškėjas, reikalaudamas pripažinti Danijos Karalystėje įgytą kvalifikaciją, ją prilyginant architekto kvalifikacijai, siekia apeiti draudimą teikti architekto paslaugas už Danijos Karalystės ribų, nes tam reikėtų įgyti 5 metų išsilavinimą Orhuso architektūros mokykloje (toliau – ir AAA) ar Kopenhagos Karališkojoje dailės akademijoje (toliau – ir KADK), gauti architekto diplomą ir įgyti teisę tapti Danijos architektų sąjungos nariu.
Dėl reikalavimo įpareigoti Ministeriją pripažinti pareiškėjo profesinę kvalifikaciją atsakovė pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia ir neatlieka administracinių funkcijų už viešojo administravimo subjektą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad anksčiau dėl kvalifikacijos pripažinimo nesikreipė, kadangi pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, turėjo įgyti 5 m. darbo stažą. Taip pat pažymėjo, jog Komisija iš esmė vertino tik jo Danijoje studijuotų dalykų pavadinimus, tačiau nesigilino, ko minėtų dalykų metu buvo mokoma. Pažymėjo, jog jis mokėsi tiek piešimo, tiek architektūros istorijos.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo įgyta specialybė galėtų būti statybos inžinierius, o ne architektas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl 2013 m. rugsėjo 23 d. Ministerijos sprendimo Nr. (14-2)-D8-7936, kuriuo atsakovė nutarė nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos atitinkančia architekto profesinę kvalifikaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. baigė studijas VIA universiteto koledže (Danijos Karalystė) ir įgijo statybos architekto kvalifikaciją. Kurso trukmė – 3,5 m., 210 ECTS kreditų (t. I, b. l. 20–24).
2009 m. vasario 2 d. Studijų kokybės vertinimo pažyma Nr. 14-69 bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. ISAK-839 „Dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo“ patvirtina, kad pareiškėjo VIA universiteto koledže įgyta kvalifikacija vertintina kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas (t. I, b. l. 25, 28).
2013 m. sausio 29 d. pareiškėjas pateikė Ministerijai prašymą ir paraišką dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint užsiimti architekto profesine veikla (t. I, b. l. 10, 11–14).
Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisija, spręsdama pareiškėjo prašymą, vertino Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjo K. Z., Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) Architektūros fakulteto Architektūros instituto direktoriaus J. J. ir Vilniaus dailės akademijos (toliau – ir VDA) Architektūros katedros vedėjo M. P. Š. pateiktas išvadas (t. I, b. l. 123–127), taip pat atsižvelgė į Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupės Architektų pogrupio Danijos Karalystės eksperto S. F. pateiktus paaiškinimus (t. II, b. l. 16-22).
Pažymėtina, kad KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjo K. Z. išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjo studijų programa buvo orientuota į kai kuriuos technologinius ir organizacinius statybos procesų aspektus, bet ne į architektūrinį projektavimą. Be to, pareiškėjo baigtas kursas savo apimtimi (210 ECTS) yra mažesnis negu Architektūros bakalauro studijų apimtis KTU (240 ECTS), o savo trukme išklausyta programa (3,5 m.) neatitinka Direktyvos reikalavimų – joje nurodoma minimalus 4 m. studijų reikalavimas architektams. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pateiktoje programoje, lyginant ją su KTU architektūros studijų programa, stinga meno dalykų, pratybų metu projektuoti tik surenkamų konstrukcijų ir daugiabučiai gyvenamieji namai, trūksta architektams būdingų principinių kraštovaizdžio architektūros bei artimos pastato aplinkos formavimo žinių, pastatų konstrukcijų ir statybinių medžiagų žinių ir kt., todėl pareiškėjo išklausyta studijų programa iš esmės skiriasi nuo KTU vykdomos pirmosios pakopos architektūros studijų programos (t. I, b. l. 123).
VGTU Architektūros fakulteto Architektūros instituto direktorius J. J. savo išvadoje nurodė, kad nors pareiškėjo studijų kreditai apima ne mažiau kaip 2/3 VGTU architektūros studijų kreditų skaičiaus, tačiau iš pateiktų dokumentų, vadovaujantis Aprašo 19.2 p. reikalavimais, nėra galimybės identifikuoti kreditų skaičiaus pasiskirstymą pagal konkrečius modulius, kurie leistų vertinti kvalifikacijos atitikimą siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 124).
VDA Architektūros katedros vedėjas M. P. Š. pateikė išvadą, kad pareiškėjo baigta studijų programa nėra notifikuota ir galioja tik Danijoje, studijų turinys neatitinka ES architekto ruošimui keliamų reikalavimų, todėl siūlė pareiškėjui M. R. architekto profesinės kvalifikacijos nesuteikti (t. I, b. l. 127).
Be to, Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupės Architektų pogrupio Danijos Karalystės ekspertas S. F. elektroniniu paštu pateikė informaciją, jog architekto išsilavinimą galima įgyti tik dviejose Danijos mokyklose – AAA Orhuse ir KADK Kopenhagoje, nes tai vienintelės mokslo įstaigos, apie kurias pranešta ir kurios pripažintos pagal galiojančius Europos Sąjungos reglamentus. VIA universiteto Technikos ir verslo kolegijos išduotas architektūros technologijų ir statybos vadybos bakalauro diplomas nėra architektūros bakalauro ar magistro diplomas, įgytas vienoje iš Danijos architektūros mokyklų, nėra toks, kuris leidžia užsiimti architekto profesija ES kontekste, tačiau tai labai vertinamas techninis išsilavinimas, bet užsienyje jis nereiškia architekto profesijos (t. II, b. l. 16, 18).
Komisija 2013 m. balandžio 19 d. posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo įgytas išsilavinimas VIA universitetiniame koledže neleidžia automatiškai pripažinti architekto profesinės kvalifikacijos, nes šios aukštosios mokyklos išduotas „Constructing architect“ diplomas nėra notifikuotas ir įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“, kuri perkelta į RPKPĮ, tuo tarpu Studijų kokybės vertinimo pažyma liudija aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau nereiškia kvalifikacijos profesinio pripažinimo. Posėdžio metu komisijos nariai buvo supažindinti su Lietuvos Respublikos aukštųjų architektūros mokyklų įgaliotų atstovų išvadomis, pagal kurias pareiškėjo atlikta studijų programa neatitinka minėtų aukštųjų architektūros mokyklų architektūros studijų programų. Pareiškėjo M. R. prašymu, jo paraiškos nagrinėjimas buvo atidėtas, kol pareiškėjas pateiks papildomą informaciją apie studijų programos dalykus, valandas ir kreditus pagal kiekvieną semestrą atskirai (t. I, b. l. 120–122).
2013 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė Ministerijai papildomus dokumentus, susijusius su ECTS kreditais, ir prašė juos įvertinti (t. I, b. l. 51).
Pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai buvo pateikti Lietuvos Respublikos aukštųjų architektūros mokyklų įgaliotiems atstovams įvertinti (t. II, b. l.197–198).
VGTU Architektūros fakulteto Architektūros instituto direktorius J. J., įvertinęs papildomai pateiktus dokumentus, pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad studijų programa, kurią baigė pareiškėjas, yra orientuota į technologijų ir socialinių mokslų studijų sritis ir tai nėra humanitariniai mokslai, kurių sričiai priskiriama architektūra. Pabrėžė, jog skirtingai nei VGTU studijų programoje, kur siekiama architektūros pirmos pakopos studijose suteikti meninį universitetinį išsilavinimą, svarbiausių žinių ir įgūdžių savarankiškai spręsti architektūrinius ir urbanistinius uždavinius, siekiama išugdyti būsimo architekto meninius ir intelektualinius sugebėjimus, suformuoti estetines nuostatas, aplinkos organizavimo sampratą, suteikti svarbiausių žinių apie pastatų konstrukcijas, inžinerinę įrangą, teritorijų planavimą ir urbanistinės erdvės modeliavimą, ekologiją, ekonomiką, sociologiją ir teisę, VIA universiteto koledže studijų programą sudaro technologijos studijų moduliai, siejami su statybų technologijomis, vadyba, konstrukcijų projektavimu ir pan., todėl studijų turinys neatitinka ES architekto ruošimui keliamų Direktyvos žinių ir įgūdžių sąrašo reikalavimų. Taip pat nurodyta, kad lyginant su VGTU kursu, pareiškėjo studijos apima ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų, tačiau dalykų kreditų skaičiaus priskiriamų humanitarinių mokslų sričiai iš esmės skiriasi nuo VGTU suteikiamų kreditų skaičiaus, todėl M. R. išklausyta studijų programa iš esmės skiriasi nuo VGTU studijų programos ir neatitinka humanitarinių mokslų sričiai (t. I, b. l. 85).
KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjo K. Z. papildomoje išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo įgyta profesinė kvalifikacija „Bachelor of architectural Technology and Construction Management“ savo pavadinimu ir turiniu rodo studijų programos orientaciją į technologinius ir organizacinius statybos procesų aspektus, bet ne į architektūrinį projektavimą, be to, baigtas kursas savo apimtimi (210 ECTS) yra mažesnis negu Architektūros bakalauro studijų apimtis KTU (240 ECTS), o trukme išklausyta programa (trys su puse metų) neatitinka Direktyvos reikalavimų. Paaiškinta, kad architektūriniam projektavimui tėra skiriami 7 ECTS, pastatų projektavimo moduliai, kurie bendrai sudaro 42 ECTS, daugiausiai susitelkia ties inžineriniais klausimais, o meninė jų raiška, kuri KTU vykdomos studijų projektavimo moduliuose yra svarbiausia, aprašuose neminima. Pabrėžta, jog pareiškėjo pateiktoje programoje nėra meninius gebėjimus ugdančių dalykų, todėl pareiškėjo M. R. išklausyta studijų programa iš esmės skiriasi nuo KTU vykdomos pirmosios pakopos architektūros studijų programos ir neatitinka ES notifikuotų architektūros studijų programų reikalavimų (t. I, b. l. 86).
VDA Architektūros katedros vedėjas M. P. Š. taip pat pateikė išvadas, jog pareiškėjo baigta studijų programa nėra pakankama įgyti architekto kvalifikaciją, o studijų turinys neatitinka ES architekto ruošimui keliamų reikalavimų pagal Direktyvą (t. I, b. l. 87).
Komisija 2013 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu, susipažinusi su Lietuvos Respublikos aukštųjų architektūros mokyklų įgaliotų atstovų papildomų dokumentų įvertinimo išvadomis, atsižvelgdama į S. F. pateiktą informaciją, nutarė nepripažinti pareiškėjo kvalifikacijos (t. I, b. l. 83–84). Tokia Komisijos išvada įforminta skundžiamu Ministerijos 2013 m. rugsėjo 23 d. Sprendimu Nr. (14-2)-D-8-7936, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į pateiktas išvadas, jog pareiškėjo VIA universiteto koledže atliktų studijų programa yra kitos mokslo studijų srities (technologijos) nei architektūra, bei S. F. pateiktą informaciją, kad VIA universiteto koledžo išduotas diplomas „Constructing architect“ suteikia gerą techninį išsilavinimą, tačiau pagal europinius reikalavimus tai nėra architekto išsilavinimas, pareiškėjo įgytas išsilavinimas negali būti prilyginamas architekto išsilavinimui.
Teismas pažymi, kad architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-131 patvirtintas Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai arba vienkartinai teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas.
Pagal Aprašo 3 p. Ministerija, vadovaudamasi RPKPĮ ir šiuo Aprašu, automatiškai pripažįsta architektų profesinę kvalifikaciją pagal RPKPĮ 5 priedo 5.7.1 p. ir 6 priedo 6 p. nurodytus architektų formalios kvalifikacijos įrodymus. Formalios kvalifikacijos įrodymai turi atitikti būtiniausius architekto rengimo reikalavimus, nurodytus RPKPĮ 42 str.
Pažymėtina, kad pagal RPKPĮ 42 str. 1 d. architektų rengimo studijas sudaro ne trumpesnės kaip ketverių metų trukmės dieninės formos studijos arba šešerių metų trukmės studijos, iš kurių ne trumpiau kaip trejus metus mokomasi pagal dieninę studijų formą universitete arba lygiavertes studijas vykdančioje aukštojo mokslo institucijoje. Baigus architektų rengimo studijas, turi būti sėkmingai išlaikomi universitetinio lygio egzaminai. Pagal RPKPĮ 42 str. 2 d. šio straipsnio 1 d. nurodytos architektų rengimo studijos turi būti universitetinio lygio, o jų pagrindinė dalis turi būti architektūra, taip pat turi būti išlaikyta teorinių ir praktinių architektų rengimo aspektų pusiausvyra ir užtikrinta, kad asmuo įgytų tokių žinių ir įgūdžių: 1) gebėjimą kurti architektūros projektus, kurie atitiktų ir estetinius, ir techninius reikalavimus; 2) pakankamai žinių apie architektūros istoriją ir teoriją, artimas meno šakas, technologijas ir humanitarinius mokslus; 3) žinių apie vaizduojamąjį meną ir jo įtaką architektūros projekto kokybei; 4) pakankamai žinių apie miestų projektavimą, planavimą ir įgūdžius, reikalingus planavimo procese; 5) supratimą apie santykį tarp žmonių ir pastatų, tarp pastatų ir jų aplinkos, apie poreikį susieti pastatus ir erdvę tarp jų su žmonių poreikiais ir masteliu; 6) supratimą apie architekto profesiją ir architekto vaidmenį visuomenėje, ypač rengiant aprašus, kuriuose atsižvelgiama į socialinius veiksnius; 7) tyrimo ir projekto aprašų rengimo metodikos supratimą; 8) supratimą apie konstrukcijų projektavimą, konstrukcines ir inžinierines problemas, susijusias su pastatų projektavimu; 9) pakankamai žinių apie fizines problemas, technologijas ir pastatų funkcijas, kad būtų užtikrintas jų vidaus patogumas ir jie būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio; 10) būtinus projektavimo įgūdžius, kad galėtų patenkinti pastato naudotojo reikalavimus atsižvelgdamas į kainos ir statybos normų nustatytus apribojimus; 11) pakankamai žinių apie projektų koncepcijų įgyvendinimo, pavertimo pastatais ir planų integravimo į bendrą planavimo organizavimą, normas ir tvarką.
Aprašo 4 p. nustato, kad tuo atveju, jei architekto formalios kvalifikacijos įrodymas neatitinka kurios nors šio Aprašo 3 p. nurodytos automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principo sąlygos, taikomos RPKPĮ III dalies I skyriaus nuostatos, t. y. bendroji formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistema.
Kadangi Danijos Karalystės mokslo įstaiga, kurioje mokslus baigė pareiškėjas, nėra įtraukta į RPKPĮ priedus, pareiškėjo kvalifikacijos pripažinimo klausimas buvo nagrinėjamas Komisijos.
Nuostatų 8 p. nustatytos tokio Komisijos pareigos: 8.1 p. tikrinti pareiškėjo pateiktus dokumentus (ar profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti pateikta paraiška ir būtini dokumentai; ar pareiškėjas (ar jo įgaliotas asmuo) ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo Komisijos ar Ministerijos kreipimosi dienos pateikė trūkstamus ir (arba) papildomus profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti būtinus dokumentus ar jų vertimą; ar trečiosios šalies, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybės arba Šveicarijos Konfederacijos institucijos Ministerijai pateikė atsakymus į užklausas dėl papildomos informacijos, susijusios su Pareiškėjo formalios kvalifikacijos įrodymais ar kitais dokumentais, būtinos profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, arba pateikė tikslų ir išsamų atsakymą); 8.2 p. vertinti pareiškėjo profesinę kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (ar rengimo kurso, dėl kurio pareiškėjas pateikia formalios kvalifikacijos įrodymą, trukmė nėra daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje; ar pareiškėjo baigtas rengimo kursas neapima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus (jeigu jie yra), negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje); 8.3 p. pateikti išvadą dėl pareiškėjo profesinės kvalifikacijos; 8.4 p. sudaryti profesinio tinkamumo testui dalykų sąrašą, kuris parengiamas lyginant architekto rengimo programos dalykus Lietuvos Respublikoje su tais, kurie nurodyti pareiškėjo formalios kvalifikacijos įrodyme (-uose) ir (ar) jo priede su išklausytų disciplinų pavadinimais ir kreditų skaičiumi (jeigu jie yra); 8.5 p. parengti pasiūlymus dėl profesinio tinkamumo testą vykdančios institucijos, profesinio tinkamumo testo vykdymo formos ir jo vertinimo, profesinio tinkamumo testo vykdymo išlaidų padengimo tvarkos; 8.6 p. pateikti pasiūlymus dėl profesinės adaptacijos laikotarpio organizavimo, jo rezultatų vertinimo taisyklių, prižiūrimos praktikos atliekančio asmens teisių ir pareigų profesinės adaptacijos laikotarpiu; 8.7 p. savo funkcijas vykdyti, laikantis šių nuostatų 3 punkte nustatytų teisės aktų reikalavimų.
Pagal Nuostatų 23 p. Komisija gali siūlyti Ministerijai priimti sprendimą nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos, jeigu: 23.1 p. rengimo kurso, dėl kurio pareiškėjas pateikia formalios kvalifikacijos įrodymą, trukmė – daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje; 23.2 p. pareiškėjo baigtas rengimo kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus (jeigu jie yra), negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje; 23.3 p. pareiškėjas (ar jo įgaliotas asmuo) per Nuostatų 15 p. nustatytą terminą nepateikia trūkstamų ir (arba) papildomų profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti būtinų dokumentų ar jų vertimo; 23.4 p. institucija Ministerijai nepateikia atsakymo į pakartotinę užklausą dėl papildomos informacijos, susijusios su pareiškėjo formalios kvalifikacijos įrodymais ar kitais dokumentais, būtinos profesinei kvalifikacijai vertinti ir pripažinti, arba pateikia netikslų ir neišsamų atsakymą.
Nagrinėjamu atveju 2013 m. rugsėjo 3 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 3 (t. I, b. l. 83–84) nėra nurodyta, kuriuo Nuostatų punktu remdamasi Komisija nutaria nepripažinti pareiškėjo profesinė kvalifikacijos, tačiau iš minėtame protokole nurodytų motyvų matyti, kad iš esmės buvo vadovautasi Nuostatų 23.2 p., pagal kurį kvalifikacijos siūloma nepripažinti, kai pareiškėjo baigtas rengimo kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus, negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje
Teismas sutinka, jog pareiškėjo studijose VIA universiteto koledže trūko meninius gebėjimus ugdančių dalykų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo baigti mokslai vis dėlto vadinasi būtent „Architektūros technologija ir statybos vadyba“, o pareiškėjas įgijo architekto projektuotojo išsilavinimą, be to, pareiškėjas jau nuo 2008 m. dirba architektu bei tam tikras studijas baigė ir Šiaulių universitete (t. I, b. l. 45–49, 155), svarstytinas klausimas, ar pareiškėjo turima kvalifikacija tikrai neatitinka architekto kvalifikacijai keliamų reikalavimų.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši VAĮ 8 str. nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Taigi, sprendimus kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Teismo vertinimu, Ministerijos Sprendimas Nr. (14-2)-D8-7936 neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais faktais, jų analize, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti / paneigti atsakovės sprendimo pagrįstumą, t. y. Sprendime Nr. (14-2)-D8-7936 padaryta išvada, kad pareiškėjo profesinė kvalifikacija nėra architekto profesinė kvalifikacija, yra iš esmės nepagrįsta, nes skundžiamame sprendime nenurodyti jokie konkretūs tokios išvados motyvai, o tik pasiremta KTU, VDA ir VGTU atstovų pateiktomis išvadomis. Pažymėtina, jos pastarosios ne visiškai atitinka Nuostatų 18 p. reikalavimus, kadangi juose tik abstrakčiai įvertintas atskirų dalykų, reikalingų architekto profesinei kvalifikacijai įgyti, kreditų skaičius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju nevertinti pareiškėjo įgyti gebėjimai studijuojant Lietuvoje, jo darbo patirtis.
Pažymėtina, kad pareiškėjo mokslų VIA universiteto koledže trukmė (3,5 metų) atitinka reikalavimus architekto profesinei kvalifikacijai pripažinti, nes nėra daugiau nei 1 metais trumpesnė už privalomą Lietuvoje, be to, pareiškėjo studijos Danijoje apėmė ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų lyginant su Lietuvoje mokomais dalykais, todėl atsisakydama pripažinti pareiškėjo profesinę kvalifikaciją, atsakovė turėjo išsamiai pagrįsti kokių dalykų ir kiek kreditų pareiškėjui trūksta, kad jo kvalifikacija būtų pripažinta, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš skundžiamo sprendimo taip pat nėra aišku, kokių konkrečių privalomų architekto rengimo reikalavimų neatitinka pareiškėjas.
Be to, kaip teisingai pažymi ir pareiškėjas, atsakovė Sprendime Nr. (14-2)-D8-7936 visiškai nepasisakė ir dėl kompensacinių priemonių taikymo, nors, kaip matyti iš Komisijos posėdžio protokolo Nr. 2 (t. I, b. l. 120–122), pareiškėjas apeliavo į tokių priemonių taikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Aprašo 42.2 p. kompensacinės priemonės taikomos, jeigu baigtas architektų rengimo kursas apima iš esmės skirtingus dalykus negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje. Iš esmės kitokie skirtingi dalykai pagal Aprašo 11.1 p. yra dalykai, kuriuos būtina išmanyti siekiant užsiimti architekto profesine veikla Lietuvos Respublikoje ir kurių turinys ar rengimo trukmė iš esmės skiriasi nuo reikalaujamų Lietuvos Respublikoje.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ministerijos Sprendimas Nr. (14-2)-D8-7936 neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais faktais, jų analize, nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti / paneigti atsakovės sprendimo pagrįstumą, taigi toks sprendimas laikytinas neteisėtu iš esmės ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjo profesinė kvalifikacija būtų pripažinta atitinkančia architekto profesinę kvalifikaciją, tačiau, kaip teisingai pažymėjo Ministerija savo atsiliepime, teismui nėra suteikti viešojo administravimo subjektui priskirtini įgalinimai pripažinti tam tikrą profesinę kvalifikaciją, todėl šio klausimo sprendimas turi būti perduotas Ministerijai nagrinėti iš naujo. Pabrėžtina, kad atsakovė pareiškėjo profesinės kvalifikacijos vertinimą turi atlikti iš esmės ir tuo klausimu pateikti išsamiai motyvuotą sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 str. nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo M. R. skundą iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (14-2)-D8-7936 „Dėl prašymo pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. R. prašymą dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.